„Jei gali dirbti iš bet kur, tai kodėl to nedaryti prie jūros?“ – tokiu šūkiu į Palangą darbostogų atvykstančius žmones vilioja prieš pora metų įkurta, tačiau būtent pandemijos metu itin paklausia tapusi erdvė „3O“ arba „Out of Office“.
Prie sėkmės prisidėjo pandemija
Su bendradarbystės erdvės idėjos autoriumi ir vienu iš jos įkūrėjų verslininku Martynu Rimavičiumi susitikome trečiadienį 11 valandą. Tokiu metu abi kelias dešimtis žmonių galinčios sutalpinti erdvės jau buvo beveik užpildytos.
Prie kompiuterių neskubėdami darbavosi iš įvairių Lietuvos įmonių čia susirinkę ar sau dirbantys žmonės, dauguma jų dėvėjo neįpareigojančią aprangą ir pajūrio šlepetes. Lauke ant kėdžių ir hamakų vienas kitas pertraukėlę pasidaręs darbuotojas ilsėjosi ir mėgavosi pajūrio kvapais ir vaizdais. Kiti tarp pušų kalbėjosi su artimaisiais, dalyvavo vaizdo pokalbiuose.
Bendradarbystės erdvė Palangoje buvo įkurta prieš pat pandemiją. Į kurortą gyventi su šeima prieš dešimtmetį atsikraustęs M.Rimavičius čia įkūrė ne vieną verslą, tačiau sakė mieste visuomet pasigedęs biurų, kuriuose būtų galima išsinuomoti darbo vietą.
„Palangoje tokių biurų tiesiog nebuvo. Galvojau, kad reikia kažkaip padėti laikinai kurorte norintiems dirbti draugams, kitiems žmonėms. Tokiu būdu šią mintį rutuliojant pradėjome ieškoti žmonių, kurti komandą. Gavome patalpas gražioje vietoje. Iš pradžių čia turėjome vieną salę, bet tuomet pradėjome sparčiai augti“, – pasakojo verslininkas.
Vasaros viduryje prieš pat pandemiją bendradarbystės erdvės duris atvėrusi komanda dar neturėjo didelio pasisekimo, tačiau viską pakeitė pasaulį sustabdęs koronavirusas. Dauguma žmonių buvo priversti dirbti iš namų, todėl biuro kabinetais tapo jų svetainės bei virtuvės. Galėdami dirbti iš kur panorėję, žmonės itin susidomėjo darbo erdve pajūryje.
„Prasidėjusi pandemija privertė mus greitai reaguoti ir atidaryti daugiau erdvių. Mes išmokome dirbti per atstumą, ieškoti būsenos, kuri atsiranda keičiant aplinką, požiūrį, priėjimą prie darbo, koncentraciją, kūrybiškumą. Iš čia atvykstančių darbuotojų išsiaiškinome, kokie elementai juos „atrakina“, kas trukdo dirbti.
Nesitaikome į standartinį biurą. Kaip tik esame tokia alternatyva, kitoks biuras, kuriame vyrauja skirtingas darbo pobūdis. Garsas, kvapas, vaizdas, – visa tai čia jaučiama ryškiau. Kartais tai labiau blaško, kartais – įkvepia“, – aiškino M.Rimavičius.
Jis skaičiuoja, kad lyginant pirmuosius darbo metus ir antruosius, kuomet jau prasidėjo pandemija, atvykstančių į bendradarbystės erdvę padirbėti asmenų skaičius išaugo maždaug dešimt kartų. O šią vasarą jis dar padvigubėjo.
„Tikrai labai skirtingi metai, didelis augimas, skaičiuojamas kartais. Dauguma svečių planuoja dirbti iki pat spalio. Yra ir vietinių įmonių, kurios norėtų čia dirbti visus metus, bet tam dar neturime tinkamų sąlygų. Yra ir naujų startuolių, kurie norėtų įsikurti Palangoje“, – kalbėjo verslininkas.
Pastebi pasikeitusią darbo kultūrą
Bendradarbystės erdvę sudaro ne tik dvi salės su stalais, bet ir poilsio, kavos pertraukėlių zonos, įvairiausi susitikimų kambariai, o į vieną iš jų galima įžengti tiesiog atidarius spintos duris. M.Rimavičius juokavo, kad tai – tamsusis pokalbių kambarėlis.
„Lauke turime privačias saleles, kur būnant arčiau gamtos galima pasidaryti susitikimus, skambučius ir pan., o už tavo nugaros – natūrali aplinka, pušynas, čiulba paukščiukai, o per kojas kartais perbėga ir voverytė. Yra ir „slaptų“ vietelių, kur galima užsidaryti spintoje ir pabendrauti uždarai.
Daug kas mėgsta padirbti ir savaitgaliais, tuomet būna išvis įdomi atmosfera, kai patalpose yra vos keli žmonės. Visada jiems siūlau pradėti nuo eilėraščio kūrimo“, – šyptelėjo verslininkas.
Jis neslėpė, kad dar nematytą Palangoje vietą vietiniai žmonės priėmė iš lėto, su šiokiu tokiu įtarimu. Tačiau M.Rimavičius bendradarbystės erdvę mato kaip būtiną reiškinį kurortui, siekiant, kad jis nebūtų tik sezoninis traukos objektas.
„Vienas kolega, kuris turi restoraną, kartą man pasakė: „Klausyk, Martynai, čia pas tave žmonės atvažiuoja padirbti ir dar tau pinigus už tai moka? Negali būti.“ Tai yra naujas reiškinys, ypač Palangai. Nemažai skiriame laiko aiškinant, kokie tikrieji mūsų tikslai, kad tai yra būtinas reiškinys miestui ilginant sezoną, kviečiant protus dirbti, kažką palikti miestui.
Mes sukūrėme sąlygas, kad jie norėtų, galėtų ir rastų laiko tai padaryti. Aišku, reikia, kad priimtų ir miestas, kuris ne iš karto suprato mūsų tikslus, bet dabar, kai mus mato, labai palaiko“, – džiaugėsi idėjos autorius.
M.Rimavičius akcentavo, kad pagrindinis jo tikslas – kurorte auginti bendruomeniškumo jausmą, suteikti erdvę žmonėms augti, dalintis savo idėjomis. Dėl šios priežasties čia organizuojami ir įvairūs renginiai, kur suvažiavę asmenys sprendžia įvairiausias problemas, kai kurie jų būna ir tarptautiniai.
„Čia būna kaip štabas, visa kompanija tiesiog apgula stalus ir visas pasaulis dar tame dalyvauja. Atvažiuoja ir tarptautinė rinkodaros mokykla, sukviečia svečius, organizuoja renginius. Palangoje tai turbūt nevyktų be šitos vietos. Su tokiomis kompetencijomis, protais, kurie čia atvažiuoja, galima padaryti didelius dalykus“, – tvirtino verslininkas.
Jis atkreipė dėmesį ir į besikeičiančią darbo kultūrą Lietuvoje: „Mes mokomės atrasti efektyvaus darbo momentą. Tam, kad tai įvyktų, verta kažką pakeisti. Kurorte, matyt, netiktų griežta darbo aplinka. Visi vis tiek turi romantišką Palangos įsivaizdavimą.
Čia jaučiamos visos gamtos stichijos – per kūną gali perbėgti šiurpuliukas nuo vėjo, ar kaitinti saulė.“
