Įsibėgėjus pandemijai, verslą plėtojantiems bendraminčiams teko gerokai paplušėti su nauja verslo idėja, alsuojančia patriotizmu Lietuvai. Po kone trijų mėnesių intensyvaus pasiruošimo, elektroninėje parduotuvėje jau puikavosi prekės ženklas „Dabóti“ ir pirmoji žakardiniu būdu austo šilko kaklaraiščių kolekcija, tačiau viskas nebuvo taip lengva.
Įžvelgė galimybę verslą pradėti kitaip
„Supratome, kad startuoti su fizine parduotuve, ypač mažam, pradedančiam verslui, yra labai rizikinga“, – pasakojo L.Borusevičiaus. Anot verslininko, nedideliam verslui yra itin sunku didelę pinigų sumą skirti fizinės parduotuvės įrengimui, patalpų nuomai ar jų įsigijimui.
Kaip sakė pašnekovas, kol prekės ženklas tik pradeda atrasti savo žinomumą, tiek klientų, tiek pačių verslo įkūrėjų poreikius patenkina internetinė parduotuvė ir socialinių tinklų platformos.
Juolab „Dabóti“ prekės ženklo pradžią verslininkai skaičiuoja nuo 2020 m. pabaigos, kai pandemija jau pakeitė lietuvių apsipirkimo įpročius – žmonės įprato prekes užsisakyti internetu ir sulaukti kurjerio pristatymo į namus ar paštomatą.
Vis tik prekės ženklo kūrimas pareikalavo nemažai pasiruošimo: bent tris mėnesius užtruko išplėtoti verslo idėją, paruošti pirmąją kaklaraiščių kolekciją su Vyčio rašto simbolika bei startuoti su prekyba.
Kaip sakė L.Borusevičius, per visą laikotarpį turėjo daug darbo: nuo istorinių šaltinių nagrinėjimo, prekės ženklo dizaino, internetinio tinklalapio sukūrimo iki prekės supakavimo ir pateikimo klientui.
Naujo verslo įkūrėjas susidūrė su norimų prekių gamintojų paieškos problema – užtruko kone du mėnesius, o galiausiai paslaugas pasirinko iš užsienio įmonės. Lietuvoje įmonės, kuri dirbtų būtent su žakardiniu stiliumi austo šilko medžiaga, nerado.
Juolab pašnekovas pripažino, kad būtent pats pirmasis kolekcijos užsakymas ir pareikalavo didžiausių investicijų: „Todėl ir buvo didžiausias pasvarstymas ir rizika, ar mes galėsim parduoti tokį kiekį produktų, kurį nusipirksim.“
Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje auganti infliacija ir sparčiai kylančios paslaugų, prekių kainos, kaip sakė pats L.Borusevičius, neaplenkė ir šio verslo. Šilko kaina pakilo apie 10 proc., išaugo ir kurjerių bei paštomatų paslaugų kainos bei didėjo tiek įmonės, tiek tiekėjo darbuotojų darbo užmokestis. Pašnekovas juokavo, kad kol kas dar nepabrango tik įpakavimo, kartono produktai.
L.Borusevičius teigė, kad dabar „Dabóti“ prekės ženklo komandą sudaro vos keli žmonės – didžioji darbo dalis ant verslininko pečių. Pasak jo, draugė ir kiti draugai iš artimo rato darbą padeda efektyvinti: pakuoja užsakytas prekes ar jas fotografuoja katalogui.
Nors galima pamanyti, kad vyriški ir moteriški aksesuarai su istorine Lietuvos simbolika turėtų būti paklausesni prieš valstybines šventes, šio verslo įkūrėjas su šiuo teiginiu nesutinka, ir dalinasi patirtimi, jog aksesuarai dažniau tampa dovana prieš Kalėdas ir kitas didžiąsias metų šventes.
„Dažnai būna ir taip, kad įmonės nori prekes vežti kaip dovaną verslo partneriams į užsienį šalies reprezentavimui“, – pasakojo L.Borusevičius. Pašnekovo tikinimu, neretai aksesuarai su valstybine simbolika tampa dovana gimtadieniui, mokyklos baigimo proga ar tėvo bei motinos dienai.
Vis tik verslo įkūrėjai rėmėsi rinka: pasigesta tokių aksesuarų su valstybine simbolika, kuriuos būtų galima derinti prie klasikinės, oficialios ar biuro aprangos. „Manome, kad patriotiški simboliai gali tapti kasdienio stiliaus palydovai – ne tik per valstybines šventes“, – sakė verslininkas.
Pelnas – ne visada pats svarbiausias veiksnys
Anot verslininko, vienas iš didžiausių tokio prekės ženklo vystymo tikslų yra skatinti nešioti patriotinę atributiką. „Patriotizmas yra populiarus: madinga vėliavą iškelti savo lange ar ant automobilio lango užsiklijuoti lipduką.
Kuo daugiau žmonių prisimena tautos istoriją, gerbia valstybinius simbolius, tuo valstybė yra vieningesnė“, – dalijosi mintimis pašnekovas.
Taip pat L.Borusevičius atskleidė, kad kitas tokio verslo vystymo tikslas yra skatinti gyventojų vienybę tame regione, kuriame kadaise buvo bendra istorinė valstybė. Būtent todėl, sukurtas prekės ženklas ar Vyčio simbolis yra artimas ne tik lietuviams, bet ir lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams.
Kaip sakė pašnekovas, ruošiantis teko skirti nemažai laiko istorinių šaltinių analizei: lankytasi muziejuose, bibliotekose, nagrinėtos istorikų ir mokslininkų pateiktos interpretacijos, heraldika ir valstybinės reikšmės simboliai.
Būtent tai atskleidė verslo pradžioje gimusią pirmos kolekcijos simbolio dilemą – Vytis, kaip istorinis simbolis, keitėsi nuo LDK valdovo Algirdo laikų. Juk šis simbolis, žymintis to meto valdovo portretinį antspaudą, vaizduojamas buvo skirtingai: vienur nukreiptas į dešinę, kitur į kairę, uodega vienur į viršų, kitur į apačią. Pašnekovas tikino, kad nėra siekiama istorinius simbolius atvaizduoti tiksliai pagal kurį anksčiau sukurtą piešinį – siekiama, kad simboliai papuoštų aksesuarų medžiagą.
Visgi po Vyčio pirmosios kolekcijos verslininkai nesustojo, jau išleistos kitos kolekcijos su Gediminaičių stulpais, dvigubu kryžiumi ar geležiniu vilku.
Kitas svarbus aspektas, kuris tiek smulkųjį, tiek stambųjį verslą lydi nuo pat pirmų dienų – pavadinimas. Šio prekės ženklo vienas iš įkūrėjų tikino, kad buvo ieškota žodynuose lietuviško žodžio, kuris būtų ne tik prasmingas, bet ir būtų lengvas ištarti ir prisiminti.
„Kalbininkai nesutaria iš kur žodis „daboti“ yra kilęs – jis lietuviškas ar ne. Mūsų žiniomis, tai yra LDK teritorijoje kilęs žodis, turintis kelias reikšmes – saugoti, rūpintis, globoti, mylėti“, – pasakojo L.Borusevičius.
Bendraminčiai nusivylę, kad žodį „daboti“ Valstybinė lietuvių kalbos komisija laiko svetimybe ir siūlo keisti kitais žodžiais. Išties – žodis taip pat įtrauktas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
Lietuva neapsiriboja – mato platesnes rinkas
Vytis, kaip sakė L.Borusevičius, savo istorija apjungia ne tik lietuvius. Pavyzdžiui, istorinėje Baltarusijos vėliavoje puikuojasi Vytis, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) herbe taip pat vaizduojamas šis simbolis kartu su Lenkijos ereliu, o Ukrainai Vytis taip pat nėra tolimas.
„Dabóti“ visai neseniai pristatė kolekciją, artimą ir lenkams – aksesuaruose pavaizduotas Lenkijos erelis. „Žiūrėdami istoriškai, manome, kad erelis iš dalies yra ir Lietuvos simbolis, nes Abiejų Tautų Respublikoje Vytis ir Lenkijos erelis buvo viename herbe – skirtingose pusėse. Negalime pamiršti nors ir trumpos, bet svarbios Abiejų Tautų Respublikos. Pagalvojome, kad jeigu lietuviams patinka aksesuarai su Vyčiu, tai lenkams turėtų patikti su ereliu“, – dėstė pašnekovas.
Nors užsienyje gyvenantys lietuviai ir kaimyninių šalių gyventojai jau po truputį atranda „Dabóti“, neretai užsieniečiai tokius aksesuarus kaip kaklaraiščius ar skareles nešioja kaip dovaną nuo Lietuvos valstybinių institucijų.
Kaip pasakojo pašnekovas, buvo džiugu pamatyti Ukrainos gynybos ministrą ar Lietuvos prezidentą vizite Ukrainoje dėvintį patriotiškais kaklaraiščiais.
Vis tik verslininkas pastebėjo, kad perkančiųjų skonis skiriasi: lietuviai linkę rinktis saugumą ir tamsiai mėlyną spalvų gamą, kol vienetai išdrįsta pasipuošti raudona ar vyšnine spalva.
L.Borusevičius pasakojo, kad patriotizmas gali būti suvokiamas labai skirtingai. Štai pačiam pašnekovui ir verslo idėjos bendraminčiams valstybės simbolika ir jos platinimas yra svarbi tiek pat, kiek ir istorija ir pati gimtinė.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: www.swedbank.lt/kiekvienasgali.
