Svetingi latviai į sceną sugrąžino net Marilyn Monroe – pamatęs dar niekas nesigailėjo

„Puiki kava“, – iš nuostabos vos neišslysta iš rankų puodelis. Prieš akis – maisto vagonėlis su užrašu „Wrap & Go“, už nugaros – Dauguvos upė, o ant jos kranto – eilė nedidelių kreivų medinių namelių ir didelės ant terasų išskleistos palapinės.

Štai tokį kempingą „Daugavas lokos“ poilsiautojams netoli Daugpilio 2020-aisiais įrengė latviai. O kad gamtos nebūtų per mažai, šiemet į upę nuleido „Dinaburga“ laivą. Per valandą jis apsuka Dauguvoje ratą plaukdamas taip, kad keliauninkai suspėtų pamatyti tai, apie ką pasakoja autogidas.

„Nuomojame baidares ir plaustus, bet jais plaukiant reikia laiko. Visada atsiranda skubančių žmonių, kurie nori pamatyti kuo daugiau ir kuo greičiau. Tokiems ir skirtas „Dinaburga“ laivas“, – paaiškino kempingo vadovas Andrejus.

Tokia vandens kelionė įspūdinga. Pakanka jos ir valandos trukmės, o tai suaugusiam žmogui kainuoja 7 eurus, grupei iki 20 asmenų – 100 eurų.

Laivo kapitonas 47 metų Maiguras Bružis vadovo darbą solidžiose įmonėse šiemet iškeitė į darbą gamtoje. „Padariau karjerą – pamaloninau savąjį ego, o dabar noriu padėti draugams kempinge“, – pratarė Maiguras sukdamas laivą link Dauguvos vartų.

Autoturizmo mėgėjams kepingas taip pat svetingas. „Išsiaiškinome, kokių sunkumų kyla kemperiais keliaujantiems žmonėms, ir atsižvelgę į tai įrengėme poilsio aikštelę. Joje yra elektra, tiekiamas geriamasis vanduo“, – paaiškino Andrejus.

„Galima paglostyti?“ – maža mergaitė ištiesė ranką link katytės Ticos, kuri tįsojo ant rankų darbo užtiesalų kambario viduryje. Ši patalpa Kraslavos krašto Turizmo informacijos centre (TIC) yra jos namai. Taigi atklydęs gyvūnas pasirinko juos ne bet kokius, bet grafų Pliaterių dvaro valdytojo būstinę. Būtent joje nuo 2014-ųjų darbuojasi kūrybingi TIC žmonės.

Projektų vadovė Tatjana Kozačuka yra tas žmogus, kuris daugybę sumanymų pavertė realybe. Ji pasistengė, kad Kraslavoje antram gyvenimui atgimtų XVIII a. pastatai, sudarantys grafų Pliaterių dvaro kompleksą. Jos rūpesčiu buvusiose dvaro arklidėse 2018-aisiais buvo atidarytas amatininkų centras, pernai iš naujausių objektų jis tapo lankomiausia Latvijoje turistų vieta.

Iš anksto rezervavę laiką būriais į jį važiuoja ir mokiniai iš Lietuvos. Atstumas iki Kraslavos nedidelis, o vienam dalyviui edukacija kainuoja vos 4,5–5 euro. Tiek pinigų pakanka pasimokyti keramikos, medžio apdirbimo, odos dirbinių, stiklo, kulinarijos meistrystės.

„Vaikai nustemba, kai jiems imu pasakoti, kad augalai naudojami medicinoje, dailėje, parfumerijoje“, – pasakojo dirbtuvėse besidarbuojanti architektė Marina, kurios pomėgis – kosmetikos gamyba. Ji rodo vaikams, kaip atrodo mira, eterinis aliejus, hidrolatai, ir papasakoja, kaip ir kam tai gaminama.

Tatjana pasirūpino ir tuo, kad keliauninkai būtų sotūs, – TIC įkūrė Kulinarinio paveldo centrą ir, sutarusi su vietos gyventojais, perka iš jų tai, ko reikia latgališkoms vaišėms. Turizmo informacijos centre jas užsisakyti būtina iš anksto, užtat sumokėjęs 7 eurus nė vienas svečias iš jų neišėjo liūdnas ir alkanas.

Dvaro valdytojo pastate yra ypatinga palėpė, iš kurios iškrapštyti vaikus ypač sunku.

„Kartą Kraslavos meras prasitarė, kad į jį kreipėsi moteris, kurios dukra gyvena Anglijoje ir kolekcionuoja porcelianines lėles. Jų ekspozicijai moteris ieškojo patalpų.

Pastate, kur buvome įsikūrę, kaip tik buvo tuščia palėpė. Suremontavome ją, o kai buvo atgabentos lėlės, visi apstulbome. Tada jų, nepaprastai gražių, buvo 400, dabar – apie pusantro tūkstančio“, – sakė Tatjana.

Gal po vaikų vizitų kokia nors lėlė pradingo? „Ne“, – patikino lėlėmis besirūpinanti muziejininkė Larisa. Pasak jos, iš Kraslavos kilusi 45 metų Olga Gribulė porcelianines lėles renka jau 13 metų ir į muziejų retkarčiais atvažiuoja tam, kad vienus eksponatus pakeistų kitais.

Garsiausi pasaulio kompozitoriai, dailininkai, aktoriai, karalienės Elizabeth II dinastija, pasakų personažai, filmų herojai, angelai ir Šventoji Šeima, popiežius Jonas Paulius II – visi jie šiame muziejuje turi savo antrininkus.

Karina Stivrinia įjungė grotuvą ir paėmusi į rankas mikrofoną sudainavo Lady Gagos dainą „Shallow“, ir padarė tai nuostabiai gražiai. O tada papasakojo, kaip prie savo sodybos Priežmalėje, Kraslavos savivaldybėje, įkūrė „Karina Home“ namus.

„Man svarbiausia – šeima“, – patikino 43 metų moteris ir papasakojo, kaip ji, anglų ir vokiečių kalbų mokytoja bei turizmo vadybininkė, penkerius metus du savo sūnus vežiojo į futbolo treniruotes už 65 kilometrų esančiame Daugpilyje.

Kol berniukai sportuodavo, ji mokėsi – įgijo ir klasikinio masažo specialistės, ir konditerininkės diplomus.

Besimokydama maždaug prieš trejus metus ji ėmėsi ir statybų – vylėsi, kad restauravusi prie pat sodybos esantį sovietmečio parduotuvės pastatą jame galės imtis dar vienos veiklos – organizuos konferencijas.

Bet pandemija taip perrašė planus, kad „Karina Home“ namuose atsirado pirtis ir masažo kabinetas, pora poilsio kambarių ir gera virtuvė, kurioje desertų apsistojusiems svečiams prigamina pati K.Stivrinia.

Kodėl miesto žmonės nemėgsta balandžių ir dar vadina juos skraidančiomis žiurkėmis?

„Mėgsta, – patikino balandžių ūkio („Baložu seta“), esančio Grundulios sodyboje, šeimininkas Valfredas. – Bet mieste grynaveisliams balandžiams ypač pavojinga, tad žmonės mato tik laukinius.

Rygoje priviso daug paukštvanagių, jie medžioja balandžius, o kiekvieno jų praradimas šeimininkams yra skaudus. Jie naminių balandžių mieste nebeišleidžia paskraidyti. Užtat kaime aš tai darau – balandžių skrydžiai yra įspūdingi.“

Inara ir Valfredas Miezišiai yra ypač svetingi. Jie savo ūkyje, kuriame auginami ne tik balandžiai, bet ir Latgalos juodgalvės avys, triušiai, kuriame klega vištų pulkai, noriai priima šeimas su vaikais. O kol vaikai stebi balandžius ir kitus gyvulėlius, tėvams leidžia prisiskinti kvapių aviečių.

Latgaloje, Ludzos regione, šį sezoną aktyvaus turizmo mėgėjams latviai įteikė dovaną – pėsčiųjų ir dviračių taką „Ezertaka“. Bendras jo ilgis siekia 1070 kilometrų, taką sudaro 49 maršrutai. Visi jie pateikiami internetiniame žemėlapyje.

Pasak Ludzos turizmo informacijos centro vadovės Lygos Kondratės, vieną tokį taką latviai yra parengę kartu su lietuviais – pajūriu besidriekiantį „Jūrtaka“. Tuo metu „Ezertaka“ takas yra naujausias iš trijų ir ilgiausias. Jis skirtas keliauti pėsčiomis bei dviračiais, yra numatytos ir pailsėti – pavalgyti, pernakvoti – skirtos vietos.

„Latgalos žemėje yra apie 1500 ežerų. Mes parengėme „Ezertaka“ maršrutus, kurie lauko ar pievų keliukais veda palei ežerus, upes, pelkynus. Lėtai keliaujant galima pasigrožėti nuostabiais peizažais – komercijos nepalytėta gamta“, – paaiškino Lyga.

Buvusios dvaro arklidės pernai iš naujausių objektų tapo lankomiausia Latvijoje turistų vieta. 45 metų O.Gribulė porcelianines lėles renka jau 13 metų. Dabar muziejuje jų – apie 1,5 tūkst.

Andrupenės etnografinė sodyba. Jai vieta buvo parinkta aukščiausioje seniūnijos vietoje – ant Andrupenės kalno, kur 1999 metais buvo atgabentas ir perstatytas senas latgalių gyvenamasis namas bei klėtis. Dabar šiems statiniams kone 100 metų. Kiti sodybos pastatai – klojimas, pirtis, tvartas – pastatyti atsižvelgiant į latgalių sodybos specifiką.

Kone nuo pat atidarymo muziejuje dirbanti Skaidrytė Paulinia pasirūpino, kad jame atsirastų vietos kulinarijos paveldui.

2004-aisiais ji pradėjo senojo namo krosnyje kepti saldžiuosius latgalių patiekalus – kleckus, tarkavo bulves kugeliui. Vėliau, iškilus naujiesiems pastatams, buvo įrengta virtuvė.

Susitarus iš anksto jos šeimininkė Lilita Šatilova svečius pavaišina latgalių kulinarinio paveldo patiekalais. Galima užsisakyti duonos kepimo, sviesto mušimo pamokas.

Ties sodyba įrengtas 2 km ilgio pažintinis pelkės takas.

Madelanų piliakalnis greta Agluonos. Tai su Lietuvos istorija susijusi vieta, kurią patiems kol kas sunkoka surasti. Geriausia Agluonos turizmo informacijos centre paprašyti jos koordinačių.

Legenda pasakoja, kad prie ežero (Dubulkas ezers) prigludęs piliakalnis – karalienės Martos gimimo vieta. Nors tiksliai nežinoma, kaip Marta susitiko su Lietuvos karaliumi Mindaugu, kur jie susituokė, legenda apie tai vis dar gyva. Pasakojama, kad karalienė Marta mirė 1262 metais, o po metų į jos gimtinę keliaujantis Mindaugas pakeliui buvo nužudytas ir palaidotas Agluonoje.

Lydumniekų kultūros centras Ludzos seniūnijoje. Jis įkurtas atnaujintose buvusių kultūros namų patalpose. Jame kartu su amatininkais rengiamos įvairių amatų meistrystės dirbtuvės: audimo, mezgimo, saldumynų gaminimo, kalvystės. Yra galimybė įsigyti amatininkų darbų.

Ludzos Didžioji sinagoga – seniausia medinė sinagoga Baltijos šalyse. Ji buvo pastatyta 1800 metais ir liko vienintelė iš 7 miesto sinagogų.

Neseniai ji buvo restauruota – atkurtas maldos kambarys, įrengtos modernios ekspozicijos, skirtos dokumentinio kino režisieriui Hecui Frankui, jo tėvui fotografui Wolfui Frankui, ir pasakojančios apie vietos žydų gyvenimą.

Viešbutis „Sventes muiža“, greta dvaro pastato įrengtas Karo technikos muziejus. Adresas: Svente, Aliejas iela 7.

Svečių namai „Duni“ miške ant Dauguvos kranto. Teks maistu pasidalinti su krantą saugančia gulbe. Adresas: Preili, Peleču savivaldybė.