Pradėjo pamažu
Prieš imdamasi verslo G.Lideikė dirbo didelėje skirstytojų (angl. distributor) įmonėje, kur buvo atsakinga už garsius prekės ženklus. Nors po antro vaiko gimimo moteris jau norėjo grįžti į darbą, tačiau suprato, kad dėl to labai stipriai nukentės šeima – darbe kasdien kyla iššūkių, esi atsakinga prieš vadovą, yra visokie terminai, bonusai.
„Nors stengiesi atitikti reikalavimus, bet, kai visą mėnesį serga vaikai, tai labai sunku. Tad šeimoje pasitarėme, kad savas verslas bus geriau – bent kol vaikai maži. Ir dabar labai džiaugiuosi tokiu sprendimu – nors tikrai labai sunku, bet verta. Savame versle esi atsakingas tik prieš save ir savo klientus“, – pasakojo verslininkė.
Nors G.Lideikė sako anksčiau retkarčiais ir pagalvodavusi apie nuosavą verslą, bet vis neateidavusi jokia idėja. Ji maniusi, kad ši turi būti įspūdinga, inovatyvi, nes šiais laikais jau yra visko, tad labai sudėtinga išsiskirti. Visgi, kai galiausiai su šeima nusprendė, kad pradės veiklą, moteris dar tą pačią dieną apsvarstė, kad daugiausiai patirties turi darbe su maisto produktais ir jai tai labai įdomu. O tada tiesiog pradėjo pamažu kurti.
„Norėjau susikurti darbo vietą sau, įdarbinti dar keletą žmonių. Nenorėjau draskytis, kažkam kažką įrodyti, nes juk man reikia gyventi ir jaustis gerai, ypač kai šalia vaikai. Tad viską kūriau savo tempu, lėtai. Pavyzdžiui, buvau paskelbusi, kad fizinę ir elektroninę parduotuvę atidarysiu tą pačią dieną. Bet nepavyko – reikėjo uždėti etiketes dideliam kiekiui prekių ir mačiau, kad nespėsiu to padaryti iki atidarymo.
Tada prisėdau ir pagalvojau, kad tai juk neturės didelės reikšmės ateityje. Na ir atsidariau elektroninę parduotuvę vėliau nei planavau. Ir, pasirodo, taip buvo net geriau: vienas klientų srautas ėjo į fizinę, kitas – į elektroninę parduotuvę“, – apie tai, kad sugriuvę planai ne visada yra blogai, kalbėjo verslininkė.
Ji pasakojo iš pradžių labai pergyvenusi dėl klientų reakcijos: ką žmonės pasakys? ar pirks? o gal bus labai brangu? Taip pat bijojusi, kad bus nesuprasta – verslininkas įsivaizduoja, kad sukursi jaukią parduotuvėlę, kur bus viskas gražu, skanu, bet ar klientui tai irgi patiks?
Bet dabar G.Lideikė jau žino: jei tikrai geras daiktas, tai jį ir perka. Taip pat nereikią bijoti tų, kurie dejuoją, kaip viskas brangu – tai nereiškią, kad neįtikai, tai reiškią, kad čia tiesiog ne tavo klientas. „O paskui ateina žmogus, kuris net nežiūri į kainą – paragavo, jam patiko, jis ir perka, nes žino, už ką moka“, – tikino ji.
Klientus traukia per socialinius tinklus
Apie savo planus atidaryti parduotuvę verslininkė ėmė dalintis socialiniame tinkle „Instagram“. „Verslui pirmi 2 metai sudėtingi – paprastai jauni verslininkai, pamatę, kaip sunku, užsidaro per pirmus metus. Tik iš šono atrodo, kad viskas paprasta, o iš tikrųjų susiduri su visokiais sunkumais. Dėl to „Instagram“ pradėjau anksčiau pasakoti apie savo verslą, kad susidarytų pačių pirmų klientų ratas“, – aiškino G.Lideikė.
Jos teigimu, veikla socialiniuose tinkluose padeda pritraukti daugiau klientų – net jei ir neturi tūkstančių sekėjų, neretai į parduotuvę užsuka klientai, apie ją išgirdę iš savo pažįstamų. Taip pat verslininkė juokiasi turinti tokių klientų, kurie išsirenka produktus elektroninėje parduotuvėje, bet pirkti jų ateina į fizinę – jiems norisi viską gyvai apžiūrėti, pabendrauti.
„Apskritai bet koks dalyvavimas ir projektuose, organizacijose, bendruomenėse duoda verslui naudos. Užmezgi naujus kontaktus, galimybes, draugystes, pasidalini idėjomis ir gimsta naujų. Mažam verslui reikia eiti visur, kur tik gali. Ir komunikuodama su klientais pati nesislepiu, rodau savo asmenybę, šeimą. Taip elgiasi nemažai verslų, nes žino – jei slepiesi, tada labai sudėtinga. Tada jau reikia daug investicijų, kad tavo prekės ženklas taptų atpažįstamas“, – įsitikinusi ji.
Atvirai besidalindama mintimis apie verslą socialiniuose tinkluose verslininkė sako radusi ir bendraminčių – kitų smulkių verslininkų, kurie dabar užsuka į jau pusantrų metų dirbančią parduotuvę, pažaidžia su vaikais įkurtame vaikų kampelyje, pasidalina savo verslo istorijomis.
Nors G.Lideikė visada manė, kad bendravimas yra jos stiprybė, tačiau jam irgi reikėjo pasiruošti – kai kuriems atėjusiems žmonėms, kurie pasakojasi savo istorijas, verslininkė turi būti ir gera psichologė. „Vienu metu jau net sakiau, kad per sudėtinga man išklausyti visus, – šypsosi ji. – Taip pat kartais sudėtinga klientams patarti. Kartais juokiuosi, kad anksčiau, kai buvo mažesnis pasirinkimas, buvo paprasčiau – dabar, kai visko daug, kai kurie nebeišsirenka, ko ir benorėti“.
Konkurentai – itin agresyvūs
G.Lideikė savo veiklą sako orientuojanti į bendravimą, ragavimą, dovanojimą. Kadangi maisto rinkoje sudėtinga konkuruoti kainomis, ji stengiasi išsiskirti originaliais produktais, gražiomis pakuotėmis. Produktų ieško internete, maisto parodose, seka visas naujienas pasauliniuose naujienų portaluose.
Visgi, nors tikėjosi, kad maisto rinkoje bus stipri konkurencija, tačiau vos atidariusi parduotuvę moteris sako susidūrusi su tokiais konkurentais, kokių tikrai nesitikėjo. „Nuo pat pirmų dienų į parduotuvę ateina smulkieji verslininkai ir iškart pajaučiu, kad atėjo konkurentas. Būna visko: peikia, sako, kaip viskas čia neskanu, brangu, negražu. Filmuoja kainas, asortimentą.
Iš pradžių man net atrodė, kad vaidenasi. Kiti atėję nė nesislepia, kad yra konkurentai. Tada pasižiūri jų asortimentą, kad jis vienoks, o po poros savaičių nuo apsilankymo jie jau būna papildę jį mano parduodamų produktų dar įdomesnėmis rūšimis“, – apmaudžiai kalbėjo G.Lideikė.
Tačiau tada jai parašė kelios įmonės, iš kurių verslininkė pirkdavo produktus, stebėdamosi, kad niekas iš Lietuvos į jas nesikreipė iki tol, kol G.Lideikė nepradėjo iš jų pirkti produkcijos. Dėl to šios įmonės pasiūlė G.Lideikei jas Lietuvoje atstovauti.
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad vos pradėjus veiklą reikės pulti apsisaugoti – juk aš smulkioji verslininkė, bet pasirodė, kad net ir tokia kažkam kelia pavojų. Neseniai gavau ir visiškai nepagrįstą pretenziją iš žmonių, kurių visai nelaikau konkurentais, bet jie, pasirodo, mane tokia laiko. Keista, kad esant tokiai pandeminei ir geopolitinei situacijai ir kai neaišku, kokia bus ekonominė situacija rytoj, žmonės negaili savo laiko ir pastangų tokiems dalykams“, – stebėjosi ji.
Tačiau moteris džiaugiasi, kad kai kurie verslininkai renkasi ne konkuruoti, o bendradarbiauti: ji sulaukia pasiūlymų iš prekybos centrų, kai kurios mažos parduotuvėlės regionuose jau prekiauja verslininkės produktais.
„Nors anksčiau galvojau apie plėtrą mažuose miesteliuose, bet dabar galvoju, ar dar verta kurti savo parduotuvę, jei gali turėti partnerių? Bet apskritai, kol dar pati pradžia, sunku kažką labai planuoti, nes viskas kainuoja“, – svarsto G.Lideikė.
Visgi konkurencija jai nėra baisi, tikina moteris, nes kiekvienas verslas turįs savo klientą. Ji orientuojasi į šeimas su vaikais, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius žmones, taip pat vyresnius, jau turinčius stabilias pajamas.
„Esu atlikusi visą analizę, kas yra mano klientai – dažniausiai žmonės užsuka čia eidami į svečius ir norėdami nusinešti kažką įdomesnio, kad nustebintų. Taip pat netyčia išėjo atsidaryti parduotuvę netoli vaikų darželio. Bet pastebėjau, kad kai kurie tėvai jau apeina ją ratais, nes pro langą vaikai mato žaislinę virtuvėlę, skanumynus ir vis nori užeiti“, – juokėsi ji.
Vengia bet kokių įsiskolinimų
Savo parduotuvėje verslininkė prekiauja mažai kam matytais saldumynais, kava, makaronais, sveikais produktais: ledais iš natūralių vaisių, uogų, produktais, tinkamais veganams ar besilaikantiems Keto mitybos.
Įdomesnės prekės čia yra metalinės saldainių dėžutės, kurias daugelis panaudoja antrą kartą, šokoladas, už kurį gauti pinigai yra investuojami į miškų atsodinimą, sveikesni užkandžiai, iš kurių didelio populiarumo sulaukė lapinių kopūstų traškučiai.
„Taip pat klientai iš naujo atrado želė saldainius. Pirmus mėnesius dauguma jų purtydavosi, laikydavo chemija. Galvojau, kaip parodyti, kad maniškiai kitokie – iš natūralių sulčių, eterinių aliejų? Ir ėmiau duoti paragauti: klientams patiko ir dabar juos labai greitai išperka.
Taip pat išskirtinis pieninis šokoladas su karamelizuotais migdolais ir druska. Nors atėję klientai moja ranka, kad jau nebenustebinsi jų tokiais dalykais, bet kažkaip pasiūlius paragauti dauguma jį atranda iš naujo. Taip pat daug kam patinka saldainiai, kuriuose sako jaučią tikrą šokoladą.
O net konkurentams patiko makaronai su vynu, kakava. Makaronus su kakava tėvai dažniausiai perka vaikams ir ruošia juos saldžiai, kaip virtinukus – su grietinėle, liofilizuotais arba natūraliais vaisiais“, – pasakojo G.Lideikė.
Verslo, kuriame suktis G.Lideikei padeda vyras ir tėvai, pradžiai, skaičiuoja moteris, reikėjo apie 20 tūkst. eurų. Visgi tokia suma susidarė dėl to, kad ji linkusi už prekes susimokėti iškart ir tik tada jas gauti – nenori įsiskolinti, o be to, šitaip iš tiekėjų gauna dar ir nuolaidų.
„Dažnai būna, kad skaičiuoji vienaip, išeina kitaip – su verslo kūrimu yra panašiai kaip su namo statybomis ar vestuvių organizavimu, – lygino verslininkė. – Verslą kūrėme iš savo santaupų – tai tokia suma, už kurią kažko daug nenupirksi: gali važiuoti į keliones, bet mes labiau buvome linkę investuoti“.
Ji sako užsibrėžusi, kad pirmus 2 metus skirs investicijų atsipirkimui, o tik vėliau jau lauks pelno ir galvos apie savo atlyginimą, mat kol kas visas uždarbis yra investuojamas. „Verslo pradžia tikrai nėra lengva. Užtrunka susidaryti specialistų ratą, į kuriuos prireikus galėtum kreiptis, kai reikia nuotraukų, logotipo, etikečių“, – aiškino G.Lideikė.
Visą verslo ženklodarą (angl. branding) G.Lideikei kūrė komanda – vienas dizainerių sambūris, kuris suburia jaunus specialistus, kurie sukuria 6 skirtingas ženklodaras, iš kurių verslininkui galima išsirinkti labiausiai patikusį.
Norintiems kurti savo verslą žmonėms verslininkė pataria pirmiausia įsivertinti, ar jie tikrai nori pradėti savo veiklą. „Labai dažnai žmonės sako, kad nori truputį padirbti metus-kelis, ir tada kur nors Havajuose gulėti po palme ir gerti kokteilį, kai verslas sukasi.
Išgirdusi tokias kalbas pykstu, nes juk kai išvažiuosi į tuos Havajus, kartu išvažiuos ir tavo verslas – nėra žmogaus šioje Žemėje, kuriam tavo verslas rūpėtų labiau negu tau pačiam. Didelėse korporacijose, aišku, viskas kitaip, ten yra direktoriai, bet, kai tu esi smulkusis verslininkas, tavo idėja labiausiai rūpi tik tau.
Taip pat reikia įsivertinti, ar esi pasiryžęs dirbti, nes kiek dirbsi, tiek ir uždirbsi. Tikrai klientai neplūs, jeigu sėdėsi ir nieko nedarysi. Taip pat svarbiausia tikėti tuo, ką darai, kad tau tai patiktų – jeigu tau patiks, tada tikrai pasiseks. Reikia motyvacijos judėti į priekį, nes vos atsidarai, iškart užklumpa iššūkiai“, – mokė G.Lideikė.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: https://swedbank.lt/private/campaign/everyone-can
