20 metų atidavė profesionaliam sportui
Visą jaunystę profesionaliam sportui atidavęs J.Šuklinas dabar daugiausia savo laiko skiria visuomeninei bei politinei veiklai ir verslui. „Mane dabar galima pavadinti visuomenės veikėju“, – juokėsi Jevgenijus.
Buvęs profesionalus sportininkas yra Visagino savivaldybės opozicijos lyderis, kandidatavęs ir į mero postą. Vis dėlto visaginietis pripažįsta neturintis ambicijų patekti į Seimą ir didžiąją politiką: „Žinau, kad man ten ne vieta, yra stipresnių žmonių, kurie gali atstovauti Seime. Man patinka darbas Visagine, tikiu, kad čia galiu būti naudingas miestiečiams.“
J.Šuklinas pripažino, kad sportu dabar užsiima tik mėgėjiškai. „Profesionalo karjerą baigiau 2016 metais. Įdomus faktas, kad pirmą kartą į Visagino irklavimo bazę atėjau 1996-ųjų birželio 6 dieną, o paskutinį startą varžybose turėjau pasaulio taurės etape Portugalijoje 2016-ųjų birželio 6 d.
Taigi 20 metų atidaviau profesionaliajam sportui. Dabar tris kartus per savaitę einu į treniruoklių salę, bėgioju krosą, esame įkūrę Visagino sekmadienio futbolo lygą. Turiu daug aktyvios veiklos, laisvalaikiu važinėju riedučiais, žiemą slidinėju“, – kuo užsiima, vardijo sportininkas.
O ruduo, pasak J.Šuklino, yra puikus metas perkrauti smegenis po intensyvaus darbo visą vasarą.
„Su kolega verslininku Ivanu Chomenka, jo žmona ir aš su savo drauge kaip tik šiuo metu organizuojame kelionę, galbūt pavyks išvykti į Turkiją“, – skubėjo pasakoti J.Šuklinas, tarp daugybės darbų radęs progą pasikalbėti.
Jis stebėjo ir vasarą vykusias Tokijo olimpines žaidynes, tiesa, tai daryti esą jau ne taip įdomu kaip anksčiau.
„Mačiau pagrindines varžybas, bet mūsų karta jau išėjo į pensiją, todėl ne taip įdomu žiūrėti.
Dabar varžybose dalyvauja gimę 2000-aisiais ir vėliau, labai jauni žmonės, daugelis jau man nepažįstami. Be abejo, įdomu analizuoti, kaip keičiasi technika, varžybos“, – kalbėjo J.Šuklinas.
Kalbėdamas apie emocijas, kurios užplūsta stebint kitų pasirodymus, sportininkas tikino sportuodamas padaręs viską, ką galėjo: „Kai man buvo 12 metų, nusistačiau tikslą būti irklavime iki 30-ies ir padaryti viską, ką tik galėsiu. Per paskutinius 15 savo karjeros metų kasdien dirbau maksimaliai, todėl iš sporto išėjau ramia sąžine.“
Nuo kritikos gydė sportas
Tačiau 2019-aisiais Lietuvoje nuaidėjo skandalas, kad Londono olimpinių žaidynių sidabro laimėtojo J.Šuklino mėginyje aptikta chlorodehidrometiltestosterono. Dėl to kanojininkui teko atiduoti 2012 metais 200 metrų sprinto distancijoje iškovotą olimpinį sidabrą. Vis dėlto pats sportininkas iki šiol tvirtina, kad medalis buvo laimėtas sąžiningai.
„Kai laimi ir parveži medalius, esi visiems reikalingas, tave visur kviečia. O kai atsitiko nelaimė, niekas manęs nemėgino ginti.
Tai galima vertinti įvairiai, gal aš jau nebuvau įdomus sporto šeimoje? Ta situacija yra sudėtinga. Deja, tuomet nebuvau finansiškai pasiruošęs kovoti su tokia organizacija.
Kai susitinku su advokatais, jie pripažįsta, kad galėjau kovoti, matė perspektyvų. Gaila, kad tuomet buvo trumpi terminai. Vis dėlto tai vertinu kaip gerą pamoką, kuri man padėjo suvokti, kaip viskas vyksta sporte. O aš likau toks pat“, – tikino J.Šuklinas.
Paklaustas, kas tuomet jam padėjo ištverti kritikos laviną iš visuomenės ir sporto bendruomenės, kanojininkas akcentavo sportą.
„Turbūt sportas ir padėjo. Vienas atletų kartą pasakė, kad sportas yra geriausias egoizmo pavyzdys. Iš dalies su tuo sutinku, nes rengdamasis varžyboms atsiribodavau nuo viso pasaulio. Kartais suprasdavau, kad taip neturėtų būti, pavyzdžiui, šeimoje nutikus nelaimei. Bet kai būdavo varžybos, stengdavausi net į tai nekreipti dėmesio.
Suprantu, kad tai skamba egoistiškai, bet tai padėjo išjungti emocijas ir eiti toliau. Jei viską žiūrėsi, skaitysi, gali išprotėti“, – atviravo vyras, suskaičiavęs, kad atsigauti nuo visko jam reikėjo savaitės.
O vėliau esą pamažu atėjo suvokimas, kad viską reikia priimti kaip duotybę ir eiti toliau.
Su drauge suvedė likimas
Daugybę metų profesionaliai sportu užsiėmęs J.Šuklinas nerasdavo laiko ir santykiams bei šeimos kūrimui. Ir tik dabar jis džiaugiasi galintis skirti dėmesio draugei Jolantai.
„Su Jolanta draugavome kelerius metus, vėliau buvome išsiskyrę, mat aš pasirinkau sportą. Suprantu, kad tuomet pasielgiau negražiai, bet turėdavau vieną stovyklą po kitos, o galvoti apie santykius tuomet buvo sudėtinga.
Kadangi tuomet teko apsispręsti – kurti šeimą ir auginti vaikus ar tęsti sportininko karjerą, pasirinkau pastarąją, todėl išsiskyrėme.
Bet Jolanta man visą gyvenimą buvo artima, iš tiesų visas kitas merginas lyginau su ja, todėl po daugelio metų vėl pradėjome bendrauti, matyt, vėl suvedė likimas. Dabar jau bus galima kurti ir šeimą“, – įsitikinęs J.Šuklinas.
Vyras džiaugiasi, kad sunkiu laiku po dopingo skandalo jį visuomet palaikė ir artimiausi draugai. Jis prisimena, kad tie patys draugai, kurie jį pasitiko po olimpiados, skandalo įkarštyje su juo susitiko ir reiškė palaikymą.
„Tai buvo brangiau nei tas medalis. Mane palaikė ir daugybė nepažįstamų žmonių. Žinoma, buvo ir tokių, kurie iškart po pergalės norėjo su manimi nusifotografuoti, o vėliau pirmi pradėjo mane kritikuoti. Bet aš nejaučiu jiems jokio pykčio“, – pripažino vyras.
Visą laiką J.Šuklinas jautė ir didelį visaginiečių palaikymą, o tai jį motyvavo ir padėjo pasiekti savo tikslų. Sportininkas iki šiol prisimena akimirkas, kai po sunkių treniruočių ir varžybų eidamas mieste girdėdavo visaginiečių palaikymo šūksnius iš balkonų.
Dabar jis nori kraštiečiams grąžinti skolą, todėl baigęs profesionalaus sportininko karjerą žengė į politiką, ieško investuotojų ir pats šiame mieste kuria verslus. Tiesa, savuosius pinigus Visagine jis investavo ne visada.
„Visagine po atominės elektrinės uždarymo situacija buvo tikrai sudėtinga, buvo krizė. Tada pradėjau ieškoti žmonių ir siūliau jiems atvykti į Visaginą, čia investuoti, net padėjau jiems ieškoti sklypų. Radau nemažai investuotojų.
Bet kai pradėjau žmones agituoti, kad Visaginas yra geriausia vieta investicijoms, pradėjau svarstyti, kaip pats atrodau taip sakydamas ir neinvestuodamas. Tada nusprendžiau, kad reikia rodyti pavyzdį, ir dabar jau rodau jį jaunimui – esu čia, neišvažiuoju. Padarysiu viską, kad Visaginas klestėtų“, – šypsojosi J.Šuklinas.
Išmoktos pamokos padeda versle
Jis su kolega Visagine buvo įkūręs restoraną „Rendez Vous“, tačiau sėkmingai veikęs penkerius metus pernai jis turėjo užverti duris. Pasak sportininko, dėl to kalti vietos politikai.
„Savivaldybėje aš esu opozicijos lyderis, tad mano santykiai su valdančiaisiais įtempti. Baigėsi mano restorano nuomos sutartis, ir valdantieji jos nepratęsė. Nuomojomės iš savivaldybės patalpas, bet patys dar statėme priestatą, į tai investavome daug pinigų.
Vien į patalpas investavome apie 50–60 tūkst. eurų, o juk dar kainavo remontas, įranga. Valdantieji tiesiog padarė taip, kad mums skaudėtų, todėl sutarties nepratęsė“, – patikino J.Šuklinas.
Anot jo, savivaldybė sutartį pratęsti galėjo, juolab kad ši investicija nuo pat pradžių buvo numatyta ilgesniam laikui, nes mažame mieste verslas atsiperka lėčiau nei sostinėje. „Gali prireikti ir 10 metų, kad toks restoranas atsipirktų“, – sakė J.Šuklinas.
Jis teigė, kad restoranas buvo ne tik verslas. Jis prisidėjo ir prie miesto populiarinimo, įvaizdžio keitimo.
„Darėme tai, kad nebūtų gėda pasikviesti svečių. Pas mus net daug ministrų valgė, visi buvo patenkinti. Pernai iš restorano reikėjo viską išvežti, bet mes nesustojame, esame optimistai ir jau ieškome naujos vietos, kurioje galėsime tęsti savo veiklą“, – kalbėjo jis.
Verslų pradžia J.Šuklinui nebuvo lengva. Patekti į Lietuvos rinką naujam žaidėjui sudėtinga – iš pradžių teko pačiam ir užsakymus vežioti, ir kėdes nešioti. Vis dėlto jis džiaugiasi jau devynerius metus Visagine veikiančia jo įkurta picerija, o nuo 2018 metų ir alaus darykla, įkurta buvusiose ligoninės patalpose.
Daugeliui dėl šio verslo kyla klausimas – kaip profesionalus sportininkas galėjo sugalvoti tokią idėją? J.Šuklinas pripažįsta, kad net ir šiame versle yra varžymasis lyg sporte.
„Festivalyje tarp 24 alaus daryklų laimėjome pirmąją vietą. Mūsų produkcija nėra masinė – nedideliais kiekiais gaminame išskirtinį alų. Mano nuomonė dėl alkoholio draudimų yra visai kitokia.
Net būdamas profesionalus sportininkas leisdavau sau per metus išgerti porą bokalų alaus. Juk galima ateiti ir išgerti bokalą alaus, jo paragauti, padegustuoti. O visi draudimai kaip tik skatina vartoti, visi pradeda gaminti alkoholį iš nekokybiškų produktų, tai daug blogiau“, – kalbėjo jis.
Alaus daryklą J.Šuklinas įkūrė su dviem draugais – ukrainiečiu I.Chomenka ir jo broliu.
„Visaginas neturėjo senų aludarystės tradicijų, todėl mums buvo įdomu sukurti vietos prekės ženklą. Gaminame limituotą kiekį produkcijos iš natūralių produktų – tik 6 tonas alaus per mėnesį. Džiugu, kad žmonės keičia požiūrį ir renkasi kokybiškus produktus. Žinoma, dirbant su mažais kiekiais prekės savikaina didesnė ir dėl to dar sunkiau kovoti rinkoje, tačiau gal ir čia atsiranda sportinis entuziazmas pakovoti su monstrais – kitais aludariais“, – tęsė pokalbį J.Šuklinas.
Profesionaliai sportuojant išmoktos pamokos J.Šuklinui padeda ir gyvenime. Svarbiausia – atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, net jei ir ne visada pasiseka.
„Kai pradėjau sportuoti, viską atidaviau tik sportui. 2003 metais laimėjau jaunių čempionatą. Tuo metu buvau 17 metų, atrodė, kad galėjau viską, net kovoti su geriausiais pasaulio sportininkais. Bet kitais metais vyko atranka į olimpiadą. Aš visą sezoną treniravausi prie Ignalinos atominės elektrinės 20 laipsnių šaltyje, o prieš pat atranką susirgau. Startavau Poznanėje, Lenkijoje, karščiavau, turėjau apie 40 laipsnių temperatūros ir iki finišo man pritrūko tik centimetro. Tas, kuris laimėjo, nuvažiavo į olimpiadą, o aš – ne.
Buvo labai gaila, bet radau motyvacijos, po savaitės vėl pradėjau sportuoti, tada kitus ketverius metus beveik visose varžybose laimėjau medalius“, – prisiminė pradžią J.Šuklinas.
Jis pasakojo, kad atrankai į Pekino olimpines žaidynes jautėsi pasiruošęs. Kelialapį jis laimėjo, tačiau buvo diskvalifikuotas, nes plaukė ne takelio viduryje, o šone.
Tada J.Šuklinui kilo minčių, kad gal reikėtų šį sportą mesti ir imtis kokios nors kitos veiklos, juk taip nesiseka. Tačiau kadaise jis buvo užsibrėžęs tikslą – laimėti olimpinį medalį, tad neilgai trukus sportininkas vėl rado jėgų siekti šios svajonės.
„Kiekvieną kartą, kai laimėdavau Europos ar pasaulio čempionato medalius, nulipęs nuo pjedestalo nusiimdavau juos, įdėdavau į maišelį ir daugiau jų gyvenime nebematydavau, nes mano tikslas buvo vienas – olimpinis medalis. Tą medalį paskui aš gavau, įrodžiau sau, kad galiu tai pasiekti.
Bet gyvenimas parodė, kad scenarijus gali būti nenuspėjamas ir niekada neverta atsipalaiduoti“, – apie 2019 metais atimtą sidabro medalį, iškovotą 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse, apkaltinus vartojus dopingą, užsiminė J.Šuklinas.
Nepaisant šio nutikimo, sportininkas tikino savo pamoką išmokęs – daug ir nenuilstamai dirbti.
„Atidaviau viską, ką galėjau, paaukodamas ir šeimą, ir draugų kompaniją, dariau viską, kad tik pasiekčiau savo tikslą sporte. Jeigu dirbsiu taip, kaip dirbau sporte, ir politikoje, ir versle viską pasieksiu. Žinoma, ne iš karto“, – pabrėžė J.Šuklinas.
