„Buvome nusprendę Prienuose atidaryti greito maisto užkandinę. Važinėjome po miestą, ieškojome patalpų. Nieko neradę jau nusprendėme grįžti: buvome įpusėję Prienų kalną, bet nusprendėme, kad reikia apsukti dar vieną ratuką.
Atsidarėme skelbimų portalą, o ten – tik ką įkeltos patalpos. Apžiūrėję nusprendėme, kad jos mums tinka, matome viziją. Nuo užkandinės perėjome prie sušių, picos ir kepsnių. Vieta miesto centre turi labai daug potencialo, tad kodėl jos neišnaudoti“, – pasakojo pirmuosius žingsnius savame versle žengiantis buvęs krepšininkas.
Prieniškiai pasakoja, kad šiame pastate, kur atidarytas naujasis „Food house“, visada būdavo maitinimo įstaigos. Čia – ir jų legendiniu vadinamo „Beržo“ vieta. „Tačiau „Beržą“ persekioja praeities šešėliai, todėl keitėme pavadinimą. Norėjosi, kad neklijuotų netinkamų etikečių. Juk mes ateiname su visai kokia koncepcija“, – teigė D.Šemeklis.
Nors jis pats kilęs iš Garliavos (Kauno raj.), tačiau Prienuose baigė paskutinę mokyklos klasę. Todėl, kai rinkosi, kur atidaryti maitinimo įstaigą, svarstė apie Elektrėnus, Tauragę ir, be abejo, apie Prienus.
„Jie pasirodė žaviausi. Tuo labiau, mane čia traukia – miestas man mielas. Kai čia atvažiavau į 12 klasę, mane Prienai priėmė labai draugiškai ir šiltai. Tai davė prieskonio.
Be to, miestas šalia Kauno, greta Birštono. Daug kas važiuoja į Birštoną, tad kodėl nepadarius, kad daugiau atvažiuotų į Prienus?“, – svarstė D.Šemeklis.
Nors jis pats – nuo Kauno, apie verslą šiame didmiestyje nė negalvojo – ir taip ten visko sočiai: „Ten daug konkurencijos. Jos nebijome, tačiau žmonės nori išbandyti kažką naujo – o juk kas dieną į Kauną neprivažinės“.
Jei ne kortas sumaišiusi pandemija, Dovydas su bičiuliu verslą būtų pradėję anksčiau. Patiekalų receptūras jiedu dėlioja patys. „Aš pats mėgstu būti virtuvėje, nors esu visiškas savamokslis. Mano įkvėpimas Gordonas Ramsay. Kai vienas gyveni, mama maisto nepagamins – reikia pačiam kažkaip suktis“, – šypsojosi D.Šemeklis.
Jis įsitikinęs: žmonės valgė ir visados valgys, o jei gamini skanų maistą, grįš pas tave. „Šita idėja ilgai svarstyta, brandinta, mylėta, apgalvota. Reikia kažko siekti, įrodyti. Tos ambicijos natūralios: gal dėl to, kad aš visą gyvenimą buvau sportininkas. Tėvas taip pat visą gyvenimą verslus – matyt, taip ir dėliojasi iš kartos į kartą“, – kalbėjo Dovydas.
Radęs laiko jis sėdi restorano terasoje ir apsimeta klientu, klauso, kaip reaguoja žmonės, stebi aptarnavimą. Pašnekovas sako, kad mokėdamas už maistą žmogus nori būti apšokinėtas. Tuo metu naujiesiems verslininkams vienas kliuvusių iššūkių – suteikti gerą aptarnavimą, nes ne vienas jų darbuotojas be patirties.
D.Šemeklis neslėpė: kandidatų nėra daug, surasti žmonių labai sudėtinga. Yra tokių, kurie paskutinį kartą būna dirbę prieš dvejus metus, o čia, Dovydo žodžiais tariant, įmesti į ugnį, kur darbo daug, paprasčiausiai nepaveža krūvio.
„Norėtume kažkada patekti į miesto aikštę, rengti kultūrinius renginius, koncertus, bet pirma reikia atidirbti metus. Kai čia viskas įsivažiuos, bus puiku ir matysime, kad šią vietą galime patikėti darbuotojams, bus galima galvoti apie plėtrą kitur“, – prasitarė kojas versle apšylantis vyras.
