Vienos didžiausių pieno perdirbimo grupių Lietuvoje vadovas įsitikinęs – yra tik vienas kelias į sėkmę

Šiais metais „Vilkyškių pieninės“ pakeistas pavadinimas į „Vilvi Group“, užsienio eksporto rinkoje skaičiuoja žymiai ilgesnį gyvavimo ir atpažinimo laikotarpį.

„Vilvi“ grupės generalinio direktoriaus ir vieno iš įkūrėjų Gintaro Bertašiaus teigimu, toks sprendimas buvo neišvengiamas: daugiau nei 80 proc. visos pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į 60 pasaulio valstybių. Eksportas apima beveik visus pasaulio regionus ir žemynus.

Šioje pieno perdirbimo grupėje jau įsteigtos keturios gamybinės įmonės Lietuvoje: Tauragėje, Vilkyškiuose, Kelmėje. Penktoji įmonė jau įsigyta ir Latvijoje. Dar pavasarį įsigyta nedidelės įmonės kaimyninėje šalyje 70 proc. akcijų.

G.Bertašius pasakoja, kad tokiai investicijai buvo ruoštasi ilgai, tai nebuvo spontaniškas sprendimas, o planų nepakeitė net ir prasidėjusi pandemija. Latvijos įmonė išsiskiria dėl gaminamų specifinių produktų. Vadovo teigimu, ši įmonė pasižymi išskirtiniu produktu, kurį sudaro polisacharidai.

„Tai yra jau biotechnologijų lygmuo, kai molekuliniame lygyje laktozė, kurią, kaip žinia, ne visi žmonės toleruoja, yra atskiriama į dvi molekules ir atitinkamai kitu formatu sujungiamos“, – pasakoja G.Bertašius. Toks procesas, anot verslininko, yra ypač svarbus kūdikių maisto gaminimo pramonei.

Tokia investicija yra susijusi ir su tuo, jog pieno išrūgos, kaip ir pats pienas, gaminamai produkcijai Lietuvoje yra perkamos iš Latvijos bei Estijos įmonių. Pasak generalinio direktoriaus, tai lėmė ir siekis tobulėti biotechnologijose.

Kadangi „Vilvi“ grupės gamyklose Lietuvoje ši žaliava skaidoma į baltymus ir angliavandenius, jie atitinkamai yra vartojami sporto papilduose ir maisto gamyboje bei pašaruose.

„Pienas turi daugybę susidedamųjų dalių“, – pasakoja pašnekovas. Pavyzdžiui, piene esantis baltymas turi savo savybių: valgant varškę, kūnas baltymą išskaido per 7-9 valandas, o vartojant sporto papildus – organizmas šią medžiagą įsisavina vos per 3 valandas.

„Mes žengiame į ingrediento sritį. Tai papildė mūsų produktų krepšelį“, – didžiuojasi „Vilvi Group“ vadovas. Ateityje planuojama vystyti ir kitus biotechnologijų lygmens projektus ir toliau dirbti su ingredientais.

„Vilvi“ grupės vadovas teigia, kad po kelių metų jau bus papildas ir pagyvenusiems žmonėms organizmo atstatymui po operacijų ar kitų įvykių. Šis projektas, pasak G.Bertašiaus, jau yra įsibėgėjęs su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) komanda.

Užėjus į vieną iš pieno produktus ruošiančių ir perdirbančių gamyklų, galima nustebti – beveik visais procesais rūpinasi automatizuotos technologijos, o žmogaus įsikišimo reikia minimalaus.

Vilkyškiuose įsikūrusioje motininės įmonės „Vilkyškių pieninė“ gamykloje šiuo metu yra gaminami kelių rūšių sūriai ir grietinėlė. Kituose padaliniuose Lietuvoje yra taip pat gaminami pieno produktai arba perdirbamos nuo sūrio likusios išrūgos.

„Vilvi Group“ generalinio direktoriaus teigimu, Lietuvoje grupės gamyklose per dieną yra perdirbama 1200 tonų pieno išrūgų: apie 700 tonų perdirba pati įmonė, o likusią dalį tenka pirkti.

AB „Vilkyškių pieninės“ gamybos direktorius Arvydas Zaranka teigia, kad visas procesas nuo sūrio gaminimo iki jo atvežimo į prekybos centrų lentynas gali užtukti nuo kelių mėnesių iki metų.

Visas sūrio gaminimas prasideda nuo pienovežiais atvežto pieno, kuriuose veikiantis aparatinis cechas pieną pasterizuoja ir sukaupia tam tikrose talpose. Srovėmis jis automatizuotai išpilstomas į sūrių gamintuvus.

Po pusvalandžio pienas susitraukia, jis yra maišomas ir pašildomas iki tam tikros temperatūros. Išrūgų ir varškės mišinys pašalinamas ir pradedamas masės dozavimas į dvi sūrių formas. Pripildytos masės jos patenka į presus ir sūris presuojamas apie valandą – suteikiama forma ir drėgmė.

Tuomet darbuotojai sūrius nugabena į vieną iš trijų sunokinimo ir brandinimo patalpų, kuriose jie stovi bent kelis mėnesius – tai priklauso nuo rūšies.

A.Zaranka skaičiuoja, kad visoje grupėje per metus sūrių pagaminama 22 000 tonų, grietinėlės 20 000 tonų, sausų miltų 20 000 tonų., o per dieną Vilkyškiuose pagaminama 46 tonų sūrio.

„Mes konkuruojame globalioje rinkoje, globaliame pasaulyje“, – pabrėžia G.Bertašius. Jis sako, kad pačioje verslo kūrimo pradžioje susidūrė su partnerių atsargumu dėl nepažįstamos ir nežinomos produkcijos, tačiau šiuo metu tyko kiti iššūkiai.

Vadovas prisimena, kad praėjusių metų balandžio mėnuo, kai šalyje buvo įvestas karantinas dėl koronaviruso pandemijos suvaldymo, įmonė susidūrė su nežinomybe. Kovo mėnesį, anot G.Bertašiaus pirkimai dar buvo įprastais pajėgumais, o ir bendradarbiaujančios įmonės vykdė kontraktų reikalavimus.

Nors ir balandžio mėnuo pareikalavo akylesnės priežiūros ir pastangų, anot generalinio direktoriaus, viskas labai greitai susitvarkė. Neišvengta ir produktų kainų korekcijos, kurios šiuo metu jau yra atsistačiusios.

Vadovo tikinimu, yra tik vienas kelias išlaikyti sėkmę šioje industrijoje: kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei vystyti automatizaciją. Įmonės įkūrėjas priduria, kad ilgametė aistra šiam darbui taip pat turi įtakos.

Pašnekovas akcentuoja, kad konkurencingumas taip pat yra labai svarbus. Pieno gaminius gaminanti ir eksportuojanti įmonė, pasak G.Bertašiaus, vienaip ar kitaip privalo konkuruoti globaliai: „Kokioje Azijoje jiems nėra skirtumo, ar tai Lietuva, ar Latvija, ar Lenkija“.

Vadovas teigia, kad norint būti konkurencingiems, reikia gauti ir daugiau pajamų, kad būtų išmokama žemdirbiui ar darbuotojui. „Kaip bebūtų, šiandien mūsų grupėje dirba 680 žmonių ir reikia išmokėti tikrai nemažas sumas“, – pasakoja apie atlyginimus pašnekovas. Šiais metais atlyginimai jau pakilę 14,5 proc.

G.Bertašius stabilią įmonės padėtį per pandemiją aiškina eksporto ir vidaus rinkos santykiu: per devynis mėnesius tik 17 proc. produktų buvo Lietuvos rinkai. Per šį laikotarpį, pasak verslininko, pelningumo mastai Lietuvoje yra 5-6 kartus prastesni nei anksčiau. Vis dėlto šią situaciją gelbėja eksportas svetur.

„Mums lengva amortizuoti, nes mūsų eksporto rinkose kainos yra pabrangusios, todėl mums nėra taip baisu ir dujų ar elektros pakilimai“, – teigia G.Bertašius. Kintant pieno pirkimo kainai, vidaus rinka taip pat yra nesunkiai išlyginama ir didelių problemų dėl nuostolio nepasitaiko.

„Vilvi“ grupės vadovas pastebi, kad pastaruoju metu situacija su pieno kainomis yra įdomi: „Šiandien yra istorinės kainos, turbūt niekada nebuvo tokių aukštų pieno kainų.“ Pašnekovas pasakoja, kad pieno produktų vartotojai to dar nepajuto – kainų augimą kol kas kompensuoja pačios įmonės arba prekybos tinklai.

G.Bertašiaus skaičiavimais, jo vadovaujama įmonė 70 proc. pieno nusiperka Lietuvoje, o likusią dalį Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto maksimaliems įmonėms pajėgumams pieno užtenka, o likus tam tikram nepanaudotam kiekiui, jis yra parduodamas ir nuosavame pieno tinkle.

Lietuvoje pienas perkamas tiesiogiai iš stambių ūkininkų – vieno litro kaina apie 40 euro centų. Pasak vadovo, tokia kaina yra gera, tačiau tik dėl to, kad jai pakilus yra įmanoma suvaldyti kainų šuolį eksportu į kitas pasaulio šalis, kur pieno produktų kainą yra didesnė.

G.Bertašius pastebi, kad nors ūkininkai ir sako, kad jų situacija bloga, šis periodas jiems tikrai yra gana neblogas. Visgi tai priklauso ir nuo ūkio dydžio ir efektyvumo bei automatizavimo pajėgumų. „Efektyvus ūkis yra apie 100 karvių“, – sako verslininkas. Jo teigimu, maži ūkiai per artimiausius metus neišgyvens.