Pradėjo sunkiu metu
Įsigyta sodyba Rambyno regioniniame parke nebuvo spontaniškas sprendimas, tačiau pati vieta ir istorija sužavėjo naujuosius savininkus. 2007 m. nusipirktame sklype, kai vos prieš kelis metus buvo užsidariusi vokiečius ir lietuvius ugdanti mokykla, sutuoktinių pora pradėjo įgyvendinti savo viziją.
Daržinės pastatas autentiškai atkurtas ir šiuo metu čia veikia kavinė, mokyklos patalpose įkurtas viešbutis, kuriame teikiamos apgyvendinimo paslaugos, o atoki nuo miesto vieta ir rami aplinka primena kaimo turizmo sodybą.
Vis dėlto Ramūnas Čepas, vienas iš šio verslo įkūrėjų, prisimena, kad tik po trejų metų nuo investicijos jau veikė viešbutis, o dar po kelerių – kavinė.
R.Čepas pasakoja, kad naujo verslo pradžia buvo sunki: iškilo daug papildomų reikalavimų dėl pasirinktos unikalios lokacijos, o ir prasidėjusi pasaulio ekonominė krizė neaplenkė ir šio smulkiojo verslo Pagėgių savivaldybėje.
„Jei nori susimūryti pusės metro betoninę tvorelę, tai iš karto reikia dėl to susitarti: „popierizmai“ ir derinimai užtrunka, o tuo metu nieko negali daryti“, – sako verslininkas. Susidūręs su ilgai trunkančiais procesais ir spaudžiančiais įsipareigojimais bankams, verslas vis tiek išliko.
Savininkas pasakoja, kad prieš šį verslą jau yra buvęs ir kitų įmonių direktoriumi bei savininku, tačiau vis kiekvieną kartą susiduriantis su viena išvada apie smulkųjį verslą: „Lietuvoje yra sudarytos pačios blogiausios sąlygos, tik viskas įvilkta į gražų apvalkalą.“
Verslininkas taip pat tikina pastebintis ir tai, kad smulkiajam verslui mieste ir kaime valdžios ir finansų institucijų yra taikomi dvigubi standartai: investicijos pradžioje reikia pačiam turėti savo lėšų, o tik tada galima atgauti jas, įvykdžius tam tikrus projektus. Pradedant verslą mieste, anot verslininko, yra lengviau, nes iš karto yra suteikiama paskola ar kitokio tipo lengvesnės sąlygos.
R.Čepas atskleidžia, kad šiam verslui jau skirta bent 3,5 mln. litų – daugiau nei milijonas eurų. „Pirkome iš savo pinigų, bet ir iš banko gavome kreditą, kurį įkeitėme savo kotedžą“, – sako verslininkas. Kitos santaupos, pasak jo, buvo gautos pardavus kitus verslus – visos santaupos atsidūrė „Senojo Rambyno“ idėjos įgyvendinimui.
Tačiau pačiuose pirmuosiuose etapuose buvo susidurta ir su kita problema: prireikė dar kelių metų, kol susidarė klientų ratas. „Klientų paieška būdavo tokia, kad žmonės ateidavo vienas per kitą“, – sako verslininkas.
Jis tikina, kad prireikė nemažai laiko, kol klientai atrado nuošalią sodybą Rambyno regioniniame parke, bet šiuo metu situacija jau kitokia – savininkai patys gali rinktis, kokius klientus priims.
Pajamas gauna, o pelno – ne
Praėjus vienai krizei, atėjo ir kita. R.Čepo tikinimu, pandemijos krizė šeimos verslui taip pat yra skaudi – paramos iš savivaldybės beveik negauna net kreipęsis į teismus dėl paramos paraiškų atmetinėjimo. Šiuo metu yra laimėti du teismai iš keturių.
Per devynis karantino mėnesius, pasak verslininko, įmonė gavo vos 9000 eurų paramos bei prastovų laikotarpį penkiems įdarbintiems darbuotojams. Prieš pandemiją kolektyvą sudarė net penkiolika žmonių, tačiau atėjus sunkmečiui, savininkai buvo priversti mažinti darbuotojų skaičių, nors darbo jėgos trūksta.
„Mes jau supratome, kad paramos nebus ir tu gauni „apskritą nulį“, – nuogąstauja R.Čepas. Pasak vieno iš verslo įkūrėjų, nuolat teikiamos paraiškos, kurios atitinka visus reikalavimus, yra nepagrįstai atmetamos. „Atrodo, kad esi nuo palmės nukritęs aborigenas“, – situaciją lygina įkūrėjas.
„Per pirmą krizę nieko negalėjome kaltinti, nes tai pasaulinė krizė, o dabar valstybė turi paremti, nes apriboja visus verslus“, – sako verslininkas. Jis taip pat pastebi, kad įtakos turi ir tai, kad sodyba yra užregistruota Lumpėnų kaime ir dėl to sodybos savininkai yra palikti sunkmetį išgyventi patys.
Verslininkas teigia nusivylęs dabartine situacija: „Koronaviruso krizė buvo parodomasis momentas, kaip valstybė reaguoja į smulkųjį verslą“.
„Pas mane sukrauta visa Biblija popierių“, – juokiasi R.Čepas. Anot įkūrėjo, nesvarbu, ar verslas dirbo ir uždirbo, ar dirbo nuostolingai, jokios paramos iš valstybės vis tiek nesulaukta. „Mes išsilaikome, tik jokio pelno neturime“, – atvirauja sodybos šeimininkas.
Planai dar palauks
R.Čepas pasakoja, kad šiuo metu užsukančių žmonių srautai tiek į viešbutį, tiek į kavinę yra sumažėję, tačiau tai jau geresnė situacija nei pandemijos pradžioje. Anksčiau čia vykusių pokylių, vestuvių ar krikštynų atsisakyta – priimami visi norintys be išankstinių rezervacijų.
Šeimininkas pastebi, kad čia svečiuotis mėgsta ir lietuviai, ir vokiečiai, ir kiti turistai. Vis dėlto, apsilankančiųjų įpročiai ir požiūris į poilsį skiriasi: lietuviai čia apsistoja vos vienai nakčiai ar kelioms dienoms, o vokiečiai čia pasilieka savaitei ar ilgiau. Pastaroji grupė svečių čia atvažiuoja dėl istorinės vietos ir gamtos unikalumo.
Čia atvykę džiaugiasi Rambyno kalno grožiu, dvarvietėmis bei apylinkėse stūgstančiais piliakalniais. Vietos netrūksta ir pačioje sodyboje – 12 hektarų plotu gali naudotis čia atvykę ir su didelėmis kompanijomis.
R.Čepas su žmona patys prižiūri ir šį didžiulį plotą. Vis dėlto, verslininkas juokauja, kad žmona yra kaip akcininkė, o jis kaip ūkvedys.
Sodybos šeimininkai planuoja įrengti kempingą, šviežių daržovių parduotuvę ar ledainę, tačiau planus stabdo dabartinė situacija Lietuvoje. „Mes neatsigaunam, mes paprasčiausiai planuojam“, – pabrėžia R.Čepas. Jo teigimu, jei devyniems mėnesiams valstybė nebūtų uždariusi verslų, šie planai jau būtų įgyvendinti.
Nors sodybos šeimininkas tikina, kad Lietuvoje nėra jokių perspektyvų smulkiajam verslui, šios investicijos nesigaili, tačiau turi patarimą tiems, kurie ruošiasi kurti savo verslą. R.Čepas sako, kad planuojant verslą ir dėliojantis finansus, visada reikia galvoti apie blogesnį variantą – tokia dažniausiai ir būna reali situacija.
„Kai ateina bėda, tau niekas nepadeda“, – taip smulkiojo verslo situaciją Lietuvoje apibendrina sodybos šeimininkas.
