Polinkis kurti – iš šeimos
A.Dagytė nuo mažens buvo smulkmeniška, todėl su mielu noru nuolat dalyvaudavo dailės mokyklos konkursuose, mat kurti jai buvo paprasta ir lengva.
Kaip sakė pati Adelė, tikriausiai polinkį menui paveldėjo iš tėčio – dailininko Ramūno Dagio.
Tik tapyba ir keramika jai netiko, A.Dagytė ieškojo savo srities ir taip rado juvelyriką. Šio amato ji mokėsi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete, o baigusi studijas išvyko į Prancūziją pailsėti, išmokti prancūzų kalbos ir susiprasti, ar visgi juvelyrika yra jos gyvenimo kelias.
„Prabuvusi ten vos pusmetį supratau, kad juvelyrikos labai pasiilgau, prisidariau įvairiausių eskizų, norėjau juos kuo greičiau realizuoti. Tad grįžusi į Lietuvą iš karto puoliau prie sidabro ir aukso. Tai tikrai mano sritis“, – pripažino A.Dagytė.
Ji visada norėjo turėti savo klientų ratelį, tačiau niekada nepagalvojo, kad tai virs į ilgametį verslą.
„Aš tiesiog dariau tai, kas man patiko, mėgavausi darbu. Pagaminau vieną, antrą žiedą, papuošalą, žmonėms patiko. Tada sulaukiau vieno užsakymo, antro, trečio... Paskui jau žiūriu, kad nebespėju gaminti! Taip viskas prasidėjo ir tęsiasi iki šiol.
Svarbiausia nepamiršti, kad darbas turi patikti, todėl savęs labai nespaudžiu ir neskubinu. Tai turi būti ne tik darbas, bet ir aistra“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi juvelyrė.
Sulaukia įvairių prašymų
Kaip sakė A.Dagytė, jos kuriami papuošalai – lietuviški, o lietuviai jau kurį laiką linkę į minimalizmą. Geriau kukliau, mažiau detalių, bet kokybiškiau, o ir tokie minimalistiniai aksesuarai greitai nenusibosta, net ir nešiojant juos kasdien. Tai vienas didžiausių privalumų.
„Minimalistinius papuošalus ir lengviau prie visko priderinti. Mano kuriami žiedai tinka net prie naujų, populiarių gaminių, pavyzdžiui, prie didelių, storų, masyvių žiedų. Jie vienas kitą papildo ir neužgožia“, – aiškino juvelyrė.
Papuošalus galima išsirinkti iš internetinėje parduotuvėje pateiktų pavyzdžių, tačiau juvelyrė priima ir individualius užsakymus.
„Klientai pasitiki manimi, mano stiliumi, dažniausiai prašo vestuvinių žiedų, renkasi iš deimantų, aukso. Aš nusiunčiu jiems 3D modelius, jie nusprendžia, kuris variantas jiems labiau patinka, o tada gaminu“, – procesu dalijosi A.Dagytė.
Dažnai ji sulaukia ir klienčių prašymų kuriamą žiedą priderinti prie jau turimų auskarų, pakabuko ar vestuvinės suknelės. Anot A.Dagytės, tokiais atvejais tikrai verta pasitikėti specialistu, taip niekada nebus prašauta pro šalį, o detalės – estetiškai suderintos.
Visgi kartais juvelyrė sulaukia ir tokių prašymų, kurių įgyvendinti negali.
„Neprieštarauju, kad klientui patinka didesni, ekspresyvesni gaminiai. Man tiesiog neišeina persilaužti ir gaminti kito stiliaus papuošalus. Tokių klientų nebandau perkalbinėti, pasiūlau savo variantų, bet jeigu jiems netinka, tiesiog nurodau kitą juvelyrą, kuris tokį papuošalą galėtų pagaminti, nes tai yra arčiau jo stilistikos“, – kalbėjo pašnekovė.
Menininkams „popierizmas“ – iššūkis
Devynerius metus juvelyrika užsiimanti Adelė sakė, kad kurti galėtų nuolat, tačiau štai kitos verslo atsakomybės kiek vargina. O ji viską daro pati – kuria papuošalus, bendrauja su klientais, administruoja internetinę parduotuvę, socialinius tinklus, tik dokumentus jau patikėjo kitam asmeniui.
„Kurti lengviausia, bet man, kaip menininkei, visas „popierizmas“ yra sudėtingiausias, todėl man jau padeda buhalterė“, – juokėsi kūrėja.
„Svarbiausia, kad dar suspėju kurti. Nenoriu, kad papuošalus gamintų kas nors kitas. Noriu, kad klientai nešiotų mano pačios kurtą gaminį. Galbūt kada nors samdysiu vieną darbuotoją, kuris padės daryti darbelius, bet kol kas savo didžiausio pomėgio – kurti – neperleidžiu“, – paaiškino A.Dagytė.
Dėl šios priežasties ir jos prekės ženklas yra ne koks įmantrus žodis, o tiesiog jos vardas ir pavardė. Tai pabrėžia, kad visi gaminiai yra šios juvelyrės rankų darbo, o ne masiškai gaminami fabrikuose.
Verslą pradėti atrodo sudėtinga, tačiau, anot A.Dagytės, reikia tiesiog imti ir daryti, o visa kita vystysis savaime. Taip nutiko ir jai, pradėjusi nuo kelių gaminių ji dabar turi platų klientų ratą, o išlaikyti verslą sėkmingą, juvelyrės manymu, tereikia jausti aistrą savo darbui ir kurti šiltą ryšį su klientais.
Greitai juvelyrė kelsis į naują studiją, kurioje jau galės klientus priimti ir gyvai, nes iki šiol su jais bendraudavo tik nuotoliniu būdu.
„Žmonės nebijo pirkti mano papuošalų internetu, jie žino, kad jeigu žiedas netiks, dydį pakeisiu. Džiaugiuosi, kad klientai manimi pasitiki ir pastebiu, kad žinia apie mano gaminius taip ir sklinda iš lūpų į lūpas“, – sakė ji.
Klientų pasakojimai apie Adelės darbus jau pasiekė ir užsienį, juvelyrė sulaukia užsakymų iš kitų šalių.
„Ir net nepirkau reklamos užsienyje“, – juokėsi pašnekovė.
Ši verslininkė yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narė. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: https://swedbank.lt/private/campaign/everyone-can
