Šakočius išmoko kepti žiūrėdama „Youtube“
„O aš su šakočiais tik pernai pradėjau galvoti ir pradėjau kepti“, – apie naują veiklą kukliai pasakoja sodyba besirūpinanti M.Sinkevičiūtė-Valaitienė. Ieškoti naujo verslo ji pradėjo tada, kai buvo ribojami kontaktinės paslaugos, o „lašinukai ištirpo“.
Laikinai į šalį nustūmusi pobūvių salės nuomą ir ten vykstančius renginius, Pagėgių gyventoja nusipirko du pečius, skirtus šakočių kepimui. Iš pradžių įsigijo vieną, tačiau greitai suprato, kad to neužtenka – netrukus virtuvėje atsidūrė ir antrasis.
Visgi vietinė verslininkė atvirauja, kad šakočių nekepa masiškai, o kaip bus ateityje dar nežino: „Mano pagrindinis tikslas, kad šita sodyba būtų vestuvėms, pobūviams.“
Vis dėlto su nostalgija M.Sinkevičiūtė-Valaitienė prisimena savo pirmąjį iškeptą šakotį: „Pavyko tikrai labai gražus.“ Kadangi verslininkė nuo vaikystės kartu su mama sukosi virtuvėje, išmokti kepti tradicinį kepinį iššūkių nebuvo – užteko paskaityti kelis straipsnius ir įsijungti „Youtube“.
„Galima sakyti, kad aš gimiau virtuvėje, nes mano mama visada ten dirbo, augau pastalėje“, – pasakoja M.Sinkevičiūtė-Valaitienė. Prisimenama, kad kai Pagėgiuose veikė didelė valgykla, verslininkė būdama maža padėdavo virtuvėje: „Prisimenu, kad aš lakstydavau, kam cepeliną padedi daryti, kam dar kažką. Maistą pažįstu.“
Būtent dėl to, net gyvai nemačiusi pavyzdžio, kaip reikia tinkamai iškepti šakotį, tai padarė gana lengvai. Visgi teko patarimų paprašyti ir tų, kurie šakočius kepa daug ilgiau: verslininkė tikina, kad šiame procese yra svarbu kuo daugiau kartų bandyti.
„Viskas, su kuo gyveni ilgą laiką, atsibosta, kartas nuo karto paragaujam, bet kiekvieną dieną nėra ant stalo“, – apie šakočius ant namų stalo pasakoja vietos gyventoja. Šeima ir klientai skanauja įvairių dydžių šakočių, bet receptas – tradicinis. Šakočių kepėja sako, kad receptą paprasčiausiai rado prie nusipirktų pečių, instrukcijoje.
Nors receptą kiek patobulino, verslininkė kol kas nesirįžta žaisti su skoniais – nori pasilikti prie klasikinio skonio. Pastaruosius kepinius vietinė gyventoja pardavinėja tiek turgeliuose, tiek vietinėje maisto parduotuvėje, tiek feisbuke.
Pandemija verčia plėstis
Nors pobūviai čia rengiami nuo 2001 m., pastarųjų pobūdis pasikeitė: anksčiau čia veikė kavinė, kuri kiekvieną dieną priimdavo pavienius laikytojus, tačiau dabar salės nuoma ir maitinimo paslaugos teikiamos tik pobūviams.
Padarytas naujas salės ir virtuvės remontas bei sutvarkyta dviejų hektarų aplinka čia traukia ne tik vietinius. Šioje vietoje vasaromis vyksta ir vaikų stovyklos, kurioms, anot verslininkės, yra teikiamas apgyvendinimas ir maitinimas, o vaikus įveiklina patys organizatoriai.
Netoliese stūgsantis savadarbis užrašas „Aviantūra“ įrodo, kad čia vasarą tikrai būna daug gyvybės. M.Sinkevičiūtė-Valaitienė atvirauja, kad visas tris veiklas prižiūri pati, tačiau tai gali trukti neilgai: „Šią vasarą turėjome keturias pamainas, o ateinančią vasarą turėtų būti daugiau, tai reiks pastiprinimo“.
Verslininkė sako, kad vasarą darbo yra nemažai ir yra nelengva spėti dar prižiūrėti ir tris savo vaikus – gąsdina nežinomybė, kas bus šaltuoju metu ir kaip klostysis pandeminė situacija šalyje.
Visgi šeimos palaikymas yra vienas iš sėkmės sudedamųjų. M.Sinkevičiūtei-Valaitienei paliktas šeimos verslas tapo paskata plėstis ir kurti pagrindą savo šeimai.
Anot verslininkės, dabartinę sodybą ji jau yra pasiruošusi nupirkti iš savo mamos ir taip teisiškai valdyti visą turtą. Visgi priduriama, kad pagrindinė vizija – darbas su pobūviais.
Tokiam šeimos verslo vystymui padeda ir pačios Pagėgių gyventojos noras dirbti savarankiškai ir išvengti samdomo darbo. Svajonę padėjo įgyvendinti ir baigti mokslai, susiję su verslumu. Prieš dabartines veiklas verslininkė Kauno urme prekiavo didmena – grįžusi į Pagėgius dar labiau susidomėjo savo nuosavo verslo galimybe: „Man nuolat sukasi mintys, ką dar papildomai nuveikti.“
Pragyventi tikrai įmanoma
„Į dieną galiu iškepti apie 24 šakočius po daugiau nei kilogramą, tai apie 30 kilogramų“, – vietinė gyventoja skaičiuoja iškepamų šakočių kiekius. „Pragyventi tikrai įmanoma, jei susirandi prekybos vietų“, – tikina verslininkė.
Vienam kepimui, anot M.Sinkevičiūtės-Valaitienės, skiria keletą valandų, tačiau atvirauja, kad daugiau susitaupo laiko, kai yra kepama didesniais kiekiais. Ant vieno iešmo telpa arba du, arba keturi šakočiai. Procesas dar pagreitėja, kai yra kepama iškart dviejuose pečiuose.
Visgi artėjant šaltajam metų laikotarpiui verslininkė galvoja apie aktyvesnį kepinių pardavinėjimą.
„Buvo idėja apie ėjimą į didžiuosius tinklus, bet dar tiek nepasitikiu savo jėgomis“, – pasakoja vietinė gyventoja. Ji pabrėžia, kad čia tik pasvarstymai ateičiai.
„Reikia daugiau blynų pakepti, gali labai greitai įeiti stačia galva, bet nesinori nudegti. O su tinklais darbas nėra paprastas, turi būti garantuotas“, – įsitikinusi sodybos šeimininkė. M.Sinkevičiūtė-Valaitienė sako, kad patirties šioje srityje jau turi – savo mamai padėjo vystyti skruzdėlynų gaminimo verslą ir patekti į didžiuosius prekybos tinklus.
Būtent dėl to M.Sinkevičiūtė-Valaitienė vis dar abejoja tokia perspektyva – pandeminė situacija taip pat nesuteikia garantijų: „Geriau stabiliau ir mažais žingsneliais negu labai dideliais ir kas nors ne taip“, – teigia Pagėgių gyventoja.
Vis dėlto verslininkė neatmeta galimybės savo saldžiuosius kepinius pardavinėti ir už Pagėgių – ten, kur būtų galima daugiau užsidirbti. Kol kas M.Sinkevičiūtė-Valaitienė tvirtai sako, kad kiek pagamina, tiek ir parduoda, o kas bus ateityje – dar lieka klausimas.
