Savaitgaliais garaže maišydavo gipso mišinėlius
Kalbintas molėtiškis savo verslumo gyslelę aptiko dar nuotoliu studijuodamas Švedijoje apie pastatų šildymą, šaldymą ir vėdinimą. Baigė tris kursus iš keturių, todėl įgavęs žinių jau nekantravo pasinerti į verslą. Dar tuomet įkūrė įmonę, kuri specializavosi sumanių inžinerinių sprendimų pasiūlymu klientams. Ši įmonė buvo atspirties taškas dabartinei veiklai.
M.Liegus atviravo dar studijų laikais supratęs, kad prieš pasaulinę krizę klestinčiose statybose inžinieriniai sprendimai būdavo brangiausia darbų dalis. Tad nieko nelaukęs jis pradėjo domėtis šildymu, šaldymu ir vėdinimu, nors prie širdies arčiau buvo elektros inžinerija.
„Jeigu yra galimybės, tai tu jas išnaudoji“, – pasakodamas apie savo požiūrį į gyvenimą sakė jis. Pašnekovas su šypsena prisiminė, kad net buvo laikas, kai būdamas 17–18 m. filmavosi dviejose filmuose, o vienas net buvo rodomas per „Discovery“ televizijos programą. Jis buvo vienas iš dvylikos futbolininkų, apie kuriuos ir buvo kuriamas filmas.
„Tuomet inžinerija buvo pelningiausia statybų dalis, vėdinime nebuvo specialistų, nebuvo normatyvų, kaip ir ką daryti – buvo didžiulė tuštuma“, – pasakojo toliau jis. Įmonę plėsti buvo sudėtinga, o ir nuo klientų tekdavo slėpti jauną amžių. Kai su komanda pamatė, kad efektyviai dirbti sunku, pradėjo galvoti, kur galima rasti nišą ir konkuruoti.
Juo labiau, kad buvo sunku konkuruoti su milijoninės vertės įrenginiais, kai patiems tenka dirbti rankomis. Tačiau vadovavimas įmonei atvėrė kelią į bendradarbiavimą su vienais turtingiausių Lietuvos žmonių ir geriausiais architektais, įgyvendinant namų dizaino norus pagal pageidavimus.
„Bet tada patys geriausi architektai klausdavo: kokius oro išleidėjus galite pasiūlyti? Mes sakom – visus. Turėjome visus katalogus ir tiekėjus, bet visi oro išleidėjai jiems netikdavo. Negražūs ir nebūdavo kur jų paslėpti. Dizaineris sako, kad nori kažko gražaus, bet nežino ko, o rinkoje nieko nėra, tai dedi ką nori“, – aiškino jis.
„Paklausę, ką norite matyti, gimė sinergija tarp funkciškai tinkamo ir to, ką dizaineriai nori matyti. Tam reikėjo visiškai kitos medžiagos, nes nebetiko aliuminis ar plastikas – sugalvojome mintį iš gipso, kad atitiktų reikalavimus“, – dėstė verslininkas. Jis pabrėžė, kad tik taip ši dizaino detalė gali būti berėmė ir mažiau matoma.
Kaip prisiminė M.Liegus, savaitgaliais pats atsisėsdavo savo garaže ir maišydavo gipso mišinėlius bei bandydavo, kokia medžiaga tinkamiausia. Taip ir kilo idėja įkurti gamybos įmonę „Ventmann“. Išsinuomavę patalpas Molėtuose su komanda išbandė produkciją ir tuomet pradėjo galvoti, kaip tai komercializuoti.
Visgi jis pripažino, kad tai buvo ir vis dar yra nuolatinis mokymasis: reikėjo iš „YouTube“ ir interneto išmokti apie metalurgiją, gipsą, stakles ir kitokius įrenginius.
Žinių neužteko, todėl iš Europos Sąjungos (ES) paramos gavo kelis šimtus tūkstančių eurų įrangai, tačiau dar tiek pat teko investuoti ir patiems. Kadangi oro difuzorius sudaranti medžiaga yra sukurta būtent šiai produkcijai, įrenginius taip pat teko patiems pritaikyti savo reikmėms.
„Sunkiausia užduotis buvo patiems susikurti gamybos procesą – taip konkurentai negali su nusipirkta įranga visko gaminti“, – prisiminė pašnekovas. Tačiau jo teigimu, dabar įmonė plečiasi kone tris kartus į metus, o kiti metai turėtų būti dar sėkmingesni.
Plėtrą palengvina ir tai, kad kompanija domisi tiek Lietuvos, tiek ES parama, todėl nemažos sumos gali būti skirtos įrangai ar kitoms išlaidoms. „Ventmann“ vadovas teigė vis dar besistebintis, kodėl verslai skundžiasi – juk parama milžiniška.
Šiuo metu įmonė turi cechą Molėtuose ir ofisą Vilniuje, o gaminių spektre – 64 produktai. Kaip sakė M.Liegus, šiuo metu gamybos pajėgumai yra 2,5 karto didesni nei pardavimų skaičius.
Lietuvoje plėstis jau nėra kur
„Dėl visų gaminio savybių, neturime nė vieno konkurento pasaulyje. Yra keli smulkūs vieno ar dviejų žmonių plagijuotojai lietuviai, kurių darbas yra su mūsų produktu ir sako, kad teikia analogą, bet jie nesudaro jokios konkurencijos, nes nepavogia klientų. Jei nesukūrei produkto, tai patarti klientui, kaip jį sėkmingai naudoti, kad veiktų, bus neįmanoma“, – pasakojo verslininkas.
Kaip minėjo įmonės vadovas, „Ventmann“ produkciją naudoja bene visas „premium“ statybų segmentas Lietuvoje. Tačiau jis akcentavo, kad dėl naudojamų medžiagų, transportavimo kaštų ir produkto dužumo aspektų, tokios prekės kaina yra aukštesnė nei pagaminto iš plastiko ar metalo.
„Lietuvoje parduodame apie pusę savo pardavimų, bet jau kitų metų gale gali keistis, nes Lietuvoje mes jau nebegalime augti. Dabar mūsų pagrindinė rinka yra Pietų Europa, nes ten yra šiltesnis klimatas, reikia didesnio kiekio produkto, galima daugiau šaldymo ir tai yra turtingesnė rinka“, – dėstė M.Liegus.
Anot jo, Skandinavijos rinkoje įsitvirtinti taip pat bandoma, tačiau vietinės firmos bet kokią produkciją iš užsienio įsileidžia sunkiai. Mat švedai inžinerinius objektus pripažįsta tik savo pačių arba vokiečių. Kaip pastebėjo pašnekovas, skandinavams vis dar sunku pripažinti, kad kažkas iš Lietuvos padarė kažką geriau nei jie patys.
Kalbėdamas apie Rusijos rinką, M.Liegus skaičiavo, kad prieš karo Ukrainoje pradžią, į šalį eksportuodavo apie 10 proc. visos produkcijos, tačiau pardavimai šiai rinkai jau sustabdyti.
Tačiau paklaustas, ar šią rinką jau spėjo užpildyti, verslininkas patikino, kad neaišku, kokia šios rinkos atsisakymo įtaka verslui – užsakymai plūsta tam tikromis bangomis.
Visgi jis pripažino, kad ateityje neišvengiamai bus konkurentų, tačiau ši rinka ir paklausa yra didžiulė, o jų pačių idėja – originali. „Jei Lietuvoje yra šimtas langų gamintojų tai negi visi pykstasi? Visi galvoja kaip uždirbti ir užpildyti užsienio rinką.
Tai mūsų pranašumas yra būsimas automatizavimas, sugebėjimas kurti naujus gaminius. Nėra taip, kad nukopijavau „BMW“ 7 klasės pirmąjį modelį, kuris jau keliasdešimt metų metų senumo, ir viskas bus gerai. Turime tobulėti, nes auga tiek technologija, tiek patys sprendiniai“, – kalbėjo M.Liegus.
Visgi recesijos galimybė neturėtų pasijusti, patikino kalbintas specialistas. Gali nutikti tik taip, kad pardavimų augimas sulėtės. „Jei pasaulio rinka susitrauks keliais šimtais milijonų, tad kokį tu gabalą atsirieksi, tai tokį ir turėsi. Kurie turės pranašumų ir nebūtinai kainoje – pateikime, gamyboje, patiekime, turės didesnį pyrago gabalą. Kai mes to pyrago neturime nė procento pasaulio rinkoje, tai mums ta recesija nekelia didelio pavojaus“, – teigė jis.
Daugiau nepatogumų keliantis dalykas yra tik darbuotojų apmokymas ir energetikos kaštų augimas. Pastaroji problema, pasak įmonės vadovo, gali mažinti konkurencingumą užsienyje, tačiau Lietuvoje didesnių problemų nėra – juk visiems pakilo šildymo kaina ar mokesčiai.
Jei kokioje Turkijoje, kur nereikia pakloti didelių sumų už darbo patalpų šildymą kainos yra vienos, Lietuvos būtinybė šildyti patalpas taptų trūkumu ir trukdytų branginti produkciją. Tai taptų kertiniu aspektu – visada atsiras tų, kurie gali tiekti mažesnėmis kainomis dėl tam tikrų aplinkybių.
Siekia kuo didesnio automatizavimo
Šiuo metu pašnekovo įkurtoje įmonėje iš viso dirba per keliasdešimt žmonių: nuo marketingo ir pardavimų specialistų iki darbuotojų ceche. Čia mielai priimami žmonės be patirties, bet su noru dirbti ir mokytis. Štai naujai prie komandos prisijungęs žmogus ceche įrangą gali įvaldyti per 1–2 savaites.
„Mes stengiamės daryti kuo mažiau sprendinių žmogui, kad reiktų kuo mažiau darbo jėgos – norime paaugti dvigubai. Tai reiškia, kad norime paaugti ne skaičiumi, o efektyvumu ir technologiniais sprendimais. Pavyzdžiui, vienai lazerio mašinai per dieną ir kas valandą dabar reikia 20 minučių žmogaus laiko, tai kitas lazeris reikalaus į dieną pusvalandžio ir dirbs net per naktį, bet jau pirksime pilnai automatinį“, – pristatė planus M.Liegus.
Kaip pasakojo jis, kompiuteriai prijungti prie Vilniaus ofiso, tai visi failai įkeliami iš ten, tad Molėtuose esančiam darbuotojui tereikia paspauti mygtuką moderniame ekrane: gaminiai gaminami visi tokie patys, todėl nieko nereikia galvoti.
Inžinerijos specialistas skaičiavo, kad jei įmonė eis teisingu keliu, per 5–6 metus jau bus galima Lietuvoje įsikurti naujose patalpose ir turėti labiau automatizuotus įrenginius. Jau nuo pavasario prasidės naujojo cecho statybos.
„Būtent dėl darbo sąlygų kūrimo mes kreipėmės į miesto savivivaldybę dėl plėtros: sakėme, kad mes norime plėstis ne darbuotojų gerovės sąlygomis, o kad darbuotojams būtų patogu. Išsinuomavome sklypą ir plėtrą darysime tame sklype. Man, kaip verslininkui pasiskaičiavus, kiek gaunu finansinės paramos, tai čia yra „wonderland'as“, – džiūgavo molėtiškis.
„Mūsų investicijų suma 700 tūkst. eurų sutartyje, vien šį rudenį vėl reikės pirkti naują įrangą, bet galvojame ir apie tai, kad statybos brangsta, tai persikelsime pamažu: dirbsime ir čia, ir ten“, – pabrėžė pašnekovas.
Tuo labiau, kad įmonė niekada nėra dirbusi iš paskolų – veikia tik iš pelno ir neinvestuojamojo pelno. Kaip aiškino verslininkas, kadangi dirbama pelningai, todėl ir yra iš ko plėstis. Jis atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujama įmonė nėra nekilnojamojo turto (NT) investuotojas, todėl pastatas nėra investicija, todėl sklypas ir bus tik nuomojamas.
„Ar įmonė pelninga, kai gali nusipirkti ofisus? Ne. Ji turi veikti, turėti pelno ir mokėti nuomą. Dabar mes neturime iš ko išsinuomoti, todėl investuojame į statybas“, – apie infrastruktūros trūkumo problemą sakė jis.
Visgi gipsinių oro difuzorių gamybai nereikia ypatingo statinio – tereikia, kad darbo sąlygos tenkintų dirbantį personalą.
„Kadangi darbuotojams turi būti šilta, mums tai 800 kvadratiniuose metruose padaryti, kad būtų šilta, yra labai brangu, nes tai visas plotas, kuris turi būti šildomas, o pastatas ir langai seni. Dabar susitarėme, kad pakeltų nuomos kainą, bet pakeistų visus langus ir sutvarkytų stogą, kur prabėga“, – apie dabartinę situaciją pasakojo M.Liegus.
„Mes suprantame, kad už 10 metų nepritrauksime darbuotojo, jei nebus tinkamos darbo sąlygos. Darbuotojas geriau eis dirbti 100 eurų pigiau, bet turės jaukią ir funkciškai malonią aplinką“, – apibendrino molėtiškis.
