Įkvėpimu tapo šeima
„Visą gyvenimą dirbu vieną darbą“, – atvirauja pašnekovė. D.Sinkevičienė pasakoja, kad pabaigus maisto paruošimo technikumą Vilniuje, šioje srityje ji išliko iki pat šiandien, ir tuo visiškai nesigaili.
Panemunėje vos prieš dvejus metus įkūrė cechą skruzdėlynų kepimui, tačiau saldų gaminį tuo pačiu receptu ruošia jau trisdešimtmetį.
Beveik dvidešimt metų konditerė dirbo kartu su savo dukra, vos už dešimties kilometrų nuo dabartinio cecho, įkurtoje pobūvių salėje ir sodyboje „Sena giria“. Joje veikla taip pat buvo susijusi su maisto ruošimu ir patiekimu svečiams – jau tada pobūviuose viešintys žmonės turėjo galimybę paragauti naminio skruzdėlyno.
Skruzdėlynus kepanti moteris prisimena, kad beveik po aštuoniolikos metų darbo su dukra buvo sunku paleisti šią veiklą. „Dabar tikrai nesigailiu, kad taip padariau. Aš manau, kad kiekviena šeima turi gyventi atskirai“, – sako pašnekovė.
Palikus sodybą prižiūrėti dukrai ir jos šeimai, laukė dar viena netektis – vyro liga ir atsisveikinimas su sutuoktiniu. „Netekus artimo žmogaus, jam reikia leisti išgyventi“, – atvirauja verslininkė.
Sunkiu laikotarpiu padėjo dukros pozityvumas, kuris taip pat lėmė sėkmingo verslo pradžią ir eigą.
Jau praėjus aštuoniems metams po netekties, moteris su šypsena prisimena, kad skruzdėlynų kepimo idėja didesniais mastais kilo dar šalia esant vyrui. Netektis ir atsiskyrimas nuo šeimos tapo paskata galvoti apie papildomą veiklą ir pinigų šaltinį.
Vos už kelių šimtų metrų nuo sienos su Rusijos sienos įkurtas cechas buvo prikeltas nuo griuvėsių. Tokios investicijos jau atnešė ir apčiuopiamų rezultatų. Skruzdėlynai iš Panemunės tiekiami į penkis parduotuvių tinklus Lietuvoje, kurių sąraše galima pamatyti ir didžiuosius prekybos centrus.
Sugalvojo, paskambino, atvažiavo
Skruzdėlynus į prekybos vietas tiekianti D.Sinkevičienė apie bendradarbiavimą su vienu pirmųjų parduotuvių tinklu „IKI“ pasakoja paprastai: „Tiesiog paskambinom į „IKI“ ir pasakėm, kad turim produktą, kurį norim pardavinėti.“ Po šio skambučio vyko skruzdėlyno degustacija, po kurio jau laukė pokalbis, kuris reiškė tai, kad parduotuvių lentynose saldusis gaminys atsidurs.
Pašnekovė prisimena, kad po pokalbio vyko intensyvūs darbo vietos bei darbo sąlygų griežti patikrinimai. Po šio sandorio įmonė susilaukė ir kitų prekybos centrų ar parduotuvių dėmesio.
Taip pat atsirado ir galimybės skruzdėlynus gaminti ir užsienyje, tačiau šios minties verslininkė kol kas atsisako ir teigia, kad šiuo metu užtenka ir dabartinės veiklos.
Įmonės savininkė ir vadovė skaičiuoja, kad per mėnesį iš šių patalpų yra išvežama apie 30 tūkstančių skruzdėlyno dėžučių. Didžiąją dalį sudaro 200 gramų saldaus gaminio, o likusioji dalis išvežama ir didesniais kiekiais.
Taip pat yra galimybė skruzdėlyną užsisakyti ir tiesiai iš pačio cecho. Pasak pašnekovės, dažniausiai tokie užsakymai yra skirti šventėms, o skruzdėlyno svoris įprastai siekia 7 kilogramus ir daugiau.
Šių užsakymų paruošimu rūpinasi 18 vietinių ir iš kitų miestelių atvykę darbuotojai. Anot įmonės įkūrėjos, kolektyvas išlikęs nuo pat įmonės įkūrimo pradžios, tad komanda jau yra stipri.
Ceche saldusis produktas yra gaminamas tik rankomis, kol kas joks skruzdėlyno tešlos ruošimo, kepimo ar pakavimo procesas nėra automatizuotas. D.Sinkevičienė sako, kad automatizuoti tokios gamybos nereikia, tačiau ateityje žada pakavimo procesą pakeisti ir tam pasitelkti ne žmogaus rankų darbą, o technologijas.
Nuostolius padengti nelengva
„Dabar yra mano patys gražiausi metai: vaikai užauginti, o verslas negaliu sakyti, kad nesiseka“, – visiems sako įmonę mažiausiame Lietuvos miestelyje įkūrusi D.Sinkevičienė. Vis dėlto, pokalbio metu atviraujama, kad šiuo metu yra nelengvas laikotarpis dėl sukilusių žaliavų kainų.
Pasak vadovės, dar liepą prasidėjęs žaliavų kainų kilimas smaugia smulkųjį verslą, o su dirbant su tinklais gaminio kainą padidinti yra sunku.
Šiltasis metų laikotarpis taip pat yra sunkus ir tuo, jog žmonės tuo laikotarpiu ieško gaivių produktų, o saldžių konditerijos gaminių atsisako.
Prieš kainų kilimą įmonės įkūrėja litrą aliejaus įsigydavo už eurą, o dabar vieno litro kaina yra pakilusi aštuoniasdešimt euro centų. Taip pat brango ir kiaušinių masė, naudojama skruzdėlyno tešlai. Panaši situacija ir su popierinėmis dėžėmis – anksčiau viena dėžė kainuodavo 68 euro centus, o dabar kainuoja 88 euro centus.
„Aš nepaveju su tais keliais centais, kuriuos man pakėlė“, – nuogąstauja pašnekovė. Vis dėlto verslininkė stengiasi išlaikyti savo verslą – prekybos centre vieno skruzdėlyno kaina jau yra pakilusi devyniais euro centais, tačiau, pasak vadovės, tai yra nulis. Šiuo metu bandoma susitarti ir dėl dar didesnės produkto kainos, tačiau didelio skirtumo nesitiki.
Verslininkė tikina, kad jokios pagalbos iš valstybės nereikia, tačiau viliasi, kad bus iš anksto ruošiamasi žaliavų kainų kilimui ir tai nebebus skaudus smūgis smulkiesiems Lietuvos verslams.
Gamybininkai, tarp jų ir pašnekovė, yra nepatenkinti ir pardavėjų daromomis nuolaidomis. Anksčiau verslininkė į tokias nuolaidas neatkreipdavo dėmesio, tačiau dabar tai yra didžiausias nuostolis smulkiajam verslui. Dėl šios priežasties gamintojai patiria ne tik nuostolį dėl padidėjusių žaliavų kainų, bet ir dėl nuolaidų prekybos vietose.
„Prekybos centras neleidžia pakelti kainos, todėl lieka nutraukti sutartį“, – mąsto įmonės vadovė. Visgi tai taip pat nėra geriausia išeitis, nes šiuo metu yra ruošiamas ir naujas produktas – tinginys.
Naują produktą, pasak verslininkės, taip pat planuojama siūlyti prekybos centrams. Skaičiuojama, kad šiai investicijai reiks šešių naujų darbuotojų, bet pirkti naujų mechanizmų ar išsiplėsti kitose patalpose neprireiks.
D.Sinkevičienė sako, kad viskas visada gali būti ir lengviau bei paprasčiau, tačiau tai nėra geriausia išeitis.
