„Lietuvos draudimo“ tikslas – ne atsilaikyti, o toliau klestėti

„Iš pradžių mums, kaip ir daugeliui, irgi buvo sunku, bet paskui pamatėme, kokia tvari yra mūsų bendrovė.

Per daugelį metų, kai vadovauju „Lietuvos draudimui“, dar nebuvo, kad neturėtume pelno. Gal ir atrodome lyg ramus ežeras, bet kai reikia kariauti su nematomu priešu, petys į petį stojame vienas už kitą“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ smegenys ir siela, bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.

Gyvybes šienaujantis koronavirusas sustingdė pasaulį. Valstybės užvėrė sienas, o žmonės buvo priversti išmokti gyventi kitaip. Buvo baisu, tačiau į kovą stojo visi.

„Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius K.Šerpytis bendrovės duris atvėrė 1983-iaisiais, o jai vadovauja nuo 1992 metų. Tad vienas pirmųjų žingsnių, kurių ėmėsi vadovas prasidėjus pandemijai, sutelkti darbuotojus ir juos nuraminti.

„Mums buvo svarbu, kad niekšiškas virusas neįsisuktų tarp mūsų, tad per savaitgalį sugebėjome pereiti prie nuotolinio darbo: penktadienį sužinojome, kad bus skelbiamas karantinas, o pirmadienį visi jau dirbo iš namų – tūkstantį žmonių aprūpinome kompiuteriais ir programine įranga, skyrėme daug dėmesio komunikacijai, kaip dirbti, nes iki tol beveik neturėjome tokio darbo patirties“, – neslėpė K.Šerpytis.

„Lietuvos draudimo“ vadovas puikiai suprato, kad žmones labiausiai gąsdina nežinia, tad rado būdų jiems nuraminti.

K.Šerpytis patikino, kad su virusu visiems teks kautis išvien: bendrovė neketina atleisti darbuotojų, siųsti jų į nemokamas atostogas ar prastovas, bet toliau sieks gerų rezultatų.

„Tai buvo sunkiausia dalis, nes per karą draudimo paslaugos nėra būtiniausios, bet mes sugebėjome atsilaikyti. Augimas pradžioje krito, tačiau paskui atsitiesėme ir, galima sakyti, dirbome kaip dirbę, tad ir rezultatais galime pasidžiaugti.

Kiek vadovauju bendrovei, visada buvome pelningi, bet pandemija parodė, koks tvarus yra „Lietuvos draudimas“ ir kokia svarbi įmonės vidinė kultūra, gebėjimas susitelkti ir dirbti vienam tikslui. Kaip darbdavys ne tik įvykdėme darbuotojams duotus pažadus, bet ir suteikėme įprastų papildomų naudų – sveikatos draudimą, metines premijas už rezultatus“, – teigė K.Šerpytis.

Dar iki pandemijos „Lietuvos draudimas“ pradėjo du didelius projektus. Pardavimo skaitmenizavimas ir procesų optimizavimas padėjo sutaupyti daug pinigų, tačiau įgyvendinti planus nebuvo taip lengva.

„Per karą atrodo protingiausia lįsti į apkasus ir nekišti snapo lauk, tačiau mums buvo svarbu ne tik siekti savo tikslų, bet ir suteikti papildomos naudos bendrovei.

Šių įgyvendintų projektų rezultatai „Lietuvos draudimui“ buvo itin reikšmingi. Pandemijos nelabai ir pajutome, nes visą laiką dirbome pagal savo viziją. Mes neturėjome išlikimo strategijos. Mūsų strategija, kaip ir anksčiau, buvo augti.

„Lietuvos draudimo“ darbuotojai žinojo, kad, nepaisant nieko, turime augti, kad turime prisitaikyti prie pandemijos ir ieškoti būdų ją nugalėti.

Virusai ateina, sujaukia gyvenimą ir išeina, o gyventi ir valgyti norisi nepaisant nieko“, – sakė K.Šerpytis.

Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, iššūkių buvo nemažai. Pirmiausia reikėjo prisitaikyti ne tik prie naujos realybės, bet ir prie pasikeitusių klientų poreikių.

Jau kelerius metus pasaulyje vyksta skaitmeninimo procesai, kurių tikrąją reikšmę iki pandemijos mažai kas suprato.

„Kai virusas įsisuko, jau nebebuvo kalbos apie tai, svarbu ar nesvarbu draustis. Žmonės pradėjo bijoti net pas gydytoją eiti, kad nepasigautų viruso. Tad pasaulyje, pavyzdžiui, itin svarbi tapo telemedicina, kai pacientas mediko pagalbą gauna nuotoliniu būdu, nors iki tol tai atrodė neįsivaizduojama.

Mes irgi supratome, kad klientai baiminasi ateiti į mūsų biurą, o konsultantai irgi bijo tiesioginio kontakto.

Tas suvokimas tapo svarbiu postūmiu plėtoti projektą „Savas LD“. Tai – mūsų savitarnos portalas, kuriame klientas gali visiškai valdyti savo sutartis: nuo mokėjimų, likučių valdymo iki žalos informacijos. Jam nereikia susitikti su konsultantu, kad apsidraustų ar registruotų draudžiamąjį įvykį“, – aiškino K.Šerpytis.

„Lietuvos draudimas“ valdo didžiausią pardavimų tinklą ir turi klientų aptarnavimo skyrių įvairiuose šalies miestuose. Todėl bendrovei buvo svarbu, kad draudimo konsultantas ir jo darbas taptų modernesni.

„Mes keliame sau tikslą aptarnauti ten, kur patogu klientui. Jei jis nori konsultacijos skaipu, mesendžeriu, vaiberiu ar vatsapu, taip ir konsultuosime.

Įdiegėme ir naują pardavimų sistemą patiems konsultantams, kad dirbti būtų kuo patogiau, greičiau, inovatyviau. Tai sistema, kuri suteikia mobilumo, galima polisą kurti planšetiniu kompiuteriu ar telefonu. Sistemą kūrė mūsų IT komanda, tad ji pritaikyta konsultanto, brokerio ar mūsų tarpininko poreikiams“, – sakė „Lietuvos draudimo“ vadovas.

Pandemija ne tik privertė permąstyti, kaip organizuoti pačios bendrovės darbą ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

„Lietuvos draudimas“ daug dėmesio skyrė tam, kad iššūkius padėtų įveikti ir šalies verslo įmonėms.

Reaguodamas į situaciją dar 2020 metų balandžio mėnesį „Lietuvos draudimas“ pristatė draudimą verslui nuo COVID-19. Jis buvo sukurtas drauge su didžiausia šalies brokerių draudimo bendrove „Aon Baltic“ ir kvietė verslus apdrausti savo darbuotojus.

„Buvo aiškus poreikis apsidrausti nuo šios baisios ligos, nors pristatyti rinkai COVID-19 draudimą buvo nelengva, nes nežinojome, kas ta pandemija, kiek ji truks ir kiek patys galime rizikuoti.

Vis dėlto pasiūlėme COVID-19 draudimą verslui skatindami darbdavius rūpintis savo darbuotojų sveikata, padėti jiems atsistoti ant kojų susidūrus su liga.

Tai ir paskatinimas darbdaviams prisiimti socialinę atsakomybę ir saugoti savo komandas. Ši draudimo rūšis darbdaviams tapo viena motyvacinių priemonių savo darbuotojams“, – pabrėžė K.Šerpytis.

COVID-19 draudimą dažniausiai rinkosi bendrovės, kurios negalėjo suteikti darbuotojams nuotolinio darbo, tad siūlė jiems papildomą naudą.

Iki dabar „Lietuvos draudimo“ COVID-19 draudimu pasinaudojo daugiau nei 300 Lietuvos įmonių, kurios apdraudė per 50 tūkst. šalies darbuotojų.

Šiuo metu skaičiuojame, kad apdraustiems įmonių darbuotojams išmokėjome jau 103 tūkst. eurų.

K.Šerpytis neslepia, kad jį patį nustebino padidėjusi sveikatos draudimo paklausa. Visa šio produkto rinka, lyginant su 2019 metais, padidėjo 14 proc., o „Lietuvos draudimas“ savo apyvartą padidino beveik 50 proc.

„Sveikatos draudimas tapo itin populiarus tarp įmonių, kurios šią draudimo rūšį savo darbuotojams pasiūlė kaip papildomą naudą.

Tai tarsi socialinė akcija, kurią, kaip parodė apklausos, įvertino ir darbuotojai“, – teigė bendrovės „Lietuvos draudimas“ vadovas.

Kita vertus, vertindamas praėjusius metus K.Šerpytis svarstė, kad didėjanti sveikatos draudimo paklausa yra dėsninga, mat sveikata buvo svarbiausia praėjusių metų žinia.

Apie prievolę saugoti sveikatą nuolat primindavo Vyriausybė, su pandemija susijusias naujienas skleidė masinės informacijos priemonės.

„Tačiau nenorėčiau visų laurų atiduoti tik pandemijai. Gal poreikis rūpintis savo sveikata ir ją drausti jau tampa tendencija?“ – teigė K.Šerpytis.

K.Šerpytis įsitikinęs, kad žmogaus atmintis trumpa, tad daugelis „Lietuvos draudimo“ darbuotojų jau pamiršo, jog anksčiau dirbo kitaip.

Bendrovės generalinis direktorius neslepia, kad ir jam pačiam iš pradžių buvo keista matyti ištuštėjusį biurą. Tačiau po trumpo nuosmukio pandemijos pradžioje rezultatų kreivė vėl šoko į viršų.

„Žinoma, galėčiau papasakoti dramatiškų istorijų, kaip mes sunkiai plušome, kad tai pasiektume, bet, tiesą sakant, tiesiog dirbome nepaisydami nieko. Gal dėl to rezultatai ir yra geri“, – svarstė K.Šerpytis.

2020 metais „Lietuvos draudimas“ drauge su Estijos filialu pasirašė 253 mln. eurų ne gyvybės draudimo įmokų ir nors tai yra 5,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais, įmonė dirbo pelningai – grynasis „Lietuvos draudimo“ pelnas, įskaitant ir Estijos filialo rezultatą, 2020 metais siekė 25,7 mln. eurų (2019 metais jis sudarė 21,5 mln. eurų).

Nauji projektai, bendrovės fiksuotų sąnaudų kontrolė, susitelkimas į efektyvumo didinimo veiksmus neleido didėti išlaidų rodikliui ir, nepaisant sumažėjusių pasirašytų draudimo įmokų, lėmė įmonės „Lietuvos draudimas“ pelningumo rodiklių gerėjimą.

Praėję metai „Lietuvos draudimui“ buvo sunkūs, bet sėkmingi. Tai būtų proga švęsti, tačiau kol kas pavojingas virusas dar rodo nagus, tad šventę tenka atidėti.

„Dabar galime tik džiaugtis, o mes išties džiaugiamės. Kita vertus, kaip sakė amžinatilsį Jackas Welchas, buvęs „General Electric“ vadovas ir vienas įtakingiausių verslininkų, „niekada nepasiduok“, tad ir toliau žadame judėti pirmyn“, – patikino K.Šerpytis.

„Lietuvos draudimas“ jau planuoja, kaip organizuos darbą pasibaigus pandemijai. Bendrovės darbuotojai net ir nuslūgus koronavirusui visa koja greičiausiai negrįš į biurus.

„Mes ir toliau gyvensime kitaip, – patikino K.Šerpytis. – Anksčiau niekas neįsivaizdavo, kad galima dirbti ne biure ir pasiekti rezultatų, bet mes jau turime žinių, mąstome apie naujus projektus ir judame pirmyn.“

„Lietuvos draudimas“ ketina likti prie hibridinio darbo modelio. Darbuotojų apklausa parodė, kad dauguma jų norėtų bent kelias dienas per savaitę dirbti iš namų.

„Tačiau kartais norisi pasirodyti ir biure, tad pasiūlysime darbuotojams daugiau laisvės laviruoti. Juolab kad pandemija parodė, koks svarbus gebėjimas keistis, prisitaikyti, pastebėti naujus poreikius ir reaguoti. Svarbiausia žinoti, ko siekiame ir dėl ko dirbame.

Prasmė ir suvokimas, kad esi organizacijos dalis ir matai to vertę, veda į priekį“, – teigė K.Šerpytis.