„Visą gyvenimą dirbau korporatyvuose, bet prieš 9 metus supratau, kad man nusibodo būti nieko negalinčiu pakeisti sraigteliu, tad nusprendžiau mesti darbą ir ieškoti gyvenimo prasmės kitur. Kurį laiką verčiau dokumentinius filmus, kol vieną dieną gavau skambutį iš vieno įmonės steigėjų, buvusio mano vadovo kitoje įmonėje.
Jis pasikvietė mane būti pardavimų vadovu – taip apsidžiaugiau, kad net nebepaklausiau, koks bus mano atlyginimas. Man buvo labai įdomu, nes šios technologijos tuomet dar buvo naujovė, ateitis, mačiau daug galimybių, kurias gali atnešti atsinaujinanti energetika“, – šypsosi darbų pradžią prisiminęs A.Karazinas.
Įkūrėjai nuleido rankas
Jis pasakoja, kad įmonės akcininkams mintis imtis veiklos kilo po to, kai Seime 2011 m. buvo priimtas atsinaujinančių išteklių įstatymas. Tuomet motininė „Solet Technics“ įmonė „Precizika“ užpildė paraišką dėl finansavimo iš struktūrinių fondų ir už 19 mln. litų įsirengė visiškai naują modulių gamybos liniją.
Tada keliems draugams gimė idėja, kad reikėtų įkurti atskirą įmonę, kuri užsiimtų ne tik modulių gamyba, bet ir sukomplektuotų juos su kita elektrine įranga, statytų elektrines, tvarkytų visą dokumentaciją. Gamykla naujajai įmonei „Solet Technics“ pradžiai paskolino apie 100 tūkst. litų, bet jau po pusmečio ši juos grąžino ir ėmė verstis iš savų pinigų.
Tačiau atsiradus viliojančioms, į paprastus piliečius ir nedideles elektrines orientuotoms saulės energetikos perspektyvoms, jomis netrukus puolė naudotis ir godūs bei įstatymų spragomis įgudę naudotis verteivos.
Dėl nevaldomos padėties supanikavę ir viešąjį interesą ginantys politikai vos po pusantrų metų nuo įstatymo įsigaliojimo priėmė pakeitimus, kurie tolimesnį saulės energetikos vystymąsi nustūmė į visišką užribį.
„Tada mūsų įmonės įkūrėjai nuleido rankas. Vieną dieną jie tiesiog pasakė: „Nebėra prasmės toliau stengtis – tiek daug padarėme, bet viskas veltui. Andriau, jei tu dar tiki ir galvoji čia kažką padaryti – daryk.“ Ir viską atidavė į mano rankas, ir dar iki šiol nesikiša.
Atsimenu, galvojau apie pasiūlymą savaitę, dėliojau visus už ir prieš, tariausi su artimaisiais. Galiausiai pasiūliau jiems savas sąlygas ir jie sutiko. Nors visada svajojau būti „generolu“, bet bijojau, kad patapęs direktoriumi po kelerių metų bankrutuosiu – o koks tada iš manęs direktorius? Buvo sunkių akimirkų, kai galvojau, kad viskas baigta.
Bet tada palaikydavo ir patardavo vadovų komanda. Kartais iki pat šiol klausiu savęs, kur čia įlindau? Daugėja žilų plaukų, kitą kartą nemiegi ir naktimis, galvoji, gal reiktų viską mesti ir išvažiuoti į kaimo sodybą ir ramiai versti kokias knygas. Bet nekyla rankos – jau tiek daug padaryta, o dar kiek daug naujų dalykų laukia!“ – apie sunkumus su šypsena pasakojo A.Karazinas.
Anot direktoriaus, sunkiausiais laikais įmonė tiesiog bandė išgyventi griebdamasi įvairių projektų. „Kelerius metus darėme visokius įdomius dalykus – pavyzdžiui, projektavome modulius „Hesburgeriui“ Ukmergės g. Jie turi fiksuotas žaliuzes, kurių šešios eilės yra pakeistos siaurais, specialiai jiems pagamintais moduliais.
Zoologijos sode padarėme pirmą integruotą stogą – už tai jie leido mums pasikabinti savo reklamą ant kupranugario gardo“, – juokiasi jis.
Gamina „prezidentinius“ modulius
2015 m. pagaliau, padedant saulės energetikos asociacijai, įvyko lūžis – Vyriausybė priėmė palankesnius įstatymo pakeitimus ir, galėdama vykdyti jau daugiau projektų, po truputį įmonė atsitiesė. O šiemet, dešimtmečio proga, šovė ir į užsienį – atidarė „Solet Denmark“ ir jau turi pirmuosius užsakymus.
„Visada bandėme landžioti į užsienį. 2018 m. ant Italijos-Šveicarijos sienos kalnuose įrengėme elektrinę. Teko susitaikyti su ne bet kokiais reikalavimais: ten buvo 1 tūkst. metų kaimelis, kur bet kokių modulių jau neuždėsi – teko ieškoti su rudais rėmais, kad atitiktų namų čerpių spalvą.
Juos pagaminti mūsų gamykloje būtų kainavę beprotiškai daug, todėl pirkome juos iš slovakų. Į tinklą irgi taip paprastai jau nebuvo galima paduoti, teko statyti hibridinį inverterį su akumuliatoriais. Nusivežti medžiagas ir komandą irgi buvo iššūkis – ne visi buvo buvę toliau negu Lenkija, nemokėjo anglų kalbos“, – apie patirtus iššūkius kalbėjo A.Karazinas.
Pasak jo, apskritai labai lengvų verslų nėra. Jeigu verslas lengvas, greičiausiai jis bus labai trumpas ir netvarus. O saulės elektrinių versle, kai darai kokią nors naujovę, būtinai padarysi klaidų – čia tiesiog neįmanoma numatyti visų rizikų.
„Mėgaujuosi naujais, neatrastais dalykais – be to, kur nauji dalykai, ten konkurencija mažesnė ir uždarbis didesnis, nes atsiveria naujos rinkos, – atskleidžia direktorius. – Esame pastatę elektrinę aukščiausiai Lietuvoje – verslo centro „3 burės“ 25 aukšte.
Dar greitu metu turi startuoti 1 MW galios saulės parkas „Vytis“. Jam reikėjo beveik 1 mln. eurų, dar praeitą pavasarį sukome galvas, iš kur gauti tiek pinigų, nes juk niekas nemokės į priekį, kol projektas neišvystytas. Bet galiausiai pavyko jį įgyvendinti – net pačiam neįtikėtina“.
A.Karazinas džiaugiasi, kad 2019 metais Lietuvoje įstatymais buvo įtvirtinta absoliuti naujovė pasaulyje: galimybė elektrą gamintis nuotoliniu būdu – parkuose: „Tokios iniciatyvos pasaulyje ne naujiena, bet valstybiniu lygiu to dar nebuvo.
Tai reiškia, kad žmogus gali įsigyti dalį elektrinės ir prisiskirti ją sau prie namų. Apie 40 proc. žmonių Lietuvoje gyvena butuose, kur ant stogo negalima įsirengti elektrinės, bet dabar jie gali sau gamintis elektrą – šis įstatymas atvėrė naujas plėtros galimybes“.
Įmonė yra gaminusi saulės modulius ir vienam Lietuvos prezidentų – šio tipo modulius A.Karazinas juokais pakrikštijo „prezidentiniais“.
Kai kurie siekia tik pasipuikuoti
A.Karazinas įsitikinęs, kad ateityje bus gėda nesigaminti švarios energijos. Jis tai palygino su šiukšlių rūšiavimu prieš 10 metų – iš pradžių tai vadinta „keistu hipsterių išmislu“, tačiau dabar nerūšiuojantieji labai greitai sulaukia klausimo, kodėl to nedaro.
„Tai jau tampa natūraliu dalyku. Pavyzdžiui, skandinavai labai vertina ekologiją – jiems nusipirkti elektrinę lygiai taip pat natūralu, kaip kad šaldytuvą ar automobilį“, – pateikia pavyzdį direktorius.
Jis mano, kad kada nors pasaulyje išpopuliarės išmanusis elektros tinklas, kuris apjungs visą sistemą – saulės elektrines, tinklus, elektromobilius: „Turėdamas namuose elektrinę galėsi pardavinėti ir pirkti elektrą – matai, kad užkilo elektros kainos, paleidi ją į tinklą. Laimi visi – parduodamas elektrą į tinklą, automatiškai mažini jos kainą. Jis bus kaip internetas“.
Visgi jis pastebi, kad kai kurie įsirengdami saulės elektrines siekia tik pasipuikuoti. A.Karazinas prisiminė, kaip prieš keletą metų vienas klientas norėjo įsigyti neveikiančių modulių – mat nenorėjo atsilikti nuo kaimyno, įsirengusio elektrinę.
„Siūlėme įrengti jam normalią elektrinę, tačiau jis atsisakė – per brangu. Jam tebuvo svarbus įvaizdis, o pinigų išleisti nenorėjo. Žinoma, kad tų modulių jam nepardavėme, tokia gamyklos politika, nenorime susigadinti vardo. Esame taip pasielgę tik vieną kartą – pardavėme teatrui, kaip dekoracijas“, – pasakoja jis.
Taip pat kai kurios įmonės siekia per elektrines pasireklamuoti. Jas įsirengę savo gaminius verslininkai paskui žymi ženkliuku, kad produktas buvo pagamintas ekologiškai.
„Dar yra tekę ant vieno biuro perdangų tarp aukštų sudėti modulius. Tai buvo individualus užsakymas – iš 180 modulių, 124 buvo skirtingi – su didžiule rizika, mat jei kuris modulis suskiltų, pagaminti tokį antrą gali kainuoti labai brangiai ir ilgai.
Kai sudėjome tuos modulius, biuras buvo išreklamuotas kaip naudojantis atsinaujinančią energiją. Bet tada ant to fasado pradėta montuoti įmonių logotipus – ir, žinoma, ne ant langų, o ant perdangų su saulės moduliais! Elektros gamyba tada jau buvo ne kaži kokia, bet vis tiek į tą biurą buvo pritraukta daug įmonių“, – stebėjosi A.Karazinas.
Galima įsirengti ir už 3,5 tūkst eurų
Iki 200 kv. m. senos statybos name, apšiltintame vata, blokeliais, su centriniu šildymu, gyvenanti 4 asmenų šeima vidutiniškai turėtų suvartoti apie 5 tūkst. kWh per metus, skaičiuoja A.Karazinas. Tokiai šeimai turėtų užtekti apie 5 kW elektrinės, kurią ne prasčiausios kokybės būtų galima įrengti už maždaug 3,5-5 tūkst. eurų.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dar ir valstybė kartais kompensuoja 323 eurus už vieną kW, o maksimali išmoka gali būti 3323 eurai. „O jeigu turi šilumos siurblį, tada jau reikia daugiau, apie 10-15 kW elektrinės. Jeigu pasistatai elektrinę su parama, ji atsiperka po maždaug 6 metų“, – skaičiuoja direktorius.
A.Karazinas pastebi, kad klientai dažnai nustemba sužinoję, kad dingus elektrai, saulės elektrinė neveiks: „Jai reikia tinklo, kad jis duotų parametrus, įtampą, nurodytų, kaip ką daryti, taip pat tai svarbu dėl saugumo, kad taisant elektros tinklus, nenutrenktų darbininkų. Žinoma, yra veikiančių ir be tinklo, bet tokioms reikia papildomo akumuliatoriaus, kuris išlygintų įtampos svyravimus“.
Kiekviena elektrinė projektuojama konkrečiam žmogui pagal jo poreikius, pasakoja direktorius. Mat jei namo stogas į pietus, elektros gamyba bus vienokia, jei į vakarus – jau kitokia, svarbus ir stogo kampas.
Besidomintiems, ar geriau elektrinę įsirengti ant namo, ar pirkti parke, A.Karazinas juokdamasis atsako: geriau ant namo, nes tada gali parodyti ją kaimynui ir pasigirti, kaip myli gamtą. Taip pat tokiu atveju nebereikia mokėti pasinaudojimo tinklais mokesčio.
Bet užtat parke moduliai stovi taip, kad gamintų elektrą maksimaliai, taip pat yra prižiūrimi ir tvarkomi, todėl jais pačiam žmogui rūpintis nebereikia.
A.Karazinas skaičiuoja, kad Lietuvoje sausio mėnesį saulės moduliai elektros pagamina iki 15 kartų mažiau negu birželį. Geroje šviesoje ir vėsiame ore modulis pagamina apie 8 A, o kai apniukę lyg prieš pat lietų – 2 A. Įtakos saulės elektrinėms turi ir karščiai – kuo karščiau, tuo vangiau elektra gaminama, nes varža didesnė. Taip pat svarbu, kad pats modulis būtų švarus.
Iš kitų iš atsinaujinančių išteklių elektrą gaminančių įrenginių saulės moduliai išsiskiria tuo, kad jiems reikia mažiausiai priežiūros, taip pat jie daro mažiausią poveikį aplinkai. „Saulės modulis gali veikti ir 50 metų, tik tiek, kad jo efektyvumas bėgant laikui mažėja.
Taip pat atsinaujinantys ištekliai turi minusą, kad yra neprognozuojami. Todėl vargu, ar kada nors 100 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – reikia kažko, kas balansuotų tuos pokyčius. Tačiau mes jau turime fantastišką balansavimo daiktą – Kruonio hidroelektrinę“, – šypsosi direktorius.
Anot jo, yra paskaičiuota, kad jei pusę Lietuvos stogų būtų uždengta saulės moduliais, šių pagaminamos elektros visiškai užtektų Lietuvos poreikiams. Taip pat elektrinėms būtų galima išnaudoti nederlingus žemės plotus.
Jei visi lietuviai vartotų žaliąją energiją, tai turėtų įtakos turizmui – visi važiuotų į Lietuvą, nes žinotų, kad jis yra žalia šalis. „Didžiuotumėmės savo šalimi, galėtume girtis prieš užsieniečius. Taip pat pritrauktume užsienio kompanijas, būtų švari gamta. Bet dar trūksta visuomenei švietimo“, – sako A.Karazinas.
