Šiandien turbūt daugelis net mažiausiuose kaimeliuose yra girdėję apie aplinkosaugą ir jai užtikrinti būtinus valymo įrenginius. Kodėl apie tai žino tiek lietuvių? 25-erių metų jubiliejų švenčiančios UAB „Traidenis“ generalinis direktorius Sigitas Leonavičius sako, kad jo įmonės darbuotojai daugelį metų klojo pagrindą suvokimui, kad mus supanti aplinka turi būti švaresnė ir tuo privalo rūpintis kiekvienas.
Su visa šeima versle besisukantis inžinierius S.Leonavičius per ketvirtį amžiaus ne tik spėjo išugdyti visą būrį puikių valymo įrenginių specialistų ir apšviesti Lietuvos žmones – išplėtotas verslas šiandien gali pasigirti moderniais, visoje Europoje pripažįstamais technologiniais sprendimais ir tuntu apdovanojimų už nuopelnus.
– Sigitai, ar galite prisiminti savo verslo pradžią? 1996 metai, pirmasis nepriklausomybės atgavimo dešimtmetis. Ką tuomet reiškė sukurti valymo įrenginių verslą?
– Žinote, apie vaikus, anūkus ir apie verslą galėčiau kalbėti ir kalbėti... (juokiasi) Į verslą pasukau gana anksti. Buvau jaunas, gyvenimo aplinkybės ir didelis noras vertė ištrūkti iš valdiško pavaldumo.
Po 90-ųjų kelerius metus, kaip ir daugelis kitų verslininkų, bandžiau ne vieną sritį. Tai buvo ir prekyba, ir prekyba biržose, daug dirbau su statybinėmis medžiagomis ir pramonės produktais. Tačiau po kelerių metų supratau, kad man, inžinieriui, komercija tiesiog įgriso. Visko daug, srautai dideli, bet nieko apčiuopiamo po kojomis. Man norėjosi kūrybos.
Nemažai tuomet kalbėjausi su iš užsienio grįžtančiais lietuviais. Viena iš temų, kuri mane palietė, buvo aplinkosauga. Man, kaip inžinieriui, tema pasirodė itin įdomi dėl galimybės suderinti kūrybą ir gamybą. Konstravimas, technologijos mane visuomet žavėjo.
Tad pats pavažinėjęs po Europą, paklausęs išeivijos atstovų, supratau, kad aplinkosaugos ir vandenvalos srityse esame pliki ir basi. Žmonės jau statėsi individualius namus, kūrėsi gyvenimą, keliavo po užsienį ir patyrė, ką reiškia vakarietiškas gyvenimas. Reikėjo imtis darbo.
– Ir tuomet ėmėtės valymo įrenginių gamybos?
– Gamybą pradėjau Pociūno aviacijos gamykloje su jų pagalba. Kitaip tariant, mūsų šeimos įmonės pradžia – plyno lauko investicija. Auginome save patys. Valymo įrenginiai tuomet buvo vakarietiškos kultūros atributas. Rūpėjo mums ir ežerai ir upės, todėl ir ėmėmės. Atrodė, kad bus paprasta.
– Tačiau paprasta nebuvo?
– Pasirodo, kad iš visų galimų temų pasirinkau pačią sunkiausią. Turbūt visuomet taip yra, kad kuo mažiau žinai, tuo labiau atrodo, kad viskas aišku. O pasirodė, kad vandenvala yra visas mokslas ir inžinerinių, statybos žinių čia nepakaks. Nuo UAB „Traidenis“ įregistravimo 1996 metais pats ėmiau intensyviai mokytis. Reikėjo tuo pačiu metu ir dirbti, ir kurti, ir vadovauti, ir mokytis.
– Ar sulaukėte pagalbos kelio pradžioje?
– Esu labai dėkingas už pagalbą to meto šviesuliams: Matuzevičiui iš VGTU, profesoriui Rimantui Budriui, ponams Didžpetriams... Visus to meto vandenvalos korifėjus lankiau ne vieną kartą, jiems įkyrėjau. Važinėjau ir po tarptautines parodas. Išmaišiau Vokietiją, Austriją, Prancūziją ir galybę kitų šalių.
Po truputį auginome komandą. Peržengę nevisavertiškumo kompleksą, supratome, kad daug ką galime ir mokame. Lietuviai viską gali!
Iš pradžių orientavomės į Lietuvos rinką, bet po to ambicijos augo.
– Kur tos ambicijos versle nuvedė?
– Per 25-erius metus sukūrėme daug dalykų, kurie visoje Europoje, Baltijos šalyse tapo bendro vartojimo. Pradėjome nuo mažų valymo įrenginių ir įvedėme jų kultūrą. Šiandien turime jau penktą tokių įrenginių modifikaciją su telemetrija, nuotoliniu valdymu, duomenų kontrole, apskaita ir t.t. Kiek gaila, kad mūsų šalyje to dar nelabai reikia, bet tai mes pateikiame Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims.
Mes sukūrėme kaimų ir gyvenviečių valymo įrenginių modulines sistemas, kurios šiandien yra itin paklausios tiek Vakarų, tiek NVS šalyse, Ukrainoje.
– Klausydama jūsų suprantu, kad viena iš įmonės sėkmės paslapčių – noras tobulėti.
– Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti mokslo ir verslo sinergiją. Vyresniosios kartos sukauptą potencialą, brandžiąsias žinias, suderinome su Vakarų šalių praktika. Iki 2004 metų turėjome daug kūrybinės laisvės, tad šis laikotarpis buvo kūrybingiausias.
Per visą tą laikotarpį gavome gausybę apdovanojimų ir įvertinimų. Organizuodami parodas, seminarus, kėlėme žmonių kultūrą, didinome vandenvalos žinomumą. Lietuvoje apie nuotekų valymo įrenginius žino net močiutė gūdžiam kaime. Pats turiu tokios patirties.
– Per ketvirtį amžiaus turėjote užauginti ir būrį specialistų. Ar daug jų pasikeitė nuo įmonės įkūrimo pradžios?
– Iš tiesų, spėjome. Dalindavomės patirtimi tiek su vietinėmis, tiek su tarptautinėmis projektavimo įmonėmis. Įvedėme nemažai standartų. Įmonėje šiuo metu dirba apie šimtas žmonių. Turime darbuotojų, kurie dirba čia du dešimtmečius, daugiau nei dešimtmetį čia išdirbę apie 70 proc. kolektyvo.
Šiuo metu įmonėje buriame ir naują komandą. Norime atsinaujinti, pritraukti jaunų specialistų. Taip pat džiaugiuosi, kad įmonėje dirba praktiškai visa mano šeima: žmona, dukra, sūnus, žentas, marti ir anūkė. Dirbame visi, užsiimame skirtingomis veiklomis įmonėje.
Ypač žaviuosi jaunąja karta. Kai kas sako, kad jie yra neparuošti ar prastas paruošimas universitetuose... Pats dešimtmetį buvau „Vilnius Tech“ tarybos pirmininku. Daug visko nuveikėme, tyrėme, atlikome tiriamųjų darbų su ne vienu kitu šalies universitetu. Tikrai mačiau, kokio puikaus jaunimo ten yra. Jis vėliau ateina į įmones. Tereikia sugebėti juos atrasti, atsirinkti.
Lyginu dabartinį jaunimą su vyresne karta ir galiu pasakyti, kad jei vyresnioji karta kartais darbą linkusi imituoti, jaunimas iš tiesų yra be galo darbštus ir tai veža!
- Minėjote, kad Lietuvos ilgainiui tapo per maža. Į kokias šalis nusitaikėte?
- Iki 2014 metų daug dirbome su Rusija. Vėliau dėl politinių niuansų santykiai nutrūko, bet mes atradome Ukrainą, Sakartvelą, Kazachstaną, Uzbekistaną.
Nuo 2008 ėmėmės dalyvauti tarptautinėse parodose. Dirbame ir kuriame daugybei Europos šalių. Dirbame su inžineriniais, nestandartiniais projektais. Lietuvoje prieš porą metų Kauno kogeneracinei elektrinei pagaminome išskirtinį valymo įrenginį, šiuo metu jis atlieka pagrindinę valymo funkciją. „Fortum“ gamyklai Suomijoje ruošėme visą projektą.
Mūsų gaminių įvairovė iš tiesų didelė ir specializuojamės būtent kurdami nestandartinius sprendimus. Iš kompozito chemiškai atsparios talpos, įranga, vandenvala – tai kuo garsėjame. Turėjome ir žuvivaisos verslo kryptį. Mokėme, kaip uždarose sistemose veisti žuvis.
– Pasakojate viską taip, tarsi būtų ėjęsi it „per sviestą“... Buvo sunkių momentų?
– Esame ir degę. 2004 metais degėme iki pamatų. Tačiau nėra to bloga, kas neišeitų į gerą. Atstatėme naują, modernizuotą įmonę, kurioje dirbame ir šiandien.
– Rinkoje šiuo metu turime startuolių bumą, esame išauginę ir „vienaragių“. Atrodytų, kad tiek metų dirbančioms įmonėms nėra lengva prisitaikyti prie šiuolaikinių pokyčių ir jų greičio. Kaip pavyko jums?
– Paslapties jokios nėra. Reikia žiūrėti, kaip darbą dirbi. Turime pasaulėžiūros tęstinumą, vieną kryptį. Verslą visuomet laikiau savo jauniausiu vaiku. Kai viską darai iš širdies, kliūtys įveikiamos. Niekas nelaukia išskėstomis rankomis, visko būna, bet gera komanda, tinkamas požiūris, vidinė motyvacija, darbas su bendraminčiais, savirealizacija veda mus tinkamu keliu. Mėgstame iššūkius. Sunkumai užgrūdina tiek, kad kai lengva – tuomet darosi sunku. Apskritai versle negali būti lengva.
– Sigitai, jūsų įmonė ne kartą apdovanota už socialinę atsakomybę. Kodėl ji yra svarbi versle?
– Verslo socialinės atsakomybės viziją mums atnešė stambios užsienio kompanijos. Mes, vyresnioji karta, auklėta sovietmečiu, buvome mokomi, kad kapitalizmas yra blogai. Tačiau po to mes supratome, kad tai yra laisvė: ko tu vertas, tą gali ir turėti.
Būčiau nesąžiningas, jei sakyčiau, kad tik pradėjęs dirbti nesiekiau pelno, materialios gerovės sau, šeimai. Ir tai praeina. Ta liga praėjo, brangiais žaislais pažaidėm, o tuomet pradedi matyti kitaip. Man buvo labai aišku, kad be socialinės atsakomybės toli nenueisime.
Turime suvokti, kad darbuotojams reikia užtikrinti geras darbo sąlygas, pagalbą, aukštą vidinę įmonės kultūrą, turime būti pasiruošę padėti turintiems negalią, nelaimės ištiktiems žmonėms. Nežinau, kaip šiais laikais gali gyvuoti verslas, kuris nesirūpina savo darbuotojų gerove. Šiandien visas šalies verslas yra daugiau ar mažiau atsakingas, nes rinkoje būti ne socialiai atsakingu, siekti tik pelno – yra nebemadinga.
Gamybinė įmonė „Traidenis“ įkurta 1996 m., kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti nuotekų valymo įrenginius ir talpas iš stiklaplasčio.
Įmonė pavadinta vieno žymiausio XIII a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio vardu.
Įmonės produkcija gaminama moderniai įrengtuose formavimo ir surinkimo cechuose, taikant naujausias gamybos technologijas. Pastatytas vyniojimo cechas. UAB „Traidenis“ – pirmoji iš Pabaltijo šalių, kuri talpų korpusus aplinkosauginiams įrenginiams (buitinių, paviršinių nuotekų valymo įrenginiams, naftos gaudyklėms, nuotekų siurblinėms, priešgaisriniams rezervuarams ir kt.) pradėjo gaminti vyniojimo technologijos būdu. Tai leido įmonei padidinti gamybinius pajėgumus, sumažinti pagrindinių žaliavų sunaudojimą, stiklaplasčio atliekų kiekį, o kartu sumažinti ir taršą aplinkai.
Didėjančios gamybos apimtys ir gausesnis asortimentas bei rinkos poreikiai paskatino įsteigti atstovybes Vilniuje, taip pat Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Kuveite.
UAB „Traidenis“ yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys. Generalinis direktorius Sigitas Leonavičius yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
UAB „Traidenis“ glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis (AVAI, VGTU, KTU, ASU), kurių mokslininkai konsultuoja įmonės darbuotojus, padeda diegti naujas nuotekų valymo technologijas.
