Kad tai – neįprastas odontologijos kabinetas, ką gali pagalvoti iš iškabos „Implantera“, pamatai vos įžengęs į pastatą: aplinka tokiai vietai neįprastai ištaiginga. „Taip daryta tikslingai: kalbant apie plastinę mediciną, estetinę chirurgiją šiek tiek prabangos turi būti“, – paaiškino Bahaa.
Kol kas jo klinikoje Tauragėje dar neatliekamos riebalų nusiurbimo ar krūtų didinimo operacijos, tačiau operacinės jau įrengtos, yra ir reikiamos licencijos, todėl tik laiko klausimas, kada tokio pobūdžio gydymas įsibėgės. Vis dėlto B. Al Arbiedas neabejoja, kad tam reikės didelių pastangų: kadangi vietinių pacientų neužteks, prisieis jų atsivežti ir iš užsienio.
Šiandien iš 700 kv. m klinikos ploto užimta panašiai 60 proc.
„Aš – ne tas žmogus, kuris rizikuoja: pirkau pastatą, nes žinojau, kad galėsiu jį įrengti. Kaip eisis verslas – jau kitas klausimas. Žinau, kad galiu išlaikyti pastatą, o ar galėsiu visiškai išnaudoti, parodys laikas“, – sakė odontologas.
Naująją kliniką Tauragėje Bahaa pirko iš santaupų: iki tol specialistas septynerius metus dirbo tikslingai taupydamas.
„Net ir namą baigiau tvarkyti po to: nebuvome be namų, bet kiemą trinkelėmis tik pernai išklojome – pirma baigiau šį pastatą.
Taip yra iš prigimimo. Pas mus visą laiką taip: investuoji į verslą, o paskui sau į gyvenimą. Turi turėti bazę: kol žmogus jaunas, jis gali dirbti, o su amžiumi nebeturi nei kantrybės, nei sveikatos dirbti stipriai ir ilgai“, – savo požiūrį aiškino B. Al Arbiedas.
Pusiaukelėje tarp Raseinių ir Tauragės su šeima gyvenantis odontologas į Lietuvą atvyko, kai besimokydamas Prancūzijoje pamilo lietuvaitę. Tik tada apie mūsų šalį išgirdęs siras nepabūgo kraustytis gyventi į Lietuvą ir tikina niekada dėl tokio pasirinkimo nesikrimtęs.
„Tai nebuvo staigus sprendimas – nesigailėjau nė vieną dieną ir nesigailėsiu. Ne visur laimė yra matuojama, kiek padarai per dieną. Vokietijoje tikrai gali daugiau padaryti, esu dirbęs Šveicarijoje – žinau, kad galima mažiau dirbti, o padaryti daugiau.
Bet yra kiti dalykai: aplinkiniai žmonės, gamta, šeima. Prie verslo ir darbų yra daug svarbesnių dalykų“, – kalbėjo Bahaa.
Jam vis dar neišdilęs pirmasis įspūdis atvykus į Lietuvą: labai reikia tvarkyti kelius, infrastruktūrą. Prie viso to trūko žmonių, gatvės atrodė tuščios. „Eidamas vis klausiau: kur žmonės? Aš ir Berlyne gyvenau, ir Lione Prancūzijoje – pripratęs eiti žmogus prie žmogaus. Bet man ramybė patinka labiau“, – atviravo medikas, kalbėti lietuviškai pramokęs vos per tris mėnesius.
Pirmoji jo darbo vieta Lietuvoje buvo Raseiniuose, po kurio laiko sugalvojo įkurti savo kliniką.
„Raseiniuose viskas buvo labai gerai, – sako Bahaa. – Bet Tauragė – didesnis miestas, o aš gyvenu per vidurį jų, todėl, kalbant apie atstumą, nebuvo didelio skirtumo“.
Taigi vienu metu B. Al Arbiedas dirbo trijuose miestuose: Raseiniuose, savo klinikoje Tauragėje ir dar važinėjo į Jurbarką. Šiandien gerokai išplėtęs savo kliniką Tauragėje klientų Raseiniuose nebepriima, tačiau į Jurbarką vis dar važinėja: „Tai labiau moralinis įsipareigojimas savo pacientams, kur dirbau 10 metų“, – kalbėjo burnos chirurgas, vadovaujantis 25 specialistų kolektyvui.
16 iš jų dirba pilnu etatu, likusieji atvyksta iš kitur. Tiesa, jų rasti ne taip paprasta. Anot Bahaa,
darbų ir galimybių yra visur, o keltis gyventi į Tauragę mažai kas nori.
„Jau dabar atvažiuoja chirurgas, ginekologė, dermatologas. Beje, lazeris, su kuriuo dirba dermatologas, vienintelis toks Lietuvoje – aš labai domiuosi tokiomis naujovėmis. Turiu daug planų, bet realybė tokia, kad labai trūksta profesionalų: galiu įsigyti įrangą, bet jei nėra specialistų, vienas visko negalėsiu padaryti.
Visi sako, kad Tauragėje investicija neatsiperka, bet aš ne taip žiūriu į verslą.
Jei galvosime, kiek pinigų investuota, tiek turi grįžti, tai niekada nebus verslas. Reikia investuoti į viziją. Aš ne verslininkas, kuris nori tik uždirbti pinigus – aš noriu įgyvendinti viziją. Klinika – gyvenimo svajonė. Dėl pinigų dirbame visi, bet dirbti dėl pinigų, tačiau turėti savo svajones, yra svarbu, kad būtų įdomu dirbti“, – apie savo pasirinkimą kalbėjo B. Al Arbiedas, turintis norą, kad jo sukurtas verslas atitektų vaikams.
