Nori grąžinti skolą
J.Šuklinas visą gyvenimą jautė didelį visaginiečių palaikymą, o tai jį motyvavo ir, kaip jis pats sakė, padėjo pasiekti savų tikslų. Dabar jis nori visaginiečiams grąžinti skolą, todėl baigęs profesionalaus sportininko karjerą žengė į politiką, ieško investuotojų ir pats šiame mieste kuria verslus.
Tiesa, savuosius pinigus Visagine jis investavo ne visada.
„Visagine po atominės elektrinės uždarymo situacija buvo tikrai sudėtinga, buvo krizė. Tada pradėjau ieškoti žmonių ir jiems siūlyti atvykti į Visaginą, čia investuoti, net padėjau jiems ieškoti sklypų. Radau nemažai investuotojų.
Bet kai pradėjau žmones agituoti, kad Visaginas yra geriausia vieta investicijoms, pagalvojau, kaip pats atrodau taip sakydamas ir neinvestuodamas. Tada nusprendžiau, kad reikia rodyti pavyzdį ir dabar jau rodau jį jaunimui. Rodau, kad pasilieku čia, neišvažiuoju. Padarysiu taip, kad Visaginas klestėtų“, – šypsojosi J.Šuklinas.
Pora bokalų alaus
Verslų pradžia J.Šuklinui nebuvo lengva. Įeiti į Lietuvos rinką naujam žaidėjui, anot jo, tikrai sudėtinga, o pradžioje teko pačiam ir užsakymus vežioti, ir kėdes nešioti.
Tačiau dabar jis džiaugiasi sėkmingai Visagine įkurtu alaus bravoru. Tiesa, daugeliui dėl šio verslo kyla klausimas – kaip profesionalus sportininkas galėjo sugalvoti tokią idėją?
Visgi J.Šuklinas pripažįsta, kad net ir šiame versle yra varžymasis lyg sporte. „Festivalyje iš 24 alaus daryklų laimėjome pirmąją vietą. Mūsų produkcija nėra masinė, nedideliais kiekiais gaminame išskirtinį alų.
Mano nuomonė dėl alkoholio draudimų yra visai kitokia. Net aš, būdamas profesionalus sportininkas, leisdavau sau per metus porą bokalų alaus išgerti. Juk galima ateiti ir išgerti bokalą alaus, kaip vyną jį paragauti ir padegustuoti.
O visi draudimai kaip tik skatina vartoti, visi pradeda gaminti alkoholį iš nekokybiškų produktų, tai yra daug blogiau“, – kalbėjo jis.
Politika pakišo koją
J.Šuklinas su kolega Visagine buvo įkūręs ir restoraną „Rendez Vous“. Tačiau sėkmingai veikęs 5 metus pernai jis turėjo užverti duris. Pasak sportininko, dėl to kalti vietos politikai.
„Savivaldybėje aš esu opozicijos lyderis, tad mano santykis su valdančiaisiais yra įtemptas.
Baigėsi mano restorano nuomos sutartis ir valdantieji jos nepratęsė. Nuomavome savivaldybės patalpas, bet patys dar statėme priestatą, į tai investavome labai daug pinigų. Vien tik į patalpas investavome apie 50–60 tūkst. eurų, o juk dar remontas, įranga... Valdantieji tiesiog padarė taip, kad mums skaudėtų, todėl sutarties nepratęsė“, – patikino J.Šuklinas.
Anot jo, savivaldybė sutartį pratęsti galėjo, juolab ši investicija nuo pat pradžių buvo numatyta ilgesniam laikui, nes mažame mieste verslas atsiperka lėčiau nei sostinėje. „Gali prireikti ir 10 metų, kad toks restoranas atsipirktų“, – sakė jis.
J.Šuklinas teigė, jog restoranas buvo ne tik verslas. Jis prisidėjo ir prie miesto populiarinimo bei įvaizdžio keitimo.
„Darėme tai, kad nebūtų gėda pasikviesti svečius. Pas mus net daug ministrų valgė, visi buvo patenkinti. Pernai viską reikėjo iš restorano išvežti, bet mes nesustojame, esame optimistai ir jau ieškome naujos vietos, kurioje galėsime tęsti savo veiklą“, – kalbėjo jis.
Sportas padeda ir versle
Profesionaliai sportuojant išmoktos pamokos J.Šuklinui padeda ir gyvenime. Svarbiausia iš jų – atkakliai siekti savo užsibrėžtų tikslų, net jei ir ne visada pasiseka. Anot jo, toks požiūris padeda išlaikyti verslą sėkmingą.
„Kai pradėjau sportuoti, viską atidaviau tik sportui. 2003 m. laimėjau jaunių čempionatą. Tuo metu buvau 17 metų, atrodė, kad galėjau viską, net kovoti su geriausiais pasaulio sportininkais.
Bet kitais metais vyko atranka į olimpiadą. Aš visą sezoną treniravausi prie Ignalinos atominės elektrinės 20 laipsnių šaltyje, tačiau prieš pat atranką susirgau. Startavau Poznanėje, Lenkijoje, karščiavau, turėjau apie 40 laipsnių temperatūros ir iki finišo man pritrūko tik centimetro. Tas, kuris laimėjo, nuvažiavo į olimpiadą, o aš – nenuvažiavau.
Buvo labai gaila, bet radau motyvacijos, po savaitės vėl pradėjau sportuoti, tada kitus ketverius metus beveik visose varžybose laimėjau medalius“, – prisiminė pradžią J.Šuklinas.
Jis pasakojo, kad vėl vykus atrankai į Pekino olimpines žaidynes jautėsi pasiruošęs. Kelialapį jis laimėjo, tačiau buvo diskvalifikuotas, nes plaukė ne takelio viduryje, o ant jo šono.
Tada J.Šuklinui kilo minčių, jog gal reikėtų šį sportą mesti ir imtis kokios nors kitos veiklos, juk taip nesiseka. Tačiau kadaise jis buvo užsibrėžęs tikslą – laimėti olimpinį medalį, tad truko neilgai, kol sportininkas vėl rado jėgų ir noro šios svajonės siekti.
„Kiekvieną kartą, kai laimėdavau Europos ar pasaulio čempionato medalius, nulipęs nuo pjedestalo nusiimdavau juos, įdėdavau į maišelį ir daugiau jų gyvenime nebematydavau, nes mano tikslas buvo tik vienas – olimpinis medalis.
Tą medalį paskui aš gavau, įrodžiau sau, kad galiu to pasiekti. Bet gyvenimas parodo, kad scenarijus gali būti nenuspėjamas ir niekada neverta atsipalaiduoti“, – apie 2019 m. atimtą sidarbo medalį, iškovotą 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse, apkaltinus vartojus dopingą užsiminė J.Šuklinas.
Nepaisant šio nutikimo sportininkas sako, kad savo pamoką išmoko – daug ir nenuilstamai dirbti.
„Atidaviau viską, ką galėjau, paaukodamas ir šeimą, ir draugų kompaniją, dariau viską, kad tik pasiekčiau savo tikslą sporte. Jeigu dirbsiu taip, kaip dirbau sporte, tai ir politikoje, ir versle visko pasieksiu. Žinoma, ne iš karto“, – kalbėjo J.Šuklinas.
