Naujienų portalo Lrytas.lt rengiamas „Verslo geno“ projektas skaičiuoja jau penktus metus, o dalyvių sulaukta daugiau nei pernai. Šį kartą žurnalistai aprašė beveik 70 smulkių ir vidutinių šalies jaunų verslų, gyvuojančių nuo vienerių iki dešimties metų, istorijas.
Projekto komisijos primininkas Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir finansų analitikas M.Dubnikovas pasidžiaugė vis didėjančiu lietuvių aktyvumu ir noru pasakoti savo verslų istorijas, kurios tampa paskatinimu dvejojantiems kurti verslą.
„Tai yra sėkmės istorijos, tačiau svarbu, kad jos yra labai žemiškos, įgyvendinamos, tiesiog reikia noro ir pasiryžimo. Akivaizdu, kad net pandemijos metu tai veikia ir galima vystyti veiklas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ekspertas.
Antrus metus komisijai pirmininkaujantis M.Dubnikovas pripažino, kad skaitydamas verslininkų istorijas vis dar nustemba.
„Tikrai tenka nustebti Labanoro girioje sutikus žmogų, kuris buvo profesionalas, gyveno iš savo profesijos, o dabar užsiima turizmu, turistų aptarnavimu. Ir šis verslas puikiai klesti, žmogaus poreikiai patenkinami. Nustembu ir radęs prancūzišką virtuvę viduryje niekur.
Žmonės net grįžta iš emigracijos ir pradeda kepti šakočius, iš to gyventi. Tokie paprasti verslai gali būti sėkmingi.
Lietuva turi potencialo, esame kūrybingi. Mūsų istorija ne kartą parodė, kad sugebame išgyventi net atšiauriausiomis sąlygomis, o kai sąlygos geros – atveriame sielą ir pradedame kurti. Visos šios sėkmės istorijos tą ir įrodo“, – kalbėjo finansų analitikas.
Lietuviams reikia būti drąsesniems
Pastarieji metai daugeliui verslininkų buvo pilni iššūkių dėl pandemijos. Maitinimo ir viešbučių sektoriai tikrai nustekenti, pasak M.Dubnikovo, neišvengiamai sulauksime ir bankrotų. Tačiau kita dalis verslų išgyveno puikų laikotarpį.
„Akivaizdu, kad per pandemiją Lietuvai sekėsi, nes atsidaro keli tūkstančiai naujų įmonių. Lietuvoje šiandien dirba daugiausiai žmonių per visą nepriklausomybės istoriją. Šiuo metu dirba apie 25 tūkst. daugiau žmonių, palyginti su tais skaičiais, kuriuos turėjome prieš pandemiją, kai dar nežinojome, kas yra koronavirusas.
Pavyzdžiui, Lietuvos mokėjimo balansas, einamoji sąskaita, kurioje matome, kiek pinigų išeina ir kiek į Lietuvą jų ateina, yra rekordinė. Skaičius siekia apie 10 proc. visos ekonomikos, ir tai yra didesnis skaičius nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Ne dydžiu, bet procentais šiuo metu esame finansiškai sėkmingesni nei Vokietija. Tai reiškia, kad Europą vejamės ir judame į priekį labai dideliais žingsniais. Vadinasi, Lietuvoje praktiškai kiekvienam yra vietos kurti savo verslą“, – nusprendė M.Dubnikovas.
Tam pritarė ir „Verslo geno“ komisijos narė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė bei MB „Global world consulting agency“ vadovė Laura Aldonė. Ji taip pat pasidžiaugė lietuvių kūrybingumu, o dar tik norintiems pradėti veiklą ragino atlikti namų darbus – idėją dar kartą gerai apgalvoti, pasitarti su artimaisiais ar profesionalais bei gerai paskaičiuoti finansus, galbūt ieškoti partnerių, o ne pulti į verslą stačia galva.
„Jei visur užsidega žalia šviesa, tikrai drąsiai galima žengti ir nebijoti rizikuoti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ji.
M.Dubnikovas pasidalijo net paprastu patarimu: „Kuriant verslą reikia savo mintis sudėliot taip, kad jas būtų galima paaiškinti net ketvirtokui, jog būtų aišku, kas bus daroma ir kodėl tai bus gerai.“
Visgi finansų analitikas paragino gyventojus būti drąsesnius ir dažniau pamąstyti apie verslo kūrimą, o ne taip lietuvių mėgstamą investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT).
„Klasikinio investavimo taisyklė – jei norima uždirbti daugiau pinigų, reikia prisiimti didesnę riziką. Didžiausia rizika ir didžiausia grąža yra nuosavo verslo kūrimas. Šandien pritraukti pinigų savo verslui yra įmanoma, o nepasisekus galima bandyti dar ir dar kartą. Tada tikrai pasiseks.
O NT yra atsargi investicija, su labai dideliais stereotipais Lietuvoje, nes daugelis mano, kad tai duoda didelę grąžą“, – paaiškino ekspertas.
Atskleidė, kaip vertins dalyvius
M.Dubnikovas, rinkdamas „Verslo geno“ nugalėtojus, sakė atsižvelgsiantis į vieną aspektą – ar aprašytos žmonių istorijos įkvepia kitus imtis verslo.
O štai L.Aldonė kriterijų turi ir daugiau. Ji ieškos inovatyviausių iš išskirtiniausių verslų. Taip pat atkreips dėmesį ir į įmonių veiklos pradžią, kokius pokyčius patyrė tie žmonės. „Gal tai buvo drąstiškas gyvenimo sprendimas. Pavyzdžiui, prieš tai moteris dirbo mokytoja, o dabar staiga darys visai ką kita“, – įvardijo ji.
Yra ir trečias jos išskirtas aspektas – paties asmens pasiruošimas verslui, jo išsilavinimas ar kvalifikacija.
Nominacijų nugalėtojus rinks patyrusi komisija, kurią sudaro Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, „Verslo geno“ komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė bei MB „Global world consulting agency“ vadovė Laura Aldonė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, „Šiaulių banko“ paslaugų vystymo tarnybos vadovas Mindaugas Rudys, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė, Lrytas.lt Verslo skyriaus redaktorius Vytenis Radžiūnas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė dr. Lineta Ramonienė.
Šiemet geriausieji bus pagerbti ir apdovanoti nominacijose: „Už drąsą rizikuoti“, „Už mokslo ir žinių įgyvendinimą versle“, „Metų atradimas“, „Šeimos verslas“, „Lrytas.lt skaitytojų favoritas“. Taip pat bus įteiktas apdovanojimas „Už socialinį verslą ir pilietines iniciatyvas“.
Tradiciškai, skaitytojo favoritą rinks Lrytas.lt skaitytojai, atiduodami savo simpatijas „Verslo geno“ balsavimo polapyje.
Specialų prizą startuoliui įsteigs projekto partneriai – „Lietuvos Davosas“ konferencijos rengėjai.
Ilgamečiai projekto partneriai – „Šiaulių bankas“ ir „INTER RAO Lietuva“.
Nugalėtojai bus apdovanoti lapkričio 10 d. iškilmingame „Verslo geno“ renginyje.
