Tokie jau yra įmonės „Pieno žvaigždės“ produktai – ypač gardūs. Apskritai Lietuvos pieno perdirbimo sektorius yra išskirtinis.
Kiekviena iš didžiųjų pieno produktų gamintojų, konkuruodamos tarpusavyje, atrado savų nišų bei sukūrė išskirtinių produktų. Ir tai joms suteikė galimybę atrasti savo vietą „Maximos“ parduotuvių lentynose.
Žiupsnis istorijos
„Labai seniai dirbu įmonėje, labai – apie 25 metus“, – patikino „Pieno žvaigždžių“ pardavimų direktorė Lietuvai ir Baltijos regiono šalimas Violeta Brauklytė.
Ji pradėjo dirbti tuometės Mažeikių pieninės atstovybėje Kaune. Ir tapo didelės kompanijos darbuotoja, kai nuo 1992-ųjų į vieną įmonę pamažu ėmė jungtis Mažeikių pieninė, Pasvalio sūrinė, „Kauno pienas“, o vėliau – ir „Panevėžio pienas“. Taip 1998-aisiais Registrų centro įrašuose atsirado įmonė „Pieno žvaigždės“.
Iki tol kiekviena iš pieno perdirbimo įmonių dirbo lokaliai, regionuose – pilstė pieną ir gamino tai, kas svarbiausia – varškę, sūrį, grietinę, sviestą, kefyrą.
Kiekviena jų turėjo savo kelius į parduotuves, kurių dalis vėliau susijungė į „Maximos“ tinklą. O tada, kai paminėtos pieno perdirbimo įmonės tapo „Pieno žvaigždžių“ filialais, buvo pradėta jų veiklos specializacija, nulemta elementarios verslo logikos.
Darbai buvo pasidalinti. Pienas, grietinė, valgomieji ledai yra gaminami Panevėžyje, Mažeikiuose – kefyras, pasukų produktai, sviestas. Sūriai gaminami ir nokinami Pasvalyje, o jogurtų bei desertų gausybė – Kaune.
Legendinis technologas
„Pieno žvaigždės“ turi savo legendą – maisto technologą, pieno pramonės ekspertą Joną Simutį, kuris apie įmonėje sukurtus produktus pasakoja taip, tarsi gintųsi disertaciją.
Jis buvo tas žmogus, kuris įmonę „spyrė prie sienos“ – įtikino kad būtina technologijas nuolat atnaujinti. „Auksinė taisyklė: kas pirmas imasi naujovių, tas ir rinkoje būna pirmas“, – sakydavo J.Simutis.
Šis technologas dalyvavo kuriant daugelį „Dvaro“produktų. Jis diegė naujausią technologiją, įgalinančią natūraliame piene išsaugoti vertinguosius išrūginius baltymus.
Ar žmonės, gerdami pieną, skiria jo skonį? Į šį klausimą J.Simutis atsako paprastai: nepajausti pieno skonio, kaip ir jo kvapo skirtumų neįmanoma. Tam didžiausios įtaką daro pieno kokybė, išsaugoti baltymai bei perdirbimo technologija.
Šis technologas sukūrė ir tai, ko pavydi kaimynai ir ko kitos įmonės neįstengia nukopijuoti – lietuvišką grūdėtą varškę. „Pažiūrėkit, kokie taisyklingi, kieti jos grūdeliai“, – pasakodamas apie gamybos specifiką ir kviesdamas degustacijai dėmesį atkreipdavo J.Simutis.
O tiems, kurie ne itin paiso, į kokias pakuotes išpilstytas pienas, jis taip pat būdavo parengęs atsakymą – didelės įtakos pieno galiojimo laikui turi ir šviesos poveikis.
„Tuomet, kai 1994 metais pradėjome pieną pilstyti į maišelius juodu vidumi, teko atsistoti ant pakelio ir parodyti, koks jis tvirtas“, – yra sakęs pašnekovas.
Pakuotes anuomet įmonė išsirinko Suomijoje. Ir iki šiol, jau 25 metus, jas naudoja: „Dvaro“ grietinė, grietinėlė bei dalis pieno išpilstoma būtent į tokias pakuotes.
Pirmieji buvo jogurtai
Pienas, sviestas, varškė, kefyras, ledai, fermentiniai sūriai, grietinėlė ir grietinė. Ko gero, tai ir visi pieno produktai, su kuriais įmonės startavo pradėjusios dirbti nepriklausomoje Lietuvoje. Tiesa, kai kurios jų gamino ir išskirtinius skanėstus, – glaistytus sūrelius, tačiau jie buvo retenybė, ir tuo metu, be ledų buvo bene vieninteliai pieno desertai.
O kokie produktai buvo pirmieji, atsiradę „Maximos“ parduotuvėse greta įprastinių?
Pasak Violetos, pirmasis startavo „Kauno pienas“. 1997-aisiais jis pradėjo gaminti „gyvą“ jogurtą, kuris tuo metu buvo pakankamai retas produktas Lietuvoje. Per porą metų jo gamyba išaugo net iki 200 tonų per mėnesį.
Pagal statistikos duomenis šis gaminys 1999 metais sudarė 40 proc. Lietuvos jogurtų rinkos ir buvo šios produktų grupės lyderis.
Netrukus prasidėjo ir kitų, naujų produktų gamyba. Desertinė varškė, geriamieji jogurtai, pieno gėrimai, grūdėta varškė – nauji sumanymai ir jų įgyvendinimas buvo ir yra nuolatinis kūrybinis procesas įmonėje.
Dabar, kai informacijos sklaida yra begalinė, bet kurioje pasaulio vietoje sukurti nauji pieno produktai nelieka nepastebėti ir netrunka sulaukti vartotojų susidomėjimo.
„Stebime pirkėjų poreikius ir pieno produktų vartojimo tendencijas. Šiuo metu pirkėjai yra itin išrankūs ir reiklūs. Jiems yra svarbu ne tik tai, kad maisto produktai numalšintų alkį, bet ir tai, kad būtų naudingi sveikatai. Todėl yra išaugęs tokių pieno produktų poreikis, kuriuose yra daug baltymų, vitaminų, gerųjų, probiotinių bakterijų“, – kalbėjo V. Brauklytė.
Pasak jos, kiekviename iš „Pieno žvaigždžių“ filialų dirba aukščiausio lygio maisto technologai, kurie kuria naujus produktus bei sugeba įgyvendinti visus kolegų sumanymus.
„Kartais pasitaiko, kad sukūrus naujo produkto idėją bei jo gamybos technologiją nebūna įrangos gamintojų, turinčių būtent tai, ko reikia konkrečiam produktui pagaminti.
Pavyzdžiui, taip nutiko su jogurtu „Graikiška Amfora“. Mūsų technologai dirbo kartu su įrangos gamintojais, kad specialiai mums būtų pagaminta tiksliai tokia įranga, kuri kokios reikia mūsų specialistų sumanymui realizuoti.
Tokiu būdu gaminant gaunamos tokios mūsų produkto savybes, kurios padarė jį išskirtiniu: jogurtas turi yp ač daug pieno baltymų, yra skanus ir puikios tekstūros“, – pasakojo V. Brauklytė.
Žengė koja kojon
O kaip į gamintojų naujienas reaguoja prekybos tinklas „Maxima“?
Pasak V. Brauklytės, lietuviškas prekybos verslas, kaip ir pieno perdirbimo įmonių verslas ėmė formuotis „nuo nulio“. Asortimentas buvo daug kuklesnis, nei dabar pirkėjai mato pieno produktų lentynose.
„Viskas, ką pagamindavome, suderėjus dėl kainos atsidurdavo ir „Maximos“ parduotuvėse. Priimama buvo beveik viskas – visi buvome alkani naujovių.
Skirtingų rūšių jogurtas, grūdėta varškė, pieno desertai, nauji produktai, bei naujos, nematytos pakuotės turėjo itin didelę paklausą – įvairių gaminių poreikis buvo didelis.
Šiuo metu rinka yra prisotinta – prekių asortimentas labai didelis, todėl nauji produktai ypač kruopščiai atrenkami.
„Maximos“ specialistai juos degustuoja, kokybės skyrius vertina produktų charakteristikas, atlieka kontrolinius patikrinimus. Ir tik tie produktai, kurie praeina vidinę „Maximo‘s patikrą“, gali atsidurti šio prekybos tinklo lentynose.
Mes, gamintojai, norėtume, kad prekybininkai priimtų visas mūsų naujienas, deja, bet dažnai tenka išgirsti atsakymą, kad „lentynos nėra guminės“. Tad ir „Maxima“ vertina savo asortimentą kaip visumą.
Jos analitikai yra stiprūs – žino ko nori pirkėjai, ir atsirenka geriausius gamintojų pasiūlytus produktus. Mums, gamintojams, labai svarbu, kad gaminiai atsirastų prekybos tinkle, nes tik tada mes pasiekiame savo pirkėjus, nuo to priklauso mūsų produktų sėkmė, pardavimo bei gamybos apimtys“, – paaiškino „Pieno žvaigždžių“ atstovė.
Prekės ženklų svarba
„Pieno žvaigždės“, kaip ir kitos pieno perdirbimo įmonės, tam tikrus produktus gamina ir su privačiais prekybos įmonių prekių ženklais.
Pasak V. Brauklytės, Lietuvoje privačių etikečių produktų yra santykinai mažiau, nei Europos vidurkis, tačiau tokių gaminių poreikis iš prekybos tinklų nuolat auga.
„Prekybos įmonės kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiria privačios etiketės produktams, „Maxima“ – taip pat, nes vartotojai jas sieja su konkrečiu prekybos tinklu, tai leidžia prekybos tinklui reklamuoti savo prekinį ženklą, formuoti savo įvaizdį bei išskirtinumą.
Jei anksčiau tokių produktų išskirtinumas buvo itin žema kaina, dabar vien jos neužtenka – kokybės reikalavimai šiems produktams yra labai aukšti, nes tai kompanijos prekės ženklas, kuris tiesiogiai susijęs su įmonės reputacija – išskirtinumu, matomumu rinkoje“, – sakė V. Brauklytė.
Lietuviai remia saviškius
Ar lietuviai palankiai vertina Lietuvoje pagamintus pieno produktus?
„Taip, – patikino V. Brauklytė. – Mūsų šalies gyventojai ypač mėgsta lietuviškus pieno produktus. Jie yra lojalūs pirkėjai. O mes savo ruožtu užtikriname aukščiausią, pasaulinio lygio produktų kokybę ir stengiamės jų nenuvilti.“
Ne atsitiktinumas yra ir tai, kad Lietuvoje anksčiau, nei Latvijoje bei Estijoje, kur taip pat veikia „Maxima“ tinklo parduotuvės, į lentynas pateko ekologiški pieno produktai.
Suprasdami, kad „Maximai“ svarbu turėti gaminius, kurių reikia pirkėjams, „Pieno žvaigždžių“ technologai jau senai sukūrė „Bio's“ prekės ženklo ekologiškus jogurtus, grietinę, o štai maždaug prieš porą metų pasiūlė ir ekologišką „Dvaro“ pieną.
Taip buvo žengtas dar vienas žingsnis link pirkėjų, jiems pasiūlius didesnės pridėtinės vertės gaminius, kurių poreikis sparčiai didėja.
