Verslo modelis vietinių nebestebina
„Koks neįprasčiausias pristatymas? Turbūt tokio nebuvo“, – paprastai atsakė gėlių verslą turinti moteris. Visgi prisiminė vieną įdomiausių gėlių pristatymų: „Iš asmeninės pusės esame sveikinę direktorių, kai pačios apsirengėme sesutėmis, užsirakinome kabinete ir laukėme, kol jis ateis. Gimnazijos direktoriui buvo 60 metų ir taip jį pasveikinome – pasakėme, kad atėjome revakcinuoti jubiliejaus proga.“
Verslininkės tikinimu, vietiniai yra tikrai pamėgę gauti gėlių pristatymą su pačių darbuotojų išskirtine sveikinimo tradicija – tokių paslaugų paklausa ne tik Pagėgiuose. Pristatymai ir sveikinimai yra rengiami tiek Šilutėje, tiek Tauragėje, tiek ir kituose aplinkiniuose miesteliuose ar kaimeliuose.
„Kai žmogus eina pasveikinti kito žmogaus, jį reikia pavaišinti ir priimti, o kai ateini tu, tiesiog įteiki gėles, pasakai gražų žodį, žmogus susijaudina ir jam galbūt didesnis atsiminimas. Būname kaip renginio vedėjos, apsirengiame ir pasveikiname“, – atviravo verslininkė ir pripažino, kad stengiamasi šventę padaryti kuo gražesnę.
„Yra buvę, kad per skubėjimą skrybėlaitę palikau namuose – pasveikinau su paltu, bet be skrybėlaitės. Tai, žinokite, žmogus pareiškė pretenziją, kodėl nepasipuošiau“, – kurioziška situacija pasidalijo pati gėlių verslo įkūrėja.
Pasak Pagėgiuose įsikūrusios ir gyvenančios verslininkės, pats kolektyvas mėgsta sveikinti ir vieni kitus – jei draugo ar pažįstamo gimtadienis, vidurnaktį su gėlėmis jau stovi prie jubiliato durų. „Sau susikuriame tokį gyvenimą, kokio norime“, – patikino I.Jurkūnienė.
„Kas buvo sunkiausia? Per visas krizes ir visur atsilaikėm. Mums nėra ir nebuvo sunku. Koronavirusas yra pats geriausias laikmetis, nes pasikeitė klientų poreikiai. Anksčiau žmogus galėjo atvažiuoti ir nusipirkti tą gėlę ir aplankyti savo artimuosius, o dabar buvome uždaryti ir žmonės labai daug užsisakė internetu“, – teigė gėlių pardavėja.
Feisbuko puslapis, kurį administruoja įmonė, taip pat klesti – paskelbti kontaktai ir nuolat atnaujinama informacija padėjo ne tik išsaugoti esamus klientus, bet ir pritraukti naujų.
„Turėjome pasidarę ir atsiėmimo punktą per patį uždarymą, užsakydavo telefonu, gėles atsiimdavo. Nors dabar jau galima užeiti į parduotuvę, vis dar galima gėles išsinešti“, – dabartinį gėlių įsigijimo principą komentavo pašnekovė.
Vis tik verslininkė atviravo, kad per pandemiją tenka nemažai pristatyti užuojautos gėlių ar vainikų mirusiems nuo koronaviruso. „Nejauku, bet tai darbas ir viskas“, – sakė moteris.
Nukonkuravo vietinę rinką
Prieš du dešimtmečius pradėto gėlių verslo pradžią vietinė gyventoja prisimena kukliai. I.Jurkūnienė pasakojo, kad užauginus vaikus atsirado daugiau laisvo laiko, be to, reikėjo dirbti.
Verslininkė atviravo, kad tuo metu darbą rasti buvo sunku, o gėlės buvo pardavinėjamos tik turgavietėse. „Aš toks žmogus, kuriam norisi kažko savo. Taip ir pradėjau“, – sakė verslininkė.
Anot šio verslo įkūrėjos, iš pradžių gėles atsiveždavo iš turgaviečių ir čia jas perpardavinėdavo. Po kiek laiko pati susirado gėlių tiekėjus ir gėlių jau patiems nebereikėjo atsivežti – jas pristatydavo į parduotuvę.
Kai dar nebuvo tiekimo paslaugų, I.Jurkūnienė prisiminė, kaip pirkti gėles važiuodavo bent tris kartus per savaitę: „Keldavaisi penktą valandą, važiuodavai pasiimti gėlių, atsidarydavai parduotuvę ir prekiaudavai.“
Verslininkė teigė, kad tuomet prekiaudavo viena, tačiau norėjo nuosavos parduotuvės ir taip pabėgti iš turgaus rinkos: gėlės nuo šalčio vysta, jas nugairina vėjas – turguje buvo neįmanoma, sakė I.Jurkūnienė.
Kadangi verslo pradžioje moteris jau buvo susituokusi, pagalbos patalpų nuomoje sulaukė iš uošvienės. Rastos ir išnuomotos patalpos buvusiame knygyne, tačiau gėlių verslas ten ilgai neužsibuvo – dirbo tik metus.
Anot I.Jurkūnienės, tuo metu kaip tik pradėjo vykti patalpų performavimas – dabar ten dabartinė Pagėgių savivaldybė. „Mus tiesiog iškraustė. Pasakė, kad tokią ir tokią dieną turit išsikraustyti ir viskas. Niekas nepaklausė, ar turi kur išeiti, ar neturi – eik ir viskas“, – dabar jau su šypsena šiuos įvykius prisimena vietinė gyventoja.
Visgi dabartinės patalpos jau kitos, bet jau nuosavos. Gėlių versle moteris sukasi ir nebe viena – turi dviejų darbuotojų pastiprinimą.
„Jei ne gėlės, būčiau buvusi fotografė. Visada sakau, kad vieno gyvenimo per maža, norėčiau dar daug ką nuveikti“, – su nostalgija atviravo Pagėgių gyventoja.
Likimas atvedė į Pagėgius
Pagėgiuose verslą įkūrusios moters likimas dėl tėvų sprendimo galėjo pakrypti visai kita linkme – būtų likusi Tilžėje arba kitoje Karalienės Luizės tilto pusėje, Panemunėje.
I.Jurkūnienė prisiminė ir savo ištakas: moteris gimusi ir užaugusi Kaliningrado srityje, Tilžėje, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis dėl mokslų. Vietinė gyventoja į Pagėgius atvyko tik būdama aštuntoje klasėje. „Labai verkiau, kodėl mane veda į mokyklą Panemunėje, taip toli per tiltą, norėjau mokytis rusų mokykloje, nes ten turėjau draugę.“
Visgi Pagėgiuose, vos 8 kilometrais nutolusiame mieste nuo pačios Panemunės, moteris džiaugėsi įsikūrusi ir dar iki šiol yra dėkinga tėvų sprendimui.
Paklausta dėl karjeros pasirinkimo verslininkė patikino, kad gėlių verslas sėkmingai klesti jau dvidešimtmetį, tačiau jei ši idėja nebūtų pavykusi, verslininkė mielai taptų fotografe.
„Fotografavimas yra mano atsipalaidavimas, nes darbas su žmonėmis yra labai sunkus: jie yra įnoringi, jie yra reiklūs, kartais net ir per daug. Taigi fotografija yra tiesiog mano atitrūkimas nuo realybės“, – dalijosi mintimis I.Jurkūnienė.
