Šios naujovės kūrėjas – prestižinę aukštąją mokyklą Prancūzijoje „École Polytechnique“ baigęs inžinierius ir išradėjas Šarūnas Barauskas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs užsienyje, bet taip ten ir neradęs savo vietos.
„Prancūzijoje pradėjau daryti karjerą banke, finansų srityje, bet supratau, kad ten ne mano vieta. Tad grįžau į Lietuvą, bandžiau daug skirtingų veiklų, kol perpratau vietinę rinką, žmones ir sulaukiau tinkamos progos.
Mačiau, kad iškyla paštomatai. O kai pradėjau dirbti telekomunikacijų bendrovėje, kuri vystė siaurajuostį ryšį ir ieškojo, kaip jį pritaikyti, „žvaigždės susidėliojo“ taip, kad gavau gerą progą pradėti šią naują veiklą“, – pasakojo jis.
Įdomu tai, kad būstomatai gaminami tik Lietuvoje – net metalas lankstomas Vilniuje, elektronika gaminama Kaune, o pačią platformą suprogramavo Š.Barauskas.
„Jau buvo žmonės, kurie darė panašius dalykus, tiesiog reikėjo visiems susieiti į krūvą, šiek tiek pritaikyti savo veiklą bendram projektui, ir taip atsirado šis naujas dalykas. Vienas nieko nebūčiau padaręs“, – šypsosi išradėjas.
Vietoj pašto dėžučių
Anot Š.Barausko, nors šie įrenginiai atrodo kaip paštomatai, bet yra skirti daugiabučiams ir jų gyventojams. Idėja inžinieriui sukurti būstomatą kilo matant, kaip pašto dėžutės pamažu tampa nebereikalingos ir kaip vietoj laiškų daugėja siuntų, kurių srautų augimą dar labiau paspartino pandemija.
„Būstomatu gali naudotis tik to daugiabučio gyventojai, prie kurio jis stovi. Šitaip daug lengviau suvaldyti siuntų srautus, be to, juose beveik visada bus vietos, kitaip nei įmonių paštomatuose. Pagrindinis privalumas tas, kad siuntas gyventojai gauna tiesiai į namus“, – kalbėjo Š.Barauskas.
Pirmasis „parodomasis“ būstomatas, nepriklausantis jokiai kurjerių kompanijai, pastatytas Vilniuje, Bajoruose, Salaspilio g., kadangi šalia nėra prekybos centrų ir dėl to įmonėms neverta statyti tradicinių paštomatų. „Pagrindinis jo tikslas yra parodyti žmonėms, kas tai, nes dauguma tol, kol jo nepačiupinėja, nesupranta.
Kai jį pastatėme, man į „Facebook“ rašė vietinis gyventojas ir klausė, kas čia ir ar galima naudotis. Atsakiau, kad taip, juk net ant jo yra instrukcijos. Bet kadangi tai naujovė, žmonėms dar labai sunku viską perprasti“, – šypsosi inžinierius.
O būstomatai, pasakojo Š.Barauskas, veikia taip: kai kurjeris skambina klientui ir klausia, kada šis bus namuose, kad būtų galima įteikti siuntą, klientas gali atsakyti: „Manęs namuose nebus, bet aš jums atsiųsiu kodą, su kuriuo galėsite atidaryti būstomatą ir palikti man siuntą ten“.
Tada gyventojas būstomato numeriu nusiunčia vieną raidę, žyminčią skyrelio dydį – pasirenka, kokio dydžio skyriaus siuntai reikės: mažo, didelio ar vidutinio. Nusiuntus tą raidę, sistema atsako atsiųsdama kodą, su kuriuo bus atidaromas tas būstomato skyrius.
Kai kurjeris palieka siuntą, gyventojas iš sistemos gauna patvirtinimą, kad jam palikta siunta, ir savo kodą, su kuriuo ją atsiims.
Š.Barausko ir šį išradimą vystančios jo komandos tikslas yra prie kiekvieno daugiabučio pastatyti po tokį būstomatą Lietuvoje ir Latvijoje. Kai jų stovės gana daug, su kurjerių kompanijomis būtų galima sudaryti sutartis, kad jos pačios galėtų automatiškai užsirezervuoti būstomatuose vietą neskambindamos žmogui.
Tuomet klientas tiesiog gautų žinutę, kad yra atėjusi siunta – nebereikėtų laukti kurjerio skambučio ir būtinai būti namuose. „Galvojame, kaip kad dabar studentai dviračiais išvežioja maistą, taip galės išvežioti siuntas“, – svarsto išradėjas.
Toks būstomatas kainuoja apie 5 tūkst. eurų ir yra parduodamas kaip paslauga, kadangi specialistams jį vis tiek reikia prižiūrėti. Įdiegiamas per pusvalandį
Galima pastatyti bet kur
Š.Barausko teigimu, būstomatui reikia labai mažai energijos. „Dabartiniai įprasti paštomatai buvo sugalvoti prieš 30 metų ir orientuoti į siuntų operatorių procesus. Juose įmontuoti lazeriniai barkodų skaitytuvai, ekranai, su kuriais galima daryti daug dalykų, bet dabar turime išmaniuosius telefonus, „internetą kišenėje“ ir tų dalykų nebereikia.
O kai jų atsisakoma, nes jie yra pertekliniai – žmonėms paprasčiausiai reikia įdėti ir pasiimti siuntą ir informuoti apie tai serverį – tam paštomatui reikia labai mažai energijos.
Todėl nebereikia jo jungti prie tinklo, užtenka akumuliatoriaus baterijos, kuri gali atidaryti dureles ir komunikuoti su serveriu iki 5 tūkst. kartų. Jeigu būstomatas labai apkrautas, akumuliatorių reikėtų pakeisti kas 2-3 mėnesius“, – pasakojo jis.
Atsikračius poreikio būstomatą prijungti prie tinklo, labai supaprastėja jo veikimas ir priežiūra, tikina išradėjas, nebereikia kai kurių sertifikatų, todėl jį galima pastatyti beveik bet kur – nebereikia lieti pamatų, kasti griovio, kad būtų galima nuvesti laidus.
„Dabartiniai paštomatai beveik visi naudoja 3G ryšį, kuriam reikia daug elektros, nes jis sukurtas tam, kad perduotų labai daug informacijos.
Kadangi supaprastinus būstomatų veikimą nebereikia perduoti daug informacijos, perėjome prie vadinamojo siaurajuosčio ryšio technologijų, kurios ir buvo pradėtos vystyti daiktų internetui, supratus, kad tai yra visiškai nauja niša“, – sako Š.Barauskas.
Pritaikė bibliotekoms
Nors 2019 metų birželį pradėtas projektas prieš pandemiją jau buvo įsivažiavęs – turėti prototipai, derinti projektai su nekilnojamojo turto vystytojais, daugiabučių administratoriais, bet užėjus pandemijai visi planai griuvo, pasakoja Š.Barauskas.
„Per pandemiją pirmiausia atsigavo bibliotekos, nes joms labai reikėjo kažkokio sprendimo, kaip lankytojams atiduoti knygas bekontakčiu būdu. Ir mes, kad išgyventume ir galėtume toliau vystyti šitą išradimą, pradėjome dirbti su bibliotekomis – taip atsirado pagal būstomato principą sukurti knygomatai“, – kalbėjo jis.
Dabar knygomatų galima rasti bibliotekose Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Kalvarijoje, Vilniuje prie Mokslų akademijos, Mickevičiaus bibliotekų, greitai 11 tokių atsiras ir Centrinėje bibliotekoje.
Bibliotekose žmonės jais noriai naudojasi – ypač per karantiną knygomatas Mickevičiaus bibliotekoje buvo pritaikytas kaip pagrindinis knygų išdavimo kanalas. Knygas buvo galima atsiimti net ir po bibliotekos darbo valandų.
Be to, pastačiusios knygomatus lauke bibliotekos įgyvendina vieną iš Europos Sąjungos direktyvų: pagerina paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, tikina Š.Barauskas.
Nors dabar gauna užklausų ir iš verslų, norinčių prie savo parduotuvių pasistatyti tokius prekių atsiėmimo punktus, tačiau inžinierius mano, kad pirmiausia reikia susikoncentruoti ties viena veikla.
„Net ir knygomatai buvo toks nenumatytas nukrypimas nuo tikslo, nes pirmiausia galvojome apie būstomatus. Bet per karantiną reikėjo išgyventi, „pakurti“ gamybinius procesus“, – pasakojo jis.
