Nutrūkus baltarusiškos ir rusiškos medienos tiekimui lietuviško kapitalo bendrovė „Apvalūs medžio gaminiai“ nemažina gamybos apimties. Jos išsigelbėjimas – lietuviškas beržas, iš kurio gaminama visa po pasaulį pasklindanti produkcija.
Sunku patikėti, bet faktas: bendrovė „Apvalūs medžio gaminiai“ pagal gamybos apimtį – antroji pasaulyje. Kiekvieną mėnesį iš jos cechų baldų gamintojams iškeliauja 300 mln. dygių (kaiščių) detalėms sujungti. Tokio kiekio užtenka 16 mln. komodų pagaminti.
90 proc. produkcijos „Apvalūs medžio gaminiai“ eksportuoja. Ją perka teptukų fabrikai net tokiose egzotiškose valstybėse kaip Šri Lanka, Meksika, Mauricijus ar Dominika.
Pralenkia tiktai slovėnai
Daugiau nei Vievyje dygių pagaminama tik vienoje Slovėnijos įmonėje. Tiesa, ten naudojama ne beržo, o buko žaliava. Anksčiau vyravo nuomonė, kad dygiai iš buko tvirtesni, bet ji jau baigia pranykti.
Juk dygiai tik prilaiko baldų plokštes, jie didelių apkrovų nepatiria, tad skirtumo, iš kokio medžio pagamintos detalės, nėra.
Gatavą produkciją tikrina optiniai skeneriai, kurių įmonė įsigijusi 14. Kiti, mažesni gamintojai, tarp jų ir kelios Lenkijos bendrovės, tokių skenerių turi vos po vieną.
Beje, maždaug 30 proc. „Apvalių medžio gaminių“ produkcijos iškeliauja į baldų pramonės milžinę „Ikea“. Vievyje gaminamos detalės patenkina net 80 proc. po visą pasaulį išsibarsčiusio koncerno poreikių.
Už patogumą reikia mokėti
Dauguma dygių yra medžio spalvos, bet „Apvalių medžio gaminių“ direktorius Arnoldas Jonaitis, rodydamas ir mėlynas šias detales, sakė, kad Europa jų galėtų pavydėti. Tai – dygiai, apipurkšti klijais. Jie daugiausia skirti Amerikos rinkai.
Namuose surenkant baldą tereikia pilti vandens, kuris aktyvuoja klijus ir suklijuoja detales. Tiesa, tokie dygiai dvigubai brangesni, tačiau, A.Jonaičio įsitikinimu, atperka patogumas.
Tokių dygių „Apvaliuose medžio gaminiuose“ per mėnesį pagaminama 5–6 mln.
Per sunkmetį puola piešti
Kad pagamintų tiek produkcijos, įmonė dirba visą parą, septynias dienas per savaitę.
Vievyje gaminami ne tik dygiai, bet ir dailės bei kosmetikos teptukų koteliai.
A.Jonaitis pastebėjo, kad per krizes smarkiai išauga dailės teptukų kotelių poreikis. Tai nesunku paaiškinti: sunkmečiu žmonės ieško nusiraminimo tapydami ar piešdami.
Gal kaip savotišką terapijos priemonę dailės pamokas savo darbuotojams siūlo ir Vievio įmonė? Jos vadovas įsitikinęs, kad daug didesnė nauda darbuotojams, jeigu prie jų viršininkai nesikabinėja, kiekvieną dieną neaiškina, kaip dirbti. O įmonėje dirbantys žmonės geriausiai pailsi namuose.
Ieško pigios darbo jėgos
A.Jonaičiui nieko nuostabaus, kad teptukų koteliai keliauja į egzotiškas šalis.
Tiesiog į jas savo gamybą perkėlė kitos šalys, kurių bendrovės yra labiau mums įprastos lietuviškų įmonių partnerės.
Pavyzdžiui, fabriko Šri Lankoje vadovai yra japonai, įmonė Mauricijuje persikėlė iš Prancūzijos, ji gamina aukštos kokybės kosmetikos teptukus „Chanel“ ir kitiems garsiems vardams.
Tailande taip pat yra „Apvalių medžio gaminių“ užsakovas, kuris gamina teptukus su prekės ženklu, kurio savininkai – amerikiečiai.
Taigi egzotiškos rinkos atsirado dėl to, kad visi ieško pigesnių šalių, kur galėtų gaminti.
Vienas užsakovas – klaida
„Apvalių medžio gaminių“ dygiai ir koteliai parduodami 30-yje pasaulio valstybių.
A.Jonaičio nuomone, kuo didesnis užsakovų ratas sunkmečiu, tuo geriau. Mat jei vieno gamyba sustos ir jis nebeteiks užsakymų, liks kiti.
Prisirišusios prie vieno tiekėjo kai kurios Lietuvos medžio apdirbimo įmonės per pandemiją jau nukentėjo.
Todėl „Apvalių medžio gaminių“ vadovai iš pradžių skeptiškai vertino „Ikea“ pasiūlymą bendradarbiauti. Baiminosi ne tik aukštų baldų gamintojų reikalavimų, bet ir didelių užsakymų, kurie verstų atsisakyti kitų užsakovų.
Vis dėlto paaiškėjo, kad visų interesus galima suderinti.
„O kai dabar atvažiuoja įmonės tikrinti priešgaisrinės saugos specialistai, jiems sakau, kad čia nėra ką veikti, nes jau patikrino „Ikea“ atstovai“, – šypsodamasis apie aukštus baldininkų reikalavimus pasakojo A.Jonaitis.
Tikrintojams iš koncerno „Ikea“ gali užkliūti net ne vietoje ceche paliktas mineralinio vandens buteliukas.
Dabar A.Jonaitis pripažįsta, kad „Apvalūs medžio gaminiai“ užaugo kartu su „Ikea“ ir dabar įmonėje galima aptikti net menkiausią klaidą.
Tarkim, jei ceche ne vietoje numestas padėklas, ant jos užklijuotas lipdukas leidžia nustatyti, kuri pamaina nepasirūpino tvarka.
„Ikea“ koncernui parduodami dygiai iškeliauja į Slovakiją, kur supakuojami kartu su metaliniais varžtais ir tada nemaža dalis grįžta baldų gamintojams Lietuvoje.
Pjuvenos virsta briketais
Medieną „Apvaliems medžio gaminiams“ tiekia lentpjūvė Ukmergėje. Paklaustas, kiek per mėnesį reikia lietuviškų beržų tokiam didžiuliui produkcijos kiekiui, A.Jonaitis atsakė nedvejodamas: 1100 kubinių metrų. Tai – apie 3,5 tūkst. kubinių metrų rąstų.
Atvežta mediena džiovinama džiovykloje Vievyje, paskui perdirbama.
Galima sakyti, kad įmonė sunaudoja visą žaliavą.
Nors gaminant kotelius ir dygius maždaug pusė medienos virsta pjuvenomis, jos Vievyje paverčiamos briketais.
Per mėnesį jų pagaminama apie 400 tonų.
Skirtingai nei kita produkcija, briketai sukūrenami lietuvių namų krosnyse.
