Arčiau Klaipėdos – paskui verslą
Ant rankų pirštų turbūt greičiau pavyktų suskaičiuoti, ko prie savo namų plytinčiose žemėse ir šiltnamiuose jiedu neaugina, negu tai, ką augina: maždaug hektaro plote dera braškės, 10-yje arų – remontantinės avietės, dar pasisodino 200 kerų šilauogių, dviejuose šiltnamiuose – apie 50 žaliųjų ir mėlynųjų vynuogių sodinukų.
Bet ir čia ne viskas – sodybos kairėje pusėje stypsta žieminių česnakų laiškai, kitapus supakuoti – nors imk ir neškis – serbentų, lazdyno, gervuogių, dekoratyvinių medelių sodinukai.
„Viską, ką turim užsiauginę savo, padauginam ir pasiūlom kitiems nusipirkti“, – paaiškino Laima. Mintautas atsiminė pamiršęs paminėti egzotiškąjį figmedį. Bet jį sauseriškiai turi vienintelį, o vaisių – saldžių ir sultingų – kol kas pakako tik patiems paskanauti, mat mažytis augalas pernai sugebėjo jų sunokinti kokius 10.
Ir vis dėlto Margiai atviravo, kad nė viena jų užveista kultūra neprilygsta vasaros karaliene daugelio tituluojamai braškei. Šių uogų iš pradžių jie užsiaugindavo dar Mintauto tėviškėje netoli Viekšnių Akmenės rajone. Parduoti veždavo ir į Telšius, ir į Šiaulius, paskui sugalvojo pasiekti Klaipėdą, kur daugiau pirkėjų ir galbūt geriau galima uždirbti.
Kai sekėsi, panoro ir įsikurti arčiau didmiesčio. Beieškodami po Kretingos rajono apylinkes, Sauseriuose prieš 23-us metus aptiko sodybą – kad ir apleistą, užtat tokiame gražiame gamtos prieglobstyje, kad galėtų pavydėti ir patys išrankiausieji. Šalia tebejuoduojančios senosios bakūžės netrukus sušvito jų naujas gražus medinis gyvenamasis namas, prie kurio statybos ir pats Mintautas ranką teigė pridėjęs.
Konkurentais tapo česnakai
„Likom mudu čia dabar dviese: anksčiau prie uogyno talkindavę vaikai – dukra Simona bei sūnus Laurynas – suaugo ir jau kuria savo gyvenimus, jaunėlis Karolis, laimėjęs tarptautinę stipendiją, 11-oje klasėje mokosi Olandijoje“, – papasakojo L.Margienė.
Moteris pridūrė, jog namie nebėra vaikų, nebėra ir kam braškių šaldiklyje, kaip anksčiau, užšaldyti. Jiedu su vyru mieliau verda tradicines uogienes arba valgo uogas šviežias, Mintautas dar pasigardindamas jogurtine grietine.
Kodėl šeima pasirinko auginti braškes, atsakymo ieškoti nereikia – jos pačios skaniausios, o ir patraukliausios pirkėjams, kurie į sodybą su iškalbinga informacine lentele „Kūlupėnų braškės“ prisiskinti atvažiuoja ne vien iš Kretingos, bet ir iš Skuodo, Plungės, Klaipėdos, Telšių, kitų vietovių. Pirkėjai – ne būtinai nuolatiniai, sodyboje kaskart pasirodo naujų, taigi tas ratas vis plečiasi.
„Geriau, kai žmonės patys pasirenka šviežių braškių. Į turgų jų nė nebevežu, verčiau prekiauju žieminiais česnakais, kurių galvos užauga didžiulės ir tvirtos. Česnakais sugalvojome užsisodinti tą plotą, kuriame nebeauga braškės. Lysvės yra, negi laikysi dykas“, – sakė Laima, pasidžiaugusi pernykščiu česnakų derliumi – prirovė 5–6 tonas.
Įdomu, kiek braškių šeima priskina per sezoną? Ogi, sako, kaip kokiais metais – būna ir 5, bet būna ir 10 tonų. Šiemet pirmosios turėtų sužibėti po savaitės kitos. Paprašytas prognozuoti šiųmečio braškių derliaus kainas, Mintautas svarstė, kad, ko gero, per patį įkarštį turguose jos bus ne mažesnės nei 4 ar 3 eurai už kilogramą.
Prisiskynus jų ūkyje – perpus pigiau, 2 eurai už kilogramą. Prisiminęs senus laikus, vyras šmaikštavo, kad braškių kaina anksčiau keisdavosi kaip sovietinio rublio kursas, kuris buvęs visada neblogas, bet visada nuvertėjęs.
Veisles ištyrinėjo patys
Nei Laima, nei Mintautas specialių žemdirbiškų mokslų nėra ragavę. Įvairias braškių veisles augino, tyrinėjo ir, jų nuomone, tinkamiausias atsirinko patys – pasodina, būdavo, ir žiūri, kas toliau. „Jeigu pusė kerų išmiršta, tai kam tokias auginti?“ – retoriškai klausė M.Margis.
Dar tais senais laikais Akmenės rajone jiedu pradėjo nuo „Festivalinių“ ir „Senga Sengana“, o dabar pripažįsta kitas veisles, mat molingoje žemėje ta pati uoga auga vienaip, smėlingoje – kitaip. Čia, Sauseriuose, kur žemė smėlinga, kuo puikiausiai dera „Azija“, „Salsa“, „Malvina“ ir „Sensation“. Beje, šiemet Margiai laukia jubiliejinio, jau 30-ojo savo užaugintų braškių derliaus.
Darbymetis uogų augintojams prasideda vos pasibaigus žiemai, nutirpus sniegui. Kaip prasitarė Mintautas, kadangi žemė ne molis, todėl Sauseriuose įžliugusi nebūna. „Rankos kai nebešąla, jau ir galima lauke knebinėtis“, – sakė jis.
Pirmiausia Margiai nugrėbia senus sudžiūvusius lapus, tiesia agroplėvelę – ant jos daigai bus sodinami, ja ir nuo šalnų bus užklojami. Braškes pasodino gegužės viduryje – 12 tūkst. daigų, kai kurie – trimečiai.
Sauseriškiai savo braškyne sodina elitinius „frigo“ daigus. Jų įsigyja iš ūkininko, centralizuotai perkančio Vokietijoje. Tręšia organinėmis trąšomis ir simboliškai, optimalią drėgmę braškyne palaiko laistymo sistema.
Bet labai daug rankų darbo – nuolat ravėti, prisirpus uogoms, skinti ir skinti. Tiesa, Mintautas valdo du nedidelius traktoriukus. Jie pasitarnauja prireikus ką nors parvežti ar privežti, žemę sufrezuoti ar sumulčiuoti. Uogų augintojų vasaros – „parduotos“, atsipūsti nebūna kada.
