Didžiausi privalumai – gamta ir privatumas
V.Kairienė pasakoja, kad didžiulę teritoriją Kaišiadorių rajone ji su vyru įsigijo visai ne dėl verslo.
„Vyras sugalvojo, kad nori turėti vietą, kurioje galėtų pailsėti po visų darbų. Vieni eina į barus dainuoti karaokę, o maniškiui reikėjo tylos ir upės. Tad jis nusižiūrėjo šitą sklypą ir nusipirko“, – sakė pašnekovė.
Abu su vyru, būdami vilniečiai ir suprasdami, kad greičiausiai daugelis nori kartais pabėgti iš miesto, nusprendė tokią galimybę pailsėti gamtoje suteikti ir kitiems. Tada gimė mintis iš Nyderlandų atsivežti safario stiliaus palapines, kurias jos vyras pamatė internete.
„Norėjome, kad pas mus būtų kitaip, įdomiau“, – apie tokių palapinių pasirinkimą ir „Wandeerer Glamping“ verslo pradžią kalbėjo V.Kairienė.
Kaip ji sakė, tuo metu palapinės kainavo apie 5 tūkst. eurų, tačiau dabar jų kaina greičiausiai yra daug didesnė, o kur dar pačių įrengta terasa, langai ir vidus, tad pradžiai reikėjo nemažai investicijų.
Nors šis verslas gyvuoja jau 3 metus, teritorijoje kol kas yra tik dvi tokios palapinės bei vienas namelis, vienas nuo kito nutolę apie 200 metrų atstumu. Visgi pristatyti daugiau tokių palapinių savininkai nesiruošia, mat nori išlaikyti didžiausią privalumą – privatumą.
„Daugelis atvažiavusiųjų sako, kad čia daug žemės, būtų galima dar namelių pristatyti, bet mes klausiame: o kam? Žmonės mus ir renkasi būtent dėl to, kad šalia nėra kito namelio, jie nori turėti savo erdvę, išeiti pasivaikščioti“, – paaiškino pasirinkimą ji.
Apsistoti šiose palapinėse gyventojai įprastai galėdavo nuo balandžio, tačiau šįkart pavasaris buvo itin šaltas, tad lankytojai priimti tik nuo balandžio pabaigos. Ir atvykti čia gali ne bet kas – orientuojamasi į poilsį poroms, žinoma, galima atvykti ir po vieną.
„Pirmaisiais metais gavau velnių, kad nepriimame vaikų, bet aš visada atsakau: leiskite sau pabūti dviese ir nuo visko pailsėti.
Mes orientuojamės į tylą ir ramybę, neleidžiame atsivežti augintinių, neleidžiame ir automobiliais privažiuoti iki pat namelio. Porą kartų pabandėme, bet supratome, kad toks variantas netinka, nes tada žmonės garsiai pasileidžia muziką. Tad dabar automobilius prašome palikti prie įvažiavimo ir iki palapinės ateiti pėsčiomis“ – su portalu lrytas.lt kalbėjosi V.Kairienė.
Atvykę iš karto ieško kelių daiktų
Dalis atvykusiųjų palapinėse ieško televizoriaus, o dažnai jaunų porų pirmasis klausimas būna šis: kur rozetė? Nors televizoriaus nėra, nes, kaip V.Kairienė sakė, visi gražiausi vaizdai matomi išėjus laukan, rozetėmis visgi yra pasirūpinta. Jei žmonės paprašo, suteikiama prieiga ir prie interneto, mat kai kurie čia atvyksta ne tik pailsėti, bet ir dirbti darbostogų režimu.
Pasak jos, pagrindiniai jų klientai yra „iš stiklinių dangoraižių ir biurų išlindę žmonės“, norintys pavaikščioti ne miestų plytelėmis, o basi po pievas, pasimėgauti gamtos vaizdais ir pabūti tyloje. Kartą vienoje iš šių palapinių savaitei apsistojusi buvo ir žymi rašytoja, čia rašiusi savo knygą.
Pačiai savininkei itin gražu žiūrėti, kai žmonės daro staigmenas ir atvyksta čia praleisti vestuvių metines ar gimtadienius.
„Prisimenu vieną porą. Žiūriu, išlipa mergina iš automobilio su lagaminais, „kablukais“, ilga suknele ir tada apsidairiusi vaikinui sako: Dieve, kaip gerai, kad atvažiavome į gamtą, o galvojau, kad būsi banalus ir nuveši į Palangą. Bet ji, nežinodama, kur važiuoja, dėl viso pikto pasiruošė aprangą. Galiausiai batus teko persiauti“, – su šypsena pasakojo V.Kairienė.
Į elnius galima tik pažiūrėti
Vienas iš šios poilsio vietos akcentų – elniai, esantys visai netoli palapinių. Jie čia taip pat atsirado neplanuotai. Kadangi ši teritorija didelė (15 ha), šeimyna nusprendė ją kuo nors užpildyti ir ėmė dairytis gyvūnų. Triušiams žemės čia per daug, o avims reikia patalpų, tad V.Kairienė su vyru nusprendę, jog elniais rūpintis reikia mažiausiai, juos ir įsigijo.
Taip jie tapo veisėjais ir tuo užsiima jau 5 metus, o turimus Karpatų tauriuosius elnius vežasi iš Slovakijos.
Kaip aiškino V.Kairienė, už mažiau nei 600 eurų jaunos grynakraujės patelės kitiems veisėjams jie neparduoda, tačiau kainos lubų nėra. Vienas elnias, pavyzdžiui, alfa patinas, gali kainuoti ir tūkstančius ar dešimtis tūkstančių. Kuo jis vyresnis, tuo brangesnis.
Bet iki tol su šia veikla šeima nebuvo niekaip susijusi. V.Kairienė 12 metų dirbo baldų gamybos įmonėse, o jos vyras užsiima biurų įrengimais, kiliminėmis ir kitomis dangomis. Tačiau V.Kairienė nusprendė veikti tai, kas jai patinka, tad dabar visas jėgas skiria rūpintis šia poilsio vieta ir klientais.
„Bet jokių edukacijų vaikams ar suaugusiems su elniais nerengiame. Mūsų elniai gyvena ramų savo gyvenimą, jie neturi atidirbinėti ir kurti kažkokių pramogų. Suprantame, kad gyvūnams tai nebūtų malonu, tad į juos galima tik pažiūrėti“, – paaiškino verslininkė.
Tačiau ji neslepia kartais sulaukianti klientų klausimų dėl galimybės išsikepti elnienos kepsnį.
„Kai tyrėme rinką, aiškinomės, kas su tais elniais Lietuvoje vyksta. Tada supratome, kad apie 80 proc. jų yra naudojami konservams ir dešroms. Bet aš taip su jais pasielgti negalėčiau, tai yra mano augintiniai“, – pripažino V.Kairienė.
