L.Rubinienė yra dviejų vaikų mama ir, kaip ji pasakojo, mintis kurti tokius papuošalus kilo gimus antrajam vaikui.
„Pienas, žindymas yra jautrus ir labai svarbus vaiko gyvenime. Tada pagalvojau, kad reikėtų ką nors su tuo pienu padaryti. Pradėjau domėtis ir atradau, kad JAV jau kurį laiką gaminami papuošalai iš motinų pieno, tikriausiai nuo 2012 m. Mintis pasirodė įdomi, norėjau atrasti būdą, kaip tokį papuošalą sukurti“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo „Breastmilk Jewelry“ įkūrėja.
Papuošalai gimė bandymų keliu
Pradžia buvo sudėtinga, nes L.Rubinienės specialybė niekaip nesusijusi su juvelyrika. Ji baigė kūno kultūros bakalauro ir edukologijos magistro studijas, o ir internete daug informacijos, kaip pagaminti tokius papuošalus, nebuvo, tad reikėjo nuolat bandyti ir ieškoti būdų pačiai.
„Tuo metu ir pati vaiką maitinau, tad turėjau galimybę vis bandyti ir bandyti, žiūrėti, kaip išeina. Jeigu būčiau pati nemaitinusi, būtų buvę sudėtinga iš kažkur gauti pieno. Tad viskas labai gerai sutapo“, – sakė ji.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pati iš metalų – aukso, sidabro ar kito – papuošalų formų nelieja. Šį darbą ji patiki juvelyrui arba klientai patys atsiunčia jai papuošalus, ant kurių nori, kad nugultų motinos pienas. Tuo metu L.Rubinienės darbas yra tinkamai paruošti motinos pieną ir jį įlieti į turimą papuošalo formą, talpą.
Meistrė pasakojo, kad šiai veiklai teko įsigyti ir specialią įrangą. Iš pradžių ją pirko po truputį, nes įsigyti viską vienu ypu būtų buvę per brangu. „Iš pradžių dar svyruodavau – tai į pliusą, tai į minusą, bet dabar jau viskas atsipirko, į minusą nebedirbu“, – paskaičiavo ji.
Tenka dirbti ir naktimis
Visgi verslininkė pripažino, kad šią veiklą pradėjo ne dėl to, kad ji neštų pelną, o visų pirma todėl, kad jai tai teikė be proto didelį malonumą. Vėliau vyro paskatinta ji apie tokius gaminamus papuošalus pranešė artimiesiems ir paskelbė feisbuke. L.Rubinienės teigimu, iš karto pradėjo plaukti šimtai žinučių su klausimais ir užsakymais. Taip ir gimė šis verslas.
Dabar L.Rubinienė vos spėja suktis. Kadangi ji turi ir kitą darbą, kartais papuošalus tenka gaminti net naktimis.
„Galėčiau išgyventi iš papuošalų gamybos, tai galėtų būti mano vienintelė veikla. Bet gaminant tokius papuošalus nereikia sėdėti nuo 8 iki 17 val., tad dirbu ir dar kitą darbą.
Esu pagalvojusi, kad jei turėčiau dar daugiau užsakymų, tikrai prieiktų dar vienų rankų. Net ir vyrui pajuokaudama vis sakau, kad jam reikės mesti darbą ir tapti mano samdiniu, nes kartais visko nespėju, o noriu padaryti laiku, tad tenka dirbti ir naktį. Bet aš tuo nesiskundžiu, tai mano pačios pasirinkimas, man patinka“, – juokėsi L.Rubinienė.
Nepaisant to, kiek daug užsakymų sulaukė tik pradėjusi veiklą, ji pripažino, kad nepavyko išvengti ir kreivų žvilgsnių. „Kai kuriems nepatiko, kad papuošalai gaminami iš mamų pieno. Sakė, kad tegul dar pagamina iš nagų, plaukų ir kito galo. Bet priimu tą ramiai, tokių skeptiškų žmonių visada buvo, yra ir bus, tegul šneka“, – kalbėjo ji.
Kaip gamina? Paslaptis
Paklausus, kaip atrodo papuošalo gamybos ir pieno paruošimo procesas, L.Rubinienė atsakė: „Aš kaip „Coca-Cola“, savo ingridientų neatskleidžiu.“
Tokį sprendimą ji priėmė todėl, kad yra žmonių, visaip norinčių išgauti jos papuošalų gamybos būdą. „Yra net sakiusių, kad man sumokės, jog atskleisčiau. Bet aš ir pasakiau: „Gerai, sumokėkite 10 tūkst. eurų ir aš jums pasakysiu.“
O kiti mano, kad tai padaryti lengva, nes internete skaitė, matė įvairiausių būdų ir tada sako, kad čia sumaišyta tas su tuo – ir viskas. Tokiems žmonėms aš pasakau, kad tada pabandytų pasigaminti patys, o po mėnesio jie vis tiek kreipsis į mane, nes visus tuos kelius, kuriuos jie man vardija, aš jau praėjau ir žinau, koks bus rezultatas“, – patikino meistrė.
Visgi verslininkė atskleidė, kad visas papuošalo gamybos procesas užtrunka apie 4–6 savaites. Ilgiausiai užtrunka pieno apdirbimas, o šio proceso pagreitini neįmanoma, kitaip pienas bus sugadintas.
„Pienas yra ir šildomas, ir šaldomas, ir kaitinamas, ir vakuume laikomas, tada jo liesti išvis negalima, galima tik pasižiūrėti, kaip atrodo, ir toliau uždarius tenka laikyti. Procesas ilgas“, – sakė ji, paminėdama, kad kartais sulaukia prašymų pagaminti papuošalą per pusantros savaitės, tačiau tai visiškai neįmanoma dėl gamybos proceso ir tokių užsakymų ji priimti negalinti.
Ji pasakojo, kad į kai kuriuos papuošalus paruoštą pieną net tenka lieti sluoksniais. Nuliejus pirmą sluoksnį reikia palaukti, tada lieti antrą ir t. t. Visa tai reikalauja didelio kruopštumo. „Galima lieti ir iš karto vieną didelį sluoksnį, papuošalas irgi bus tvirtas, bet į paviršių iškils oro burbulai, nelygumai“, – įvardijo sluoksniavimo priežastį L.Rubinienė.
Reikia 5, o atsiunčia 500 mililitrų
Papuošalų gaminimo aplinka taip pat turi būti itin sterili, nes, jei dulkelė ar plaukelis pateks į pieną, jis papuošale sustings ir matysis. Teks viską taisyti. Todėl meistrė ir klientų prašo atsiųsti pieną steriliuose indeliuose ar pieno maišeliuose.
„Iš pradžių su klientais bendraudavau ir gyvai, bet supratau, kad tai atima labai daug laiko. Gyvenu ne pačiame Kaune, o šiek tiek toliau, todėl reikėdavo ir atvažiuoti iki paties Kauno, kad pasiimčiau pienuką. Kartais klientai patekdavo į kamščius, reikėdavo jų laukti“, – pasakojo verslininkė.
Tad dabar ji prašo klientų pieną atsiųsti paštu. Siuntos ateina greitai, o ir pienui nieko nenutinka. „Tai nėra karvės pienas, kuris sugyžta ir pasidaro kaip kefyras. Taip, jis nebeturi šviežaus pienuko kvapo, bet tai nėra svarbu, nes jis vis tiek bus apdirbamas“, – sakė meistrė.
Pieno papuošalui pagaminti nereikia daug, klientų prašoma atsiųsti vos apie 5–10 mililitrų. Tačiau kartais L.Rubinienė sulaukia jo ir daugiau.
„Kartais mamos įsivaizduoja, kad man tiek yra per mažai, todėl atsiunčia ir 200 mililitrų, ir 0,5 litro. Tikrai nepagaili ir dar paklausia, ar tiek užteks, ar ne per mažai atsiuntė.
Matyt, mamos nepatiki, kad gali tiek mažai pieno užtekti ir tai yra natūralu, jos juk gamybos proceso nežino. Bet nieko tokio, kaip sakau, geriau daugiau nei per mažai“, – nusijuokė L.Rubinienė.
Klientai – ir vyrai
Dažniausiai L.Rubinienės klientės – motinos, kurios perka papuošalus sau ar savo vaikams. Tačiau vis dažniau ji sulaukia ir besikreipiančių vyrų, rengiančių staigmenas savo žmonoms.
„Būna, kad vyras sako, jog galės pieną išsiųsti tik tam tikru laiku, nes tik tada žmonos nebus namuose, ir tik tada jis galės paslapčia paimti motinos nusitrauktą ir į šaldytuvą padėtą pieną.
Yra buvę ir taip, kad vyras prašė žmonos draugės, jog ji gudrybės keliu gautų žmonos pienuko. Taip jis nieko neįtariant padarė dovaną žmonai“, – pasakojo verslininkė.
L.Rubinienės papuošalai jau žinomi ir užsienyje. Užsakymų ji sulaukia ir iš Norvegijos, Švedijos, Estijos. Kaip ji sako, galbūt tose šalyse ir yra gaminančių tokius papuošalus, bet tikriausiai skiriasi kainos, jog užsienio klientai renkasi ją.
Kaina kito
Pasak meistrės, papuošalų kainos priklauso nuo pasirinkto metalo – tai auksas ar sidabras, nuo papuošalo svorio ir gamybos laiko. Pavyzdžiui, vienas iš populiariausių papuošalų – mažesnis pandoros tipo karoliukas – kainuoja 65 eurus, o didesnis – 70 eurų.
Nors L.Rubinienė sakė kainų įprastai nekeičianti, net per pandemiją jas išlaikė tokias pačias. Vis dėlto vienus auskarus pavasarį teko branginti.
„Per pandemiją turėjau atsargų, tad kainos nekito. Bet atėjus pavasariui turėjau įsigyti sidabrinių auskarų talpų. Pastebėjau, kad jos pabrango, kaina pakilo kone dvigubai. Tad ir aš turėjau galutinio papuošalo kainą pakelti, man juk tai turi atsipirkti, tai mano darbas, aš turiu uždirbti“, – sakė L.Rubinienė.
