Anot jo, Lietuvoje išskirtinai gera gyvenimo kokybė – pagyvenęs dideliuose miestuose ir kone negyvenamose salose, M.Staliūnas tikina supratęs, kad Lietuva turi labai gerą aukso vidurį: ir galimybių, ir žmonių mentaliteto, ir noro augti, ir gamtos, ir įvairaus patogumo, čia esą labai gerų sporto, meno renginių.
Grįžęs į Lietuvą net ir po 10 metų jis sako besijaučiąs kaip namie – nors mato pokyčių, bet džiaugiasi, kad beveik visi tik į gera. „Dirbdamas Londone, Ciuriche jaučiausi gana mažas sraigtelis didelėje organizacijoje, tuo metu Lietuvoje yra daug galimybių.
Kai žmonės čia grįžta su didelėmis ambicijomis, jiems labai gerai sekasi įsitvirtinti – ne vienas mano draugas, ypač per pandemiją grįžęs gyventi į Lietuvą, čia dabar kuria, vadovauja įmonėms. Visi patenkinti ir laimingi“, – pasakoja vyras.
Patirtis iš viso pasaulio parvežė į Lietuvą
Universitetą baigęs JK, būsimas generalinis direktorius dirbo Londone, po to Ciuriche, naujienų agentūroje „Bloomberg“. Tačiau, jo teigimu, nedaugelis žino, kad tai ne tik naujienų agentūra, bet ir finansinių paslaugų įmonė, teikianti informaciją, analitiką viso pasaulio bankininkams ir finansų industrijos dalyviams.
„Ten man buvo geriausia ir pardavimų, ir verslo plėtros mokykla. Vėliau grįžau gyventi į Lietuvą ir įsidarbinau verslo konsultavimo įmonėje, tačiau įmonių grupė nusipirko banką netoli Australijos, tad išvykau ten jam vadovauti. Tai buvo neįkainojama patirtis, kuri leido susipažinti su užsienio klientais, tarptautinių mokėjimų industrija, specifika, problematika.
Grįždamas iš Australijos atostogų namo ar skrisdamas į kokią konferenciją Europoje pakeliui aplankydavau kone visą pasaulį. Lankiausi labai įdomiose vietose, dalyvavau konferencijose Singapūre, Honkonge, Toronte, Sidnėjuje.
Tai man daug davė, nes galėjau pamatyti, kaip verslas kuriamas kitur, pasimokyti, pasisemti idėjų. Dabar bandau dalį to parsivežti čia, į Lietuvą, ir kurti verslą, kuris būtų naudingas ne tik įmonės akcininkams, darbuotojams, bet ir visuomenei“, – prisimena savo nueitą kelią M.Staliūnas.
Visgi tėvynės ilgesys vyrą nugalėjo ir prieš 3 metus jis grįžo į Lietuvą, kur kaip tik kūrėsi finansinės technologijos (FinTech), elektroninių pinigų industrija, pradėjo populiarėti mokėjimų įstaigų licencijos.
„Susitikome su „Verified Payments“ akcininkais ir radome bendrą kalbą, tad nusprendėme kurti įmonę kartu. Dabar mano sukaupta patirtis leidžia gana greitai suprasti klientus ir pasiūlyti jiems paslaugą pagal standartus, kuriuos esu matęs geriausiose pasaulio įmonėse“, – tikina generalinis direktorius.
Ambicijos – labai didelės
Dabar M.Staliūnas vadovauja elektroninių pinigų įstaigai „Verified Payments“, turinčiai licenciją leisti elektroninius pinigus, juos išpirkti, leisti jais atsiskaityti.
Įmonė vykdo bankines paslaugas, tarptautinius mokėjimus, lėšų surinkimus ir padeda įvairiems verslams šiuos procesus automatizuoti. Taip pat padeda finansine veikla užsiimti ir kitoms kompanijoms ir taip skatinti savo pajamų augimą, klientų išlaikymą, susidaryti gerą įvaizdį.
„Įmonė įkurta prieš 4 metus vystyti e. komercijos mokėjimų platformos veiklą, kurią iš dalies ir toliau vystome. Kai prieš 2 metus prie jos prisijungiau, visame pasaulyje pradėjo ryškėti integruotų finansų tema.
Bendrovės, kurios seniau su finansinėmis paslaugomis nebūtų turėjusios nieko bendro – pavyzdžiui, „Tesla“, „Starbucks“, „Vilniaus prekyba“ ir kitos e. komercijos platformos – pradėjo suprasti, kad reikia integruotis į visą tą vertės grandinę ir kad mokėjimuose iš tikrųjų yra neblogos maržos, daug informacijos apie klientą ir apskritai daug galimybių“, – aiškina M.Staliūnas.
Pasak jo, įvairias finansines paslaugas, mokėjimus, draudimą, investicijas, skolinimąsi įmonės integruoja tam, kad praturtintų savo produktą ir turėtų komercinį pranašumą prieš kitas. „Todėl mes ir ėmėmės tokių paslaugų teikimo vieni pirmųjų Lietuvoje.
Visą savo platformos architektūrą nuo pat pradžių kūrėme tikėdamiesi, kad Europoje būsime lyderiaujantis šių paslaugų teikėjas. Prognozuojama, kad šios rinkos dydis pasaulyje po 8 metų bus 7 trln. dolerių – tai labai didelė rinka, todėl ir mūsų ambicijos labai didelės“, – šypsosi generalinis direktorius.
Galimybes mato ir mažiausiose įmonėse
Jo teigimu, įmonė su elektroninių pinigų įstaigos licencija sieks būti stipriausia ir didžiausia iš kitų Lietuvos įmonių. Nors neturi jokios motininės įmonės, didelių užsienio investuotojų, bet, M.Staliūno teigimu, jau turi gerą komandą su turinčiais virš 10 metų patirties pardavimuose užsienyje specialistais, mat ir pagrindiniai įmonės klientai yra Vakarų, Pietų Europoje, Skandinavijoje.
„Stengiamės judėti greitai, planus dėliojamės pusei metų į priekį, nes tokiam laikotarpiui turime aiškią viziją, ką norime padaryti. Stengiamės įsiklausyti į savo klientus ir vystyti paslaugą taip, kad verslas būtų tvarus ir ilgalaikis. Svarbiausia išgirsti kritiką – tos vietos, kur klientams labiausiai skauda, kuria daugiausia vertės“, – atkreipia dėmesį jis.
O įmonės klientai labai įvairūs. Pavyzdžiui, JK verslai, kurie po sausio 1 d. neteko galimybės vystyti veiklos ES, tad ieško pagalbos, taip pat besikuriantys verslai, kurie nori licencijos, bet neturi didelio reikiamo kapitalo ir poros metų licencijavimui.
„Mes šiuos procesus sutrumpiname ir nuimame galvos skausmą: pasirūpiname IT, atitikties, pinigų plovimo prevencijos klausimais, kurie reikalauja daugiausia resursų ir patirties. Tuo metu įmonės gali užsiimti verslo plėtra, rinkodara, santykių su klientais plėtojimu“, – aiškina M.Staliūnas.
O pagrindinė įmonės paslauga – „Baltoji etiketė“ („White-label“). „Atėję akcininkai su savo logotipu pas mus gali gauti visa kita. Uždedame šį jų logotipą su dizainu ant savo paruoštos sistemos ir jie gali vystyti veiklą su visomis integruotomis paslaugomis, atitikties funkcijomis ir kitais reikalavimais“, – pasakoja jis.
Kadangi įmonė maža, jos kūrėjams viskas įdomu, tad ir versluose, kurie bankams atrodo maži, jie mato galimybes, sako generalinis direktorius. „Dažnai iš pradžių net nemokamai konsultuojame klientus apie tai, kaip apskritai veikia mokėjimų rinka, kokie yra apribojimai, galimybės.
Kartais viską išnagrinėjus tenka klientams pasakyti, kad ši veikla ne jiems – turėdami patirties jau atpažįstame tokius atvejus. Norime vystytis kartu su rinka, tad kol kas bandome įtikti visiems ir darome daug skirtingų dalykų, bet su laiku specializuosimės ir gryninsime veiklą. Gal uždirbsime ne iš visko, bet patirties šitaip susirinksime daug daugiau, negu užsidarę susitikimų kambariuose“, – įsitikinęs jis.
Dirbti priimtų ir pabėgėlius
Verslo pradžia, sako M.Staliūnas, buvo sunki – dideli dalykai niekada nebūna lengvi. Be to, tai reguliuojamas verslas, prižiūrimas Lietuvos banko (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir kitų institucijų. Tenka ne tik neatsilikti nuo nuolat besikeičiančių geriausių industrijos praktikų, įvairių standartų, bet ir būti viso to priešakyje.
Kadangi Lietuvoje panašių įmonių steigiasi daug, yra įvairių iššūkių ir su žmogiškaisiais ištekliais, konkurencija, greičiais. „Jau metus esame pelningi, verslas gana gerai auga ir toliau didiname investicijas į jį, nes matome daug daugiau galimybių. Nuolat visur ieškome žmonių, naujų mokėjimų kanalų ir plečiame paslaugą, kad galėtume geriau aptarnauti daugiau skirtingų klientų“, – pasakojo generalinis direktorius.
Nors tikslios sumos, kurios prireikė verslo pradžiai, jis sako nežinąs, tačiau paleisti veikiančią elektroninių pinigų įstaigą, M.Staliūno skaičiavimais, 1 mln. eurų tikrai reikėtų.
Tokiame versle iš pirmo žvilgsnio lengva pritraukti klientus, nes gavus licenciją šie ateina patys, pasakoja jis. Tačiau iš tiesų jų atranka labai didelė ir tik labai mažas procentas tampa įmonės klientais iš tikrųjų. „Didelė dalis klientų yra elektroniniai verslai su inovatyviais verslo modeliais.
Turime suprasti, ar toks modelis atitinka reguliavimą bei ar įmonė tikrai verčiasi tuo, kuo sako. Kritiškai vertiname visą viešą ir neviešą informaciją apie veiklą, akcininkus ir pan. Atsisakome klientų, kurių pinigų plovimo rizika yra per didelė. Šiame versle kiekvienas šaukštas deguto sugadintų statinę medaus“, – apie rizikas kalbėjo generalinis direktorius.
Nors šiuo metu įmonėje dirba tik lietuviai, bet tai, jo teigimu, gali bet kada pasikeisti. Kadangi kompanijos planai ir ambicijos didelės, norima ir panašių žmonių. M.Staliūnas tikina, kad priimtų dirbti ir iš Baltarusijos atplūdusius nelegalius migrantus, jei tik šie būtų geri specialistai.
Įmonės įkūrėjai, pasakoja jis, taip pat lietuviai, kurie gan ilgą laiką domėjosi ir patys vystė įvairius internetinius verslus, tačiau susidūrė su iššūkiais. „Tradiciniai bankai gerai tada, kai nori jausti, kad tavo pinigai yra saugūs. Bet, kai nori vystyti verslą, kuriame per dieną vyksta tūkstančiai mokėjimų, ta paprasta internetinė bankininkystė ar sąskaitos atidarymas per pusę metų jau nebetenkina.
Internetinis jaunas verslas per tiek laiko labai toli pajuda. Tad iš to gerų tiekėjų trūkumo ir dėl to, kad Lietuvoje atsirado gera licencija, jie nusprendė veiklą vystyti patys, kadangi tokios paslaugos poreikis buvo ir ne tik Lietuvoje.
Daug ES valstybių susiduria su iššūkiais. Pavyzdžiui, tarpbankiniais pavedimais, kurie kainuoja kelis eurus fiziniams asmenims, arba tuo, kad kai kur vis dar atsiskaitoma grynaisiais, ne visur priimamos kortelės. Tad įkūrėjai išsikėlė tikslą šias problemas išspręsti“, – apie verslo pradžią kalbėjo M.Staliūnas.
Sunkiausia – rasti darbuotojų
Vienas didžiausių sunkumų šiame versle – rasti gerus darbuotojus, ypač programuotojus, teigia generalinis direktorius. Jo teigimu, su tuo susiduria daug verslų, nes ši darbo rinka yra globali – dėl geriausių talentų konkuruojama su visu pasauliu, o greitai išsiugdyti gerų programuotojų neišeina.
Kaip padarytą klaidą vystant verslą M.Staliūnas įvardijo kuklumą ir atsargumą veiklos pradžioje: „Stengėmės partneriams daug visko neprižadėti, nepardavinėti to, ko neturime. O Vakaruose verslininkai yra daug agresyvesni, labai pasitikintys savimi ir savo parduodamu produktu, tad sukuria apie save labai gerą įspūdį. Su tuo sunku konkuruoti.“
O šioje rinkoje įvaizdis, jo teigimu, itin svarbus, mat su tokia nauja licencija ir dar ne visiems iš pradžių aiškia paslauga užsitarnauti pasitikėjimą nelengva.
Šioje srityje M.Staliūnui įdomiausias rinkos dydis. „Susiduriame su daug naujų, inovatyvių verslų, akcininkais, įmonių vadovais, kurie turi dideles ambicijas ir tikslus. Kiekvienas susitikimas su tokiais klientais yra labai įdomi verslo mokykla, nes jie pristato mums savo idėjas, planus. Matome, kad industrija vystosi didžiuliais greičiais“, – pastebi jis.
Bendraudamas su klientais Lietuvoje jis pastebi labai didelį profesionalių specialistų, grįžusių iš emigracijos, antplūdį, džiuginančias lietuviško verslo sėkmes, kuriam šie metai buvo išskirtinai geri – pritraukta nemažai investicinio kapitalo, lietuviški startuoliai kuria didelį pasididžiavimą bendruomene.
„Startuoliai mums pramuša kelią, nes nebereikia užsienyje pristatinėti Lietuvos. Taip pat Lietuvoje dabartinis reguliavimas geras, toliau vystomas, todėl ne be reikalo tiek daug užsienio investuotojų ir įmonių čia ateina. Norėtųsi, kad visa tai būtų stabilu“, – šypsosi generalinis direktorius.
