Iki pat šiol dirba beveik visa šeima
Šis didžiausiu šalyje vadinamas putpelių ūkis gyvuoja jau 26 metus. Tiesa, į naujas patalpas persikelta vos prieš šešerius metus, iki tol du dešimtmečius veikla vykdyta šalia tėvų namų.
„Esu miestietė, gimiau ir užaugau bute Elektrėnuose, „ant asfalto“, tad didelio ūkio niekada neįsivaizdavau. Tačiau tikriausiai kiekvienam lietuviui yra įskiepyti ūkininko bruožai.
Kai tėvai pasistatė nuosavą namą, reikėjo prisidurti prie duonos, nes buvo sudėtingi laikai, o putpelių auginimas atrodė puikus papildomas užsiėmimas. Juk putpelė yra mažas paukštelis, jį paprasta auginti namie, nes neužima daug vietos, kaip karvė, kalakutas ar višta.
Taip 20 metų jas auginome tėvų ūkiniame pastate, bet viskas paseno – narveliai, patalpos. Ir kaimynams nelabai kvepėjome, tai sugalvojome pastatyti naują pastatą“, – pasakojo D.Urbonavičiūtė.
Iki pat dabar čia dirba beveik visa šeima. D.Urbonavičiūtės tėtis yra inžinierius, 35 metus dirbęs Vievio paukštyne ir buvęs atsakingas už energetikos sritį. Tuo putpelių ūkyje užsiima ir dabar. Mama atsakinga už gamybą, vyras – už finansus.
Pati D.Urbonavičiūtė kadaise mokėsi inžinerijos, bet po studijų tokio darbo niekada ir nedirbo. Visą laiką skyrė putpelių ūkiui ir šiuo metu užsiima šio verslo vadyba ir pardavimais.
Prie ūkio prisideda ir trys jos vaikai – fotografuoja, padeda administruoti socialinių tinklų paskyras. Tačiau kol kas minčių perimti šį verslą jie neturi.
„Kai jie dar buvo jaunesni, paaugliai, sakydavo: patys prisigalvojote tokių smirdančių biznių, patys ir dirbkite, – juokėsi pašnekovė. – Bet pinigai ant medžių neauga, norėjome jiems įdiegti, kad pinigus reikia užsidirbti patiems. Todėl sudarome sąlygas jiems čia truputį padirbėti.“
Taip pat čia dirba ir trys samdomi darbuotojai.
Daug kas automatizuota, bet rankų irgi prireikia
„Tik netriukšmaukime. Putpelės bijo svetimų žmonių, todėl, nors kartais mūsų prašo ekskursijų vaikams, edukacijų nerengiame. Jei paukščiai stresuoja, nededa kiaušinių, be to, mes juos labai saugome: nevakcinuojame, neduodame antibiotikų. Kokios jos natūraliai Dievo sukurtos, tokias ir paliekame“, – sakė D.Urbonavičiūtė, aprodydama prietemoje esančią patalpą, kurioje tupi tūkstančiai putpelių.
Ryški šviesa joms nereikalinga, priešingai – putpeles ji erzina ir trikdo.
Pavasarį, prieš Velykas, ūkis dirba visu pajėgumu ir užpildo patalpą tiek putpelių, kiek jų daugiausia telpa. O telpa net 20 tūkst. Per dieną jos padeda iki 10 tūkst. kiaušinių.
Be to, šiose patalpose beveik viskas automatizuota: tiek ventiliacija, tiek apšvietimas, kuris ryte ryškėja, o vakare tamsėja, lyg imituodamas dienos režimą, tiek paukščių girdymas, tiek lesinimas ir net kiaušinių surinkimas. Tiesa, neapsieinama ir be žmogaus rankų – kartą per parą kiaušinius reikia sukrauti į dėžes, o vėliau – patiems sudėti į pakuotes.
Verslininkė pripažino, kad įkurti tokias patalpas prireikė iš tiesų nemažai pinigų: trečdalis savų lėšų, trečdalį teko skolintis iš banko, o likusius gavo iš Europos Sąjungos (ES) projekto. Bet per penkerius metus visos skolos buvo grąžintos ir tokia investicija atsipirko.
Vis dėlto už kitų durų tokia pati patalpa, tik tuščia. D.Urbonavičiūtė pasakojo, kad galėtų tiekti dukart daugiau produkcijos nei dabar, tačiau pabaigus rengti patalpas į Lietuvos rinką įsiliejo nemažai tiekėjų iš užsienio, konkurencija išaugo, tad šiuo metu gaminama ir parduodama mažiau, nei buvo planuota.
„Kai pradėjome verslą, nebuvo vieninteliai, bet visada jautėme trūkumą, matėme, kad paklausos nepatenkiname, nepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Tai ypač pasijusdavo pavasarį. Parduotuvių lentynos iki Velykų likus trims dienoms jau būdavo tuščios. Dabar tokio trūkumo nematome“, – portalui lrytas.lt teigė pašnekovė.
Šis verslas dirba ne tik su didžiaisiais Lietuvos prekybos tinklais. Nedidelė dalis produkcijos yra eksportuojama ir į Jungtinę Karalystę, bet „Brexit“ kojos pakišti dar nespėjo. Nors apribojimus vis žada, ekonominiai ryšiai nepakito. Kaip pasakojo verslininkė, spalio 1 d. numatyti ribojimai buvo atidėti iki šių metų liepos.
Tik muitinėje tenka sumokėti truputį daugiau, tad ir produkcijos kaina šiek tiek pakilo.
Brangesni, bet valgomi iki pat lukšto
D.Urbonavičiūtė pastebi, kad su metais putpelių kiaušiniai Lietuvoje darosi vis populiaresni, nors vis dar daugiausia jų nuperkama prieš Velykas.
„Žmonės šventėms ruošia, puošia stalą, jį paįvairina ir putpelių kiaušiniais. Leidžia sau jų nusipirkti. Ir jie labai mylimi vaikų, nes kiaušinis mažiukas, smagus, į rankytę telpa“, – paminėjo ji.
Taip pat pašnekovė patikino, kad dažnai putelių kiaušinius renkasi ir alergiški žmonės, nes šie baltymai alergijos nekelia.
„Putpelių kiaušiniais galima pakeisti vištos kiaušinius, naudoti juos ir konditerijoje. Bet, žinoma, tai yra brangiau, nes vienas putpelių kiaušinių pakelis kainuoja tiek pat, kiek vištų.
Keturi penki putpelės kiaušiniai pagal tūrį atitinka vieną vištos kiaušinį.
Bet putpelių kiaušinis labai vertinamas dėl valgomo lukšto. Tai natūralus kalcis ir paviršiuje yra daug vitamino D3. Du kiaušiniai per dieną ir gaunama visa kalcio ir vitamino D3 dienos norma“, – paaiškino moteris.
Tik ji pripažino, kad visgi ne visi lietuviai moka tinkamai šiuos kiaušinius paruošti – dažnas juos tiesiog perverda.
„Pamėlynavę tryniai man negražu. Tad turiu misiją – išmokyti lietuvius virti putpelių kiaušinius, – juokėsi D.Urbonavičiūtė ir pasidalijo rekomendacija. – Jeigu kiaušiniai dedami į verdantį vandenį, užtenka juos pavirti 2 minutes. Jei kiaušiniai dedami į šaltą vandenį, užvirus vandeniui viryklę galima išjungti ir trumpam palikti kiaušinius karštame vandenyje.“
