„Nelaukiu savaitgalių, nes negalėsiu dirbti“, – taip apie savo verslą prabilo Šakiuose gyvenanti naujai iškepta keramikė U.Runienė.
Gimus sūnui Vincui moteris gyvenime įsivyravusią rutiną nusprendė paįvairinti keramikos užsiėmimais, tapusiais jau antrus metus gyvuojančiu verslu „Broliai moliai“.
„Nors buvau baigusi muzikos ir meno mokyklas, keramikos nemėgau, tačiau atsimenu pirmąjį puodelį, kurį nulipdžiau keramikos pamokoje. Iškart paprašiau, kad man į jį kavos padarytų“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
U.Runienės mama daugelį metų užsiima floristika ir turi gėlių parduotuvę „Žiedų galerija“, todėl paragino dukrą imtis praktiškų lipdinių ir pagaminti porą vazų gėlėms, kuriomis moteris ir pradėjo prekiauti: „Pirmi lipdiniai buvo kreivi šleivi, bet aš nepasidaviau“. Moters darbo vaisiai atsipirko – pirmosios vazos ir dabar puikuojasi tarp paklausiausių keramikės gaminių.
U.Runienė prisiminė nuo vaikystės buvusi meniškos prigimties – padėdavusi mamai gėlių salone. Baigus mokyklą ir įstojus Vilniuje studijuoti geografiją, apie meną teko pamiršti, tačiau neilgam.
„Man trūko meno. Vaikščiojau pas psichologę, nes norėjau mesti mokslus, bet tai padaryti bijojau. Ji man padėjo rasti kelią. Norėjau studijuoti aprangos dizainą, kur pavyko įstoti į nemokamą vietą iš pirmo karto. Kai kas nors sako, kad nori mesti mokslus, aš sakau: „tai ir mesk“, – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad tokiam sprendimui priimti visgi būtina žinoti, ko norisi pasiekti. Baigusi aprangos dizaino studijas Kauno kolegijoje U.Runienė įgijo keramikai reikalingos patirties.
Ilgai lipdžiusi studijoje, moteris nusprendė veiklą perkelti į namus, tačiau darbinė netvarka erzino artimuosius. Prasidėjus pirmajam karantinui pašnekovės vyras pasiūlė namų kieme esančiame nenaudojamame pastate įrengti keramikos studiją. Patalpas įsirengti padėjo U.Runienės artimieji, o naują erdvę kūrybai pašnekovė vadina gyvenimo dovana.
„Sužinojau, kad yra Šakių verslo centras. Trims metams gavau pečių, pradėjau lipdyti. Planų turime labai daug“, – pasakojo moteris.
Savo dirbiniais U.Runienė prekiauja socialiniuose tinkluose ir parduoda mamos gėlių salone, o jos kūriniais domisi tiek jaunesni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tai yra vienintelis ir pagrindinis menininkės pajamų šaltinis.
Pastebėjusi susidomėjimą keramika, moteris nusprendė studiją atverti mėgėjams ir šeštadieniais rengia keramikos užsiėmimus: „Viena mergaitė lipdė lipdė, o po to vėl viską į vieną gabalą suklijavo, nes vaikams svarbiausia yra procesas“, – prisiminė pašnekovė ir pridūrė, kad, stebėdama studijoje besidarbuojančius mėgėjus, iš jų išmoksta gyvenimiškų pamokų ir pasisemia idėjų dirbinių dizainui.
Didžiausią klientų dalį sudaro didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – gyventojai. Į muges pašnekovė važinėja retai: „Ten karaliauja tradiciniai puodžiai, o modernios keramikos kaštai didesni, todėl ir kaina didesnė“.
Didesnė keramikės lipdyta vaza gali atsieiti ir 70 eur., puodeliai, priklausomai nuo dydžio ir technikos sudėtingumo, kainuoja 12-18 eur.
Nors kalbama, kad pandeminiu laikotarpiu žmonės ėmė pirkti prabangos prekes, išaugusių savo kūrinių pardavimų su šia tendencija moteris nesieja: „Pardavimai išaugo todėl, kad patobulėjo mano technika, prekės tapo kokybiškesnės“.
Idėjų dirbiniams menininkė semiasi stebėdama garsius pasaulio floristus ir keramikus, kurie jau skelbia kalėdinių puokščių madas.
Šventėms ruoštis skuba ir U.Ronienė – tarp vazų ir indų stovi keletas žvakidžių ir miniatiūrinių Kalėdų papuošimams skirtų namelių: „Kalėdoms paprastai pradedame ruoštis rugpjūtį. Pernai turėjau projektą, gaminau puodelius. Kadangi pradėjom spalį, visko padaryti iki Kalėdų nespėjom“.
Paklausta apie didžiausias svajones, moteris atsako nuoširdžiai, bet kukliai: „Dabar labiausiai norėčiau daugiau lentynų kūriniams padėti“.
