Prieš mėnesį trisdešimtmetį šventusi Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) įsikūrusi įmonė „A.Jasevičiaus baldai“ saugo neįtikėtiną veiklos pradžios istoriją.
„Tėvukas ūkininkavo, per vieną vasarą nuėmė du derlius ir išvežė į Rusiją parduoti. Iš ten nebuvo ką atgal vežti, tai parsivežė lentų, iš kurių reikėjo kažką daryti. Taip ir prasidėjo baldų gamyba“, – šmaikščiai pasakojo Edvinas Jasevičius, įmonės „A.Jasevičiaus baldai“ vadovas.
Verslą kartu su dabar jau anapilin iškeliavusiu vyru pradėjusi Danutė Jasevičienė prisiminė, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais itin trūko baldų, o medžiagos kainos jų gamybai siekė rekordines aukštumas, todėl, norėdami įsirengti būstą, patys ėmė gaminti stalus ir kėdes.
„Senais laikais sekcijų galėjai nusipirkti, bet stalų ir kėdžių trūko. Tuo metu pagrindiniai mūsų klientai buvo kavinės ir restoranai“, – pasakojo D.Jasevičienė.
Netrukus pagalbos ėmė prašyti kaimynai, pažįstami ir artimieji – taip prasidėjo tris dešimtmečius gyvuojanti veikla. Pagrindiniu produktu ir šiandien išlieka valgomojo baldai – stalai ir kėdės.
„Tai nėra visiškai masinė gamyba: žmogus stalą gali rinktis skirtingų matmenų, formos“, – pridūrė kitas D.Jasevičienės sūnus Morenas Jasevičius.
Šeima užsiima ne tik baldų gamyba, bet ir restauracija. Taip pat jai priklausančioje įmonėje „Rumšiškių baldai“ restauruojami stalai, kėdės ir komodos dažnai atsiduria kino kūrėjų akiratyje.
Partneriai, draugai ir broliai
Baigę studijas prie tėvų verslo prisijungė ir broliai Jasevičiai. „Jau mokykloje būdamas žinojau, kad yra šilta vietelė“, – pripažino E.Jasevičius. Jo brolis Morenas pasakojo jaunystėje abejojęs, ar suks šeimos verslo keliu, tačiau tėtį ištikusi liga privertė susimąstyti: „Sužinojus apie tėvuko ligą, kažkas viduje suveikė. Po mokslų grįžau čia gilintis į procesus. Nors, atvirai pasakius, man vis dar yra baisu praeiti pro dirbančius agregatus“.
Darbais broliai dalijasi darniai. „Esame partneriai, draugai ir broliai,“ – nusišypsojo M.Jasevičius. Pardavimais ir rinkodara rūpinasi Morenas, o gamybos procesus prižiūri Edvinas.
Broliai Edvinas ir Morenas pripažino, kad gamybos versle apstu iššūkiu, todėl poilsio minučių pasitaiko itin retai. „Prabundi trečią valandą nakties ir galvoji, kaip spėti su terminais“, – atsiduso E.Jasevičius.
„Gamyba neveikia, jei neparduodi. Nežinome, už kiek kitą savaitę gausime žaliavų. Negalime pernelyg keisti kainų, nes teks koreguoti kaininkus, apie pasikeitimus iš anksto įspėti eksporto partnerius“, – kasdien patiriamus iššūkius vardijo verslininkai.
Nusprendė plėstis
Šiuo metu įmonė į Skandinaviją eksportuoja 60 proc. produkcijos, tačiau prieš dvejus metus didžioji dalis baldų buvo parduodama Lietuvoje. Sprendimą prekiauti užsienyje verslininkai priėmė dėl nestabilios lietuviškos rinkos: „Rudenį viskas gerai, o vasarą užsakymų nėra. Reikėjo pastovumo, kad išlaikytume darbuotojus ir verslą“.
Pasak brolių Jasevičių, nemaža dalis Lietuvoje baldais prekiaujančių įmonių produkciją importuoja iš užsienio, todėl gali pasiūlyti žemesnes kainas.
„Nemokame gaminti blogai. Girtis nemėgstu, bet nuo vaikystės mums įskiepyta, kad jei darome, tai darome gerai. Netaupome medžiagoms. Iš verslo pusės tai kiša koją, nes konkurentai kartais siūlo pigesnį, nors išoriškai panašų produktą, – kalbėjo M.Jasevičius. –
Baldams verslininkai naudoja lietuvišką medieną. „Anksčiau patys važiuodavome į mišką, rinkdavome rąstus. Ieškodavome storiausių, turinčių mažiausiai šakų, pažeidimų ir puvinių. Atitinkamai už tai ir kainą moki“.
Iššūkių nestinga
Veiklą apsunkino ir užklupusi pandemija. Verslininkai, kaip ir dauguma darbdavių, pajautė, kad pašalpas gaunantys arba prastovose esantys žmonės nebenori dirbti.
„Jie tiesiog nebeina į darbą, nes neapsimoka“, – piktinosi M.Jasevičius ir pasakojo spėjęs įvykiams užbėgti už akių. „Darbuotojų paieškas pasukome į trečiąsias šalis, todėl didiname pajėgumą ir trumpiname gamybos terminus“, – sakė jis.
Nors, verslininkų teigimu, darbuotojų iš trečiųjų šalių paieškos užtrunka, brangiai kainuoja bei sunkina biurokratinę naštą, ieškoti darbuotojų iš svečių šalių verta.
Paklausti apie pasaulinį žaliavų trūkumą broliai atsidūsta – situacija rinkoje išties chaotiška. „Pastebimi neadekvatūs kainų šuoliai. Kainos paaugo dvigubai, todėl tapo sunkiau įvykdyti išankstinius įsipareigojimus“, – kalbėjo jie.
Per karantinus užsidarę salonai bei beveik sustojusi prekyba Lietuvoje būtų suteikusi galimybę pretenduoti į valstybės paramą, tačiau kortas sumaišė gana sėkmingai vykstantis eksportas. „Per karantiną turėjome labai įdomią situaciją: lietuviškoje rinkoje negavome jokių pajamų, tačiau sulaukėme nemažai užsakymų iš užsienio“, – prisiminė verslininkai.
Jie mėgino prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos, todėl internetinėje įmonės svetainėje sukūrė trijų dimensijų katalogą, suteikiantį aiškesnį suvokimą, kaip prekės atrodo realybėje. Deja, kaip pripažįsta verslininkai, retas baldus perka internetu.
