Šeima išjudino girnas
„Neskaitykite. Tai vulgarūs įrašai“, – Inesa ir Santa nusuko akis nuo atraminių sijų, ant kurių į Rundalės vandens malūną grūdus atvežę ūkininkai kadaise prikeverzojo latviškų keiksmažodžių.
Tačiau tarp tų įrašų yra tokių, kurie patraukia lietuvių akį. „Joniškis. Kepaliai. 1968.V.23“ – cheminiu pieštuku užrašyti žodžiai išliko gerą pusšimtį metų. Jų yra ir daugiau, bet pats laikas išsiruošti į Latviją ir patiems juos perskaityti.
Rundalės vandens malūno muziejui šis sezonas dar tik antras, bet svečiams jis jau atvėrė lauko terasą – yra ko ir kur pavalgyti. Šis vandens malūnas – Bergmanių šeimos nuosavybė. 1825 metais statytą malūną po šimtmečio, 1930-aisiais, nusipirko Valdemaras Bergmanis ir aprūpino jį tuomet pačia moderniausia įranga. Ji išliko iki šiol ir dabar eksponuojama malūno muziejuje.
„Tuomet, kai buvau pirmokė, mokytoja mus buvo atvedusi pažiūrėti, kaip malami grūdai. Taigi sovietmečiu nacionalizuotas malūnas veikė iki 2003-iųjų, o po to ilgam buvo uždarytas“, – pasakojo muziejaus direktorė 33 metų Santa Švagerė.
Valdemaro anūkai, Vladislavas Bergmanis ir Irina Bergmanė, atgavę nuosavybę 2017-aisiais ėmėsi projektų. Ir šiuo metu lankytojai jau turi galimybę apžiūrėti atnaujintą pastatą ir gausią ekspoziciją.
„Esame ir tuo turtingi, kad turime savo hidroelektrinę. Yslikio (Islice, – latv.) upės galios pakanka aprūpinti malūną elektra. Esame apdovanoti ir gamtos – ežere prie pat malūno galima paplaukioti ir katamaranais, ir valtimis – esame parengę įvairių vandens pramogų“, – užsiminė Santa.
Daugiau informacijos – https://rundalesdzirnavas.lv/
Be svečių – neramu
„Pažiūrėk, ką padariau“, – ant laiptų, vedančių link tvenkinio, išdygęs berniukas rankose ištiesė paukštį – iš tūkstančio detalių išlankstytą origamį. Tai – Sandrio ir Dacės Laizanų (Sandris Laizāns ir Dace Laizāne) sūnus, vienas iš penkių šeimos vaikų, kurių jauniausiam – penkeri, o vyriausiam netrukus sukaks 25-eri.
„Ne tokie esame jauni, kaip atrodome“, – nusijuokė 45 metų Dacė. Juodu su vyru – bendraamžiai, kartu jie įgijo sodininkystės specialybę žemės ūkio mokykloje, vėliau kartu baigė ir Latvijos universitetą. Dacė pagal išsilavinimą – sociologė, Sandris – ekonomistas.
Šeimos ūkį „Tērvetes vīni“ juodu įkūrė kone prie Lietuvos sienos, Zelmenių (Zelmeņi) kaime. Nuo jo iki Žagarės nebus nė 10 kilometrų.
„Gaminame jau 7 rūšių vyną iš mūsų pačių auginamų uogų ir vaisių, rengiame degustacijas, Dacė kepa duoną ir vaišina naminiu sūriu. Lietuviai yra dažni mūsų svečiai. Būna neramu, jeigu ilgėliau jų nesulaukiame“, – patikino S.Laizanas. Daugiau informacijos – www.tervetesvini.lv
Didžiulė putinų plantacija
„Aš – ne kolekcininkas, išsirinkau tinkamiausias putinų veisles ir dabar juos auginu 9 hektaruose žemės. Tai didžiausia šių augalų plantacija Rytų Europos regione“, – patikino šeimos ūkio „BestBerry“ šeimininkas Maris Šermukas (M.Šermuks).
Jis – inžinierius-statybininkas, bet trylika pastarųjų metų gyvena iš putinų ūkio: spaudžia uogų sultis, iš jų kauliukų – aliejų, iš uogų žievelių neseniai pradėjo gaminti maisto papildus, iš žiedų – kosmetikos produktus.
„Nulėmė atsitiktinumas, – pa-klaustas, kodėl sumanė paklausų statybininko amatą iškeisti į ūkį, atsakė Maris. – Draugas sirguliavo. Veždavau jį pas gydytoją, o laukdamas prie kabineto durų vis girdėdavau gydytoją sakant: „Tau putino uogų reikia, būtinai.“
Ir M.Šermukas ėmė domėtis šiais augalais – važinėjo į valstybes, kuriose ūkiai gausiai augino putinus, ir pats jų prisisodino.
Netrukus susibičiuliavo su Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesoriumi Petru Venskutoniu, užsakė laboratorinius putinų uogų tyrimus. Ir sukaupęs daugybę žinių apie šių augalų naudą jomis dalijasi priimdamas savo ūkyje ekskursijas.
Daugiau informacijos – www.bestberry.lv
Netipiška poilsiavietė
„Nuo mūsų iki Lietuvos sienos – vos šeši kilometrai, lietuviai gali pėstute pas mus ateiti“, – į svečius pakvietė tipi palapinių poilsiavietę „Nomadic Homes“ Kadikiuose (Kadiķi), Duobelės apskrityje, įkūrę Maira Kiekure (M.Ķikure) ir jos vyras Marekas.
Nieko nuostabaus, kad lietuviai dar neaptiko šios vietos, nes ši šeima iš Rygos į prosenelių vienkiemį Kadikiuose persikėlė užpernai, prasidėjus pandemijai, o svečiams kiemo vartus atkėlė prieš metus. Į kaimą jie perkėlė ir savo verslą – tipi palapinių gamybą.
„Parduodame palapines, nuomojame jas, įvairioms šventėms bei poilsiui gamtoje pastatėme jų ir prie sodybos įrengtoje poilsiavietėje. Norime, kad svečiai pajustų ir gamtos žavesį, todėl išnuomojame vienai bičiulių grupei ar šeimai visą teritoriją. Būtų negerai, jeigu apsistotų svetimų žmonių grupės ir vieni kitiems trukdytų“, – paaiškino Maira.
Pasak Mareko, darbų poilsiavietėje – į valias. Jis pats neseniai įrengė gamtos dušą – pastatė bambukinę kabiną, o prieš pat Jonines į lauko vonias, priklojęs paparčių ir pakūręs po jomis pakurą, įsodino pirmuosius svečius – kanadietį ir jo sutuoktinę latvę, į pasienį atvykusius net iš Cėsių. „Ta moteris ieškojo ko nors nepaprasta ir rado pas mus“, – pasidžiaugė Marekas.
Daugiau informacijos – www.nomadichomes.lv
Žavus botanikos sodas
Botaniko, selekcininko Pėterio Upyčio (Pēteris Upītis) muziejus ir sodas Duobelėje (Dobele, – latv.) laukia svečių. Išvažiuoti iš jo ko nors nenusipirkus sunku: gėlių bei vaismedžių sodinukai, atrodytų, patys įsiprašo į keliauninkų automobilius.
P.Upytis Duobelėje tyrinėjo augalus, išvedė po kelias dešimtis alyvų bei trešnių rūšių. Ir, paklūstant jo testamente pareikštai valiai, namuose, kuriuose jis dirbo ir gyveno, dabar įrengtas muziejus, veikia Latvijos sodininkystės institutas, o greta plyti 40 hektarų užimantis sodas.
„Lietuviai mus labai myli ir dažnai atvažiuoja“, – patikino muziejaus direktorė Inesė Šinta (Inese Šinta). Vieni jų pavasarį ir rudenį į Duobelę vyksta įsigyti sodinukų, kiti – į ekskursijas pasigrožėti žydinčiu sodu, treti – į prinokusių uogų ir vaisių degustacijas. Dabar didžiausia tokių lankytojų banga, nes sode prinoko trešnės ir vyšnios.
Užsukus į suvenyrų krautuvėlę ties sodo vartais neįmanoma išeiti tuščiomis. Tai vienintelė vieta Latvijoje, kur pardavinėjami instituto biochemijos ir perdirbimo centre gaminami ledai, pagardinti alyvų žiedais, įvairiomis uogomis ar morkomis.
Daugiau informacijos – www.dobelescerini.lv ir www.darzkopibasinstituts.lv
Keliaukime – pažinkime kaimynus Žiemgaloje
„Parašykite, koks tai gyvūnas. Nusifotografuokite su juo“, – štai tokį objektą reikia surasti Bauskės apylinkėje, netoli Mažuotnės pilies.
Norint tai padaryti tereikia keliauti – dalyvauti Latvijos ir Lietuvos kelionių akcijoje „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje!“ Ji tęsis iki rugpjūčio 30 d. Latvijoje ją organizuoja Bauskės, Iecavos, Rundalės ir Vecumniekų savivaldybės, Lietuvoje – Biržų, Pasvalio, Pakruojo ir Joniškio.
Pasak Žiemgalos turizmo informacijos centro (TIC) vadovės Inesos Turkupolės-Zilpurės, akcijos dalyviai turi aplankyti 16 turistinių objektų – po du kiekvienoje minėtoje savivaldybėje.
„Akcijos žemėlapiuose nurodyti objektai ir užduotys, kurias įmanoma atlikti tik atvykus į vietą.
Ties objektu reikia nusifotografuoti, pateikti nuotrauką bei anketos žemėlapį tos savivaldybės turizmo informacijos centre ir gauti antspaudą. Žemėlapiai dalijami šešiuose – Bauskės, Vicumniekų, Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio turizmo informacijos centruose“, – paaiškino Inesa.
Keliautojai, kurie aplanko visus objektus ir užpildytus akcijos žemėlapius pateikia TIC, dalyvauja loterijoje. Kas mėnesį kiekvienoje savivaldybėje galima laimėti jos teritorijoje esančios kavinės dovaną, o rugsėjį, pasibaigus akcijai, vyks loterija, kurios prizai – 2 dviračiai ir 2 elektriniai paspirtukai.
„Ši akcija – jau šešta, latviai ir lietuviai joje noriai dalyvauja. Keliauja šeimos, kartais net šuniukai patenka į asmenukes, bet jiems negalime duoti dalyvio anketų“, – nusijuokė Inesa.
Akcijos tikslas – skatinant turizmą Latvijos ir Lietuvos pasienio regione atgaivinti ekonomiką ir populiarinti lankytinas vietas.
Daugiau informacijos – www.facebook.com/kaiminizemgale
Kur galima pernakvoti?
Svečių namai ir restoranas „Balta maja“. Svečių namų Pilsrundalėje „Balta maja“ šeimininkė Solveiga Ikertė – dailininkė, todėl ir šis XVIII a. pastatas, kuriame kažkada gyveno Rundalės dvaro tarnai, yra vientisas meno kūrinys.
„Mūsų namuose yra ir aukštos klasės, ir keletas ekonominės klasės kambarių. Pastarųjų paklausa – didžiausia. Nakvynės kaina juose vienam žmogui – 15 eurų. Teikiame ir pusryčius, jų kaina – 7 eurai. Teko ją padidinti – netilpome už ankstesnę į savikainą“, – paaiškino S.Ikertė.
Daugiau informacijos – https://www.facebook.com/hotelbaltamaja/
Valstybinių Latvijos miškų parkas ir poilsiavietė Tėrvetėje „Mamma daba“, prie Gulbių ežero (Gulbju ezers), Puodzinioje (Tērvete, Podziņas).
Mediniai namukai įkelti į medžius ir įrengti taip, kad poilsiautojams nieko nepritrūktų. Galima rinktis ir kitokį būstą – po žeme. Daugiau informacijos www.mammadaba.lv
Viešbutis ir SPA „Berķenes muiža“. Tai Aldžio ir Ilzės Melgalvių šeimos sukurta vieta poilsiui – atstatytas senas dvaras, kuriame svečiams įrengti keturi kambariai, rūsyje – pirtis ir baseinas.
„Pas mus nėra restorano, bet svečius pamaitiname – paruošiame pietums tris patiekalus ir sau, ir jiems, pusryčius ir vakarienę – taip pat“, – užsiminė Aldis. Laikas pirčiai paskirstomas individualiai, kad kambarių gyventojai SPA galėtų mėgautis atskirai.
Svečių laukia ir didžiulės dvi bibliotekos, kurios lentynose galima aptikti ir išskirtinių leidinių, pavyzdžiui, dienraščio „Diena“ išleistą geriausių pasaulio knygų seriją – tokią pačią yra išleidęs ir dienraštis „Lietuvos rytas“.
Adresas: Ziedkalnė, Jelgavos apskritis; www.berkenesmuiza.lv
Daugiau informacijos apie turizmą Žiemgaloje – interneto svetainėje https://www.latvia.travel/
