Įvairių rūšių vynas, kurį į Lietuvą iš įvairių pasaulio kontinentų jau tris dešimtmečius atgabena įmonė „MV Group Production“, turi savo vietą „Maximos“ lentynose, lietuviškas – taip pat.
Žinoma, jo kiekiai yra kuklūs, o ir rūšys – išskirtinės. Senosios vyndarystės tradicijos Lietuvoje juk susijusios ne su vynuogynais, bet su vaismedžių sodais ir uogynais.
Kulinarinis paveldas
Lietuvos vyndariai geba nustebinti ir artimiausius kaimynus, ir išrankiuosius skandinavus. Pavyzdžiui, Danija pastaruosius penkerius metus vis gausiau užsako „Anykščių vyno“ gaminamą natūralų vaisių vyną „Voruta“.
Vaisių vyną skandinavai laiko sena vietinės virtuvės vertybe, o lietuviai turi ką papasakoti danams apie savo paveldą. Nes „Anykščių vyno“ istorija siekia XX amžiaus pradžią, apipintą liudijimais apie Balio Karazijos atkaklų darbą Anykščiuose ir sėkmę Paryžiuje.
Ilgai Anykščiuose tobulinęs vyno receptūras vietinio vyno karaliumi tituluotas B.Karazija metė iššūkį Europos vyndariams, ir 1938 metais kelių rūšių rinktinį vaisių vyną nuvežė į parodą Paryžiuje. Jame B.Karazija pelnė pagrindinį apdovanojimą – parodos Grand Prix.
Tarsi iš naujo šio Lietuvos vyndario legenda atgimė ir 2006-aisiais, kai Lietuvoje viešėjusiai Anglijos karalienei Elizabeth II buvo įteikta dovana – natūralus juodųjų serbentų vynas „Voruta“.
Būtent šiam vynui yra suteiktas Lietuvos tautinio paveldo ir Europos kulinarinio paveldo tinklo sertifikatas, o Karališkoji šeima tokiems produktams skiria daug dėmesio. Tad Jungtinėje Karalystėje gana greitai buvo galima įsigyti ir juodųjų serbentų, ir kitų rūšių „Vorutos“ vyno.
Susidomėjimą vaisių vynu užsienio rinkose lemia didėjanti naujo skonio, natūralių, „kraftinių“ produktų paklausa. Tuo yra įsitikinę ir „Anykščių vyno“ gamyklą valdančios bendrovės „MV Group“ vadovai.
„Vorutos“ vynas Anykščiuose gaminamas iš lietuviški aronijų, juodųjų serbentų, vyšnių, slyvų, obuolių, braškių. Įmonė atsižvelgė ir į vartotojų poreikis – „Maximoje“ prekiaujama ir nealkoholiniu „Vorutos“ vynu.
Dvigubas gimtadienis
Ir vis dėlto – kokia buvo bičiulystės pradžia, kai, atkūrus Nepriklausomybę, lietuvių įsteigtos įmonės ėmėsi savo verslo, o kartu – ir bendradarbiavimo?
„Įmonė „Mineraliniai vandenys“ su prekybos tinklu „Maxima“ pradėjo bendradarbiauti nuo pat 1992-ųjų, kai parduotuvė dar buvo vadinama „Urdžia“.
Šalia biuro stovėjo angaras, kuriame buvo sukrautos prekės ant palečių bei vyko urminė prekyba“, – prisiminė vienas pirmųjų įmonės „Mineraliniai vandenys“ darbuotojų, dabar „MV Group Production“ produktų kūrimo projektų vadovas Artūras Kazlauskas.
Pasak jo, pirmosios derybos ir susitarimai su „Maximos“ atstovais vykdavo sklandžiai. Į juos būdavo vykstama jaučiant šiokį tokį „užtarimą“, kadangi bendradarbiavimo galimybes jau būdavo aptarę abiejų įmonių savininkai.
„Patį pirmąjį užsakymą pats į tą angarą ir nuvežiau“, – prisiminė Artūras.
Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ Moderniosios prekybos vadovas Baltijos šalims Giedrius Levinas joje dirba kone nuo pat pradžių. Pasak jo, anuomet derybos su „Maxima“ būdavo iššūkis visoms pusėms, bet ilgainiui visi suprato, kad toks derybų rezultatas, kuris naudingas tik vienai kuriai nors pusei, ilgai netrunka.
Lankosi gamyklose
Pasak G.Levino, „Maximos“ darbuotojai visada buvo ir išliko žingeidūs.
„Jie mielai lankosi gamyklose tam, kad suprastų, kokius iššūkius tenka įveikti gamintojams – kiek prireikia laiko ir darbo tam, kad kokybiški produktai pasiektų jų parduotuves“, – kalbėjo Giedrius.
Anot jo, dirbant su „Maxima“ visuomet laikomasi principo, jog susitarimas yra aukščiau nei sutartis. O tai reiškia, kad abiejų įmonių darbuotojai vieni kitais pasitikėdavo. Ir jeigu dėl ko nors buvo susitariama tarpusavyje, tų žodinių susitarimų ir buvo laikomasi.
Prekių ženklų gausa
„Maxima“ buvo pats pirmasis tinklas, kuris pradėjo pardavinėti tuometės įmonės „Mineraliniai vandenys“ importuojamus atstovaujamų prekių ženklų gaminius.
„Tuo metu tai buvo vadinama „paralelėmis“ – tai buvo pakankamai nauja praktika bendradarbiavime, derybose bei susitarimuose su pačiu prekybos tinklu bei prekių ženklų atstovais“, – prisiminė „MV Group Production“ Pardavimų plėtros vadovas Saulius Dikčius.
Pasak jo, abi lietuviško kapitalo įmonės – ir „Mineraliniai vandenys“, ir „Maxima“ – vėliau pradėjo vykdyti plėtrą į kitas šalis. Tuo metu galiojo nerašytas jų susitarimas padėti vieni kitiems žengti pirmuosius žingsnius naujose rinkose. O Lietuvos rinkoje „Maxima“ pirmenybę visada skyrė vietos produktų gamintojams bei jų pardavėjams.
„Pamenu, kad ir kokios įtemptos bebūtų derybos, kad ir kiek kartų per jas išsiskirstydavome ieškoti naujų sprendimų, po derybų visuomet buvo paspaudžiamos rankos – visada buvo gerbiama kita pusė“, – prisiminė S.Dikčius.
Kartu užaugo
„Drąsiai galima teigti, jog ir „Maxima“, ir „Mineraliniai vandenys“ užaugo kartu. Abi įmonės bendravo bei bendradarbiavo nuo pirmųjų dienų. Abi jos šiemet ir mini savo veiklos 30-ąją sukaktį“, – sakė „MV Group“ generalinis direktorius Marijus Cilcius.
Taigi nedidelė mineralinio vandens parduotuvė, veiklą pradėjusi 1992 metais, per tris dešimtmečius tapo inovatyvia verslo grupe, valdančia keturiuose sektoriuose veikiančias įmones.
„Šiuo metu „MV Group“ yra viena didžiausių verslo grupių Baltijos šalyse. Gamybos sektoriui atstovauja „Stumbro“, „Alitos“, „Anykščių vyno“ ir „Gubernijos“ gamyklos. Prekių platinimu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje užsiima „MV Group Distribution“ įmonė, logistika – „MV Group Logistics“, o mažmeninė prekyba vykdoma „Bottlery“ ir Nespresso“ parduotuvėse.
Per 30 metų užaugome tiek, jog mūsų gaminamą produkciją galima rasti daugiau nei 50-yje pasaulio šalių“, – sakė M.Cilcius.
