„Mažąją Nidą“ rado atsitiktinai
Vilniuje gyvenančio, tačiau visoje Lietuvoje organizuojančio festivalius „Bliuzo naktys“, „Galapagai“, „Roko naktys“ A.Barniškio pažintis su Palūše prasidėjo atsitiktinai. Daug metų festivalį „Galapagai“ Zaraso ežero saloje su kolegomis rengęs organizatorius vieną dieną buvo priverstas ieškoti naujos vietos, mat saloje prasidėjo tvarkymo darbai.
„Tiesiog važinėjome po Lietuvą ieškodami vietos renginiui ir radome tokią šalia Palūšės. Kai vėliau važiavome pro pačią Palūšę, kadangi niekada nebuvau joje buvęs, paklausiau, kas čia? Man atsakė, kad tai toks dalinai kurortinis miestelis, bet jame kone vienintelės pramogos yra tik plaukimas valtimis ir baidarėmis.
Tas kaimelis man pasirodė labai patrauklus, panašus į Nidą, todėl net pavadinau jį „Mažąja Nida“. Besilankydami jame prie ežero kranto gražioje vietoje pamatėme valtinę, tad pasiteiravau, kas įdomaus yra joje. Man atsakė, kad nieko gero – tik brangi nuoma ir valtys sezono metu.
Tada nusprendžiau, kad čia reikia daryti ne valtinę, o kažką kito. Taip per vieną dieną susiradome dokumentus ir tą vietą išsinuomavome. Greitai įrengėme kultūrinių renginių erdvę, atidarėme barą, pradėjome gaminti picas“, – netikėtą verslo pradžią prisimena A.Barniškis.
Taip šioje vietoje jau 4 metus veikia Palūšės valtinė-baras, kurioje kiekvieną šeštadienį rengiami ir garsių atlikėjų koncertai.
Pasak renginių organizatoriaus, per tuos metus labai išpopuliarėjo ir pati vieta – čia gyvena apie 60 žmonių, bet kai koncertus rengia Jazzu, Vidas Bareikis, „The Roop“ ir kiti, į Palūšę per dieną atvažiuoja 400–500 svečių.
Vienas verslas įkvėpė kitam
Tokie svečių antplūdžiai A.Barniškį privertė imtis dar vieno verslo. Į renginius atvažiavusieji sakydavo, kad viskas jiems patinka: dideli renginiai, baras, graži vieta, naujai atrastas miestelis, kurį norisi apžiūrėti, bet jie skundėsi nerandą, kur apsistoti ir pasilikti ilgiau. Todėl jam teko imtis ieškoti vietos, kurioje žmonės galėtų nakvoti.
„Tada atradau jau kelis metus uždarytą kompleksą „Palūšės kopa“. Jį reikėjo atgaivinti, atlikti ne tik kosmetinių, bet ir kitų rimtų remontų. Tad susiradau finansiškai labai stiprų verslo partnerį, nes visgi kompleksas reikalavo didelių – kelis šimtus tūkstančių eurų siekiančių – investicijų, kartu jį tvarkėme, įrengėme apartamentus, bendradarbiavimo erdvę, restoraną.
Vienas nieko nebūčiau padaręs. Lėšų šiems verslams visada reikia – negalima net tiksliai įvardyti, kiek“, – pasakojo verslininkas.
Vėliau komplekse planuojama įrengti sporto, laisvalaikio erdves. Be kita ko, po pastatu esti ir bunkeris, kuriame verslininkai sugalvojo organizuoti naktinius koncertus, leisti elektroninę muziką, turi minčių galbūt vėliau ten įrengti muziejų ar pabėgimo kambarį. Visgi ar investicijos atsipirks, A.Barniškis nėra tikras, tačiau jis tiesiog džiaugiasi, kad Palūšė tampa vis žinomesnė.
„Reklamos reikia nemažai, bet verslą reklamuojame per renginius. Koncertus rengiame visus metus, todėl pas mus žmonės savaitgaliais atvažiuoja rudenį, žiemą, pavasarį, bilietai būna visiškai išparduoti į Manto Jankavičiaus, Ingos Norkutės, „Biplan“, Jurgos Šeduikytės ir kitų koncertus.
Bet apskritai užsiimti tokia veikla nėra lengva – vasarą viskas kaip ir aišku, viskas taip pat, kaip ir Palangoje ar Nidoje. Bet žiemą, rudenį, pavasarį, kai lyja, niūrus oras, svečius pritraukti sudėtinga. Dar pandemija ir karas Ukrainoje pakišo koją, žmonės lyg ir nedrąsiai išlaidauja kultūriniams renginiams. Vartojimas labai pasikeitė, o norėtųsi, kad žmonės atvažiuotų ir būtų ten visą savaitę“, – aiškino jis.
Kompleksą, anot verslininko, pamėgę ne tik jauni specialistai, kurie žiemą čia net atvažiuoja dirbti, o po darbų dalyvauja sveikatingumo užsiėmimuose ir koncertuose, bet ir garsūs atlikėjai. „Praeitą savaitę mūsų komplekse apsistojo Justinas Jarutis su Viktoru Diawara.
Apskritai atlikėjai ir vadybininkai nuolat ieško naujų dalykų. Kai kurie dabar į kompleksą atvažiuoja rengti savo kūrybines stovyklas. Pavyzdžiui, Monika Linkytė jame buvo apsistojusi savaitę ir čia kūrė dainas su prodiuseriais, Jazzu išvis juokiasi, kad atvažiuoja ten kaip į namus“, – kalbėjo A.Barniškis.
Pravertė ankstesnė patirtis
Verslininkas ir pats stebisi savo gyvenimo posūkiu: 30 metų organizavo festivalius, koncertus, o dabar pradėjo užsiimti viešbučių ir restoranų veikla. Stebisi ir jį pažįstantys: juk A.Barniškis visada buvęs „asfalto žmogus“, kuriam rūpėjo Londonas, Niujorkas, net Vilnius, palyginti su jais, buvo mažas miestelis. Tai kaip jis atsidūrė gamtoje?
„Aš ir pats nežinau, – šypsosi jis. – Turbūt todėl, kad jau 30 metų festivalius organizuoju gamtoje. Galų gale, kas būtų galėjęs pagalvoti, kad Palūšėje galima organizuoti tokius didelius renginius? Tokie paprastai vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kurortuose, o kaimuose tikrai niekam net minties nekiltų rengti kažko panašaus.
Natūraliai prie renginių organizavimo atsirado ir kiti verslai. Bet tiems, kas nedirba tokioje srityje, turbūt būtų sudėtinga. Pavyzdžiui, šiais metais „Galapagai“ vyks pačioje Palūšėje, o tai – labai didelis iššūkis.
Reikėjo pasikalbėti ir su kaimo bendruomene, kuri yra vyresnio amžiaus, paklausti, kokia jų nuomonė, ar jie neišsigąs muzikos, triukšmo savo kiemuose. Galbūt todėl vietiniai ten ir užsiimdavo tik valčių ir baidarių nuoma“, – svarstė jis.
Paklaustas, ar kuriant verslą buvo padaryta kokių klaidų, A.Barniškis svarstė, jog viską darė taip, kaip sugebėjo geriausiai. Jo manymu, padaryta tiek, kiek įmanoma tokiame mažame kaimelyje. Remdamasis savo patirtimi jis sako, kad geriausia kurti verslą jau kokioje nors srityje sukaupus nemažai patirties, kuria būtų galima pasiremti.
„Arba reikia turėti labai gerą idėją ir žmonių, kurie toje srityje turi patirties. Vienas nieko nepadarysi, komandos reikia. Vienas gali tik kažką sugalvoti, bet visada reikia partnerių, padėjėjų, patarėjų, palaikančiųjų, dirbančiųjų. Reikia net kad patartų žmonės iš šalies, nes tu pats „užsižaidi“ – tau atrodo, kad viską darai gerai, bet klientams gal reikia visai ko kito.
Be to, svarbu ir gerai pasverti rizikas, taip pat verslui reikia visiškai atsiduoti, nes tai yra gyvenimo būdas. Bet neturėdamas patirties rizikos nepasversi, todėl pirmiausia reikia jos įgyti. O apskritai verslas įdomus tuo, kad per jį bandai atrasti save – ar dar gali kažką padaryti, ar ne?
Čia visada galima atrasti kažką naujo, vis atsiranda kokių nors problemų – vos tik įžengi į pastatą, visi atbėga su klausimais. Net pamiršti, kodėl buvai į tą vietą iš pradžių atėjęs. Versle niekada neužmigsi“, – dėstė verslininkas.
Nors jis turi verslą ir Vilniuje, pripažino, kad smagiau vystyti veiklą regione. Visgi čia tenka susidurti su nuolatiniu darbuotojų trūkumu, todėl daug jų tenka kviestis iš Vilniaus. Nors ir ieško Ignalinoje, tačiau lojalių neranda, mat, A.Barniškio teigimu, ieškanti savęs jaunesnė karta lekia į didmiesčius.
„Apskritai, reikia, kad valstybė keistų požiūrį, kad padėtų verslams vystyti veiklą regionuose. Įstatymai visiems vienodi, bet žmonių padėtis Vilniuje ir Palūšėje yra skirtinga. Pagal statistiką didžiausias nedarbas yra Ignalinoje, bet sunkiausia tų darbuotojų rasti. Greičiausiai jie slepiasi, gaudami nedarbo pašalpas“, – išreiškė susirūpinimą jis.
Subūrė džentelmenų klubą
A.Barniškis tikina dabar siekiąs užauginti Palūšę. Dėl to subūrė ir „Palūšės džentelmenų klubą“, su kurio nariais – Palūšei prijaučiančiais, nors ir joje negyvenančiais, stambiais Lietuvos verslininkais – dabar stengiasi atgaivinti kaimelį.
„Žiemos metu buvome sugalvoję apšviesti Palūšę. Radome didelę eglę, papuošėme ją daugybe lempučių, dar sugalvojome visus namelius, stovinčius prie pagrindinės kaimo gatvės, irgi apšviesti LED lemputėmis – kaip kokioje „Coca-Colos“ reklamoje. Tada ir įkūrėme „Palūšės džentelmenų klubą“, mums padeda ir Ignalinos savivaldybė.
Norėtume, kad miestelis būtų didelis traukos objektas. Klubo tikslas – kad Palūšėje rinktųsi jauna, išprususi publika, kad tai būtų kultūrinis kurortas. Visi mūsų klubo verslininkai apie tai visada svajojo“, – pasakojo verslininkas.
A.Barniškiui vis tenka susidurti su konkurentais, jį stebinčiais ir bandančiais kopijuoti, tad jis norėtų, kad kiekvienas surastų savo sritį pats. Kaip jis aiškino, jei mažame miestelyje bus kuo daugiau skirtingų pramogų, pavyzdžiui, kino teatras, baseinas, koncertų salė, maitinimo įstaigos, naktiniai klubai, tuo jame bus daugiau skirtingų pomėgių turinčių žmonių.
„Manau, kad Palūšei praverstų SPA, sveikatingumo centras, apskritai reikėtų daugiau viešbučių, aplinkiniuose miškuose galima įrengti takų. Reikėtų pagalvoti, kuo sudominti žmones Lietuvoje, kad jie nelėktų į užsienį“, – siūlė A.Barniškis.
