Viskas prasidėjo nuo vagonėlio
K.Dabulevičius baigęs mokyklą išmaišė pasaulį. Pabuvojo ir Norvegijoje, ir Danijoje, ir Šveicarijoje. Visgi tuo metu jo tikslas buvo ne užsidirbti pinigų, o pamatyti pasaulį, pakeliauti, pagyventi savo malonumui.
„Grįždavęs uždirbtus pinigus išleisdavau su draugais, o tada vėl kur nors važiuodavau ir kitą šalį mėgindavau. Dirbdavau dažniausiai žemės ūkyje. Norvegijoje salotas ir brokolius pjoviau, Šveicarijoje – bulves ir morkas roviau. Smagiausia tai, kad laisvu laiku galėdavau po kalnus laipioti“, – prisiminė keliones jis.
Visgi galiausiai K.Dabulevičius grįžo į gimtąjį miestą Elektrėnus ir su žmona Greta nusprendė atidaryti greito maisto užkandinę „Paragauk pats“. Kadangi kelionėse uždirbtus pinigus buvo išleidęs, pirmosioms investicijoms teko skolintis iš tėvų bei močiutės.
Atidaryti greito maisto vagonėlį prireikė apie 10 tūkst. eurų. Kaip sako K.Dabulevičius, tai nėra daug, o brangiausias – būtent vagonėlis, net kebabams ruošti skirta įranga tiek nekainavo.
„Mums su žmona patiko gaminti maistą, tad nusprendėme pamėginti atidaryti vagonėlį, o kai viskas įsisuko, pamatėme, kad galime ir užsidirbti, pragyventi. Tad pradėjome viską nuo kebabų ir mėsainių, juk visame pasaulyje tai populiariausias maistas“, – nusijuokė K.Dabulevičius, dabar klientams siūlantis ir salotas ar vegetariškus falafelius su daržovėmis, nors populiariausi čia vis tiek išlieka kebabai.
Konkurentų Elektrėnuose esama. Kaip sakė pats verslininkas, mieste yra berods dar dvi kebabinės bei neseniai atsidariusi greitojo maisto užkandinė.
Tačiau jis patikino, jog jo „Paragauk pats“ populiarumo paslaptis paprasta: „Viską darome taip, kaip darytume namie. Nieko nenusukinėjame, padažus maišome iš gerų ingredientų, naudojame brangesnius prieskonius. Žmonės mato kokybę, o ir kaina nedidelė, tad mes išlošiame kiekybe.“
O ir porcijos užkandinėje nemenkos. „Mažas kebabas nėra mažas, o didelis – tikrai didelis“, – juokėsi pašnekovas.
Kebabų tenka palaukti kaip restorane
Vagonėlis visą laiką stovėdavo tiesiai priešais Elektrėnų ledo areną, į kurią galiausiai Kipras su Greta perkėlė savo veiklą. Čia jau skaičiuoja trečius veiklos metus.
Užkandinės vadovas pripažino, jog anksčiau vizijos dirbti šiame pastate nematė: „Čia net nebuvo durų, tad įdėjome duris, įsirengėme terasą, įvedėme vandenį, nes ir jo nebuvo. Su uošviu ir seneliu daug ką padarėme: stalus suvirinome, terasą sukalėme.“
Dabar užsakymai priklauso nuo oro ir renginių kiekio. Šis darbas gana sezoninis, klientų gausiau sulaukiama nuo gegužės iki spalio vidurio, o vėliau – užsuka vos vienas kitas praeivis. Pasak K.Dabulevičiaus, Elektrėnuose nėra tiek daug žmonių, o vasarą bent pusė klientų – pravažiuojantys kitų miestų gyventojai, jaunimas. Tačiau, jei vyksta regata ir ledo ritulio varžybos, maisto tenka palaukti visai ne kaip užkandinėje, o kaip tikrame restorane – net porą valandų.
Grįžti dirbti į vagonėlį nė už ką nenorėtų
Tiesa, prisėsti ir suvalgyti užsisakytą maistą galima tik lauke, viduje stalų nėra. „Bet nemanau, kad, jei ir turėtume vietų viduje, būtų daug klientų, nes rudenį ir žiemą Elektrėnuose žmonių labai mažai“, – sakė K.Dabulevičius.
Dirbant vagonėlyje žiemą klientų taip pat gausiai nesulaukdavo, tokiomis dienomis Kipras su Greta įsijungdavo kompiuterį ir žiūrėdavo serialus.
Visgi nauja vieta įkūrėjas džiaugiasi labiau: „Vagonėlyje dirbdavome ir žiemą, bet būdavo šalta. Ten dirbti buvo kančia, į vagonėlį grįžti visiškai nenorėčiau. Mano galva remdavosi į lubas, o ir dirbdavome 30 dienų be išeiginių. Jau atrodė, kad išprotėsiu.“
K.Dabulevičius sakė buvo atidaręs greito maisto užkandinę ir kitoje vietoje, tačiau su žmona dviese šią vasarą ten padirbę nusprendė, kad prižiūrėti dvi vietas – labai sudėtinga, o ir rasti darbo rankų Elektrėnuose nelengva. Vasarą noriai dirba moksleiviai ar abiturientai, tačiau rudenį jie sugrįžta į mokyklas ir nebelieka kam dirbti.
Šiuo metu be įkūrėjo ir jo žmonos prie verslo prisideda dar keturi darbuotojai bei buhalterė. O iš visų šešerių metų darbo šie – lengviausi. „Tai pirmasis sezonas, kai patys su žmona galėjome labiau pailsėti“, – nusišypsojo K.Dabulevičius.
