Suginčiuose (Molėtų r.) įkūrę kanapių pluošto perdirbimo cechą, du jauni vyrai ėmė iš kanapių stiebelių gaminti kraiką gyvūnams, o netrukus žada pasiūlyti daugkartinio naudojimo kanapinius indus.
Taip pat jų bendrovė „Kanapiniai sprendimai“ daug dėmesio skiria kanapių pritaikymui bioplastikų ir biokompozitų gamybai.
Gamina medžiagas namams statyti
A.Ramonas neslėpė, kad pradėjus kalbėti apie kanapes ne vienas paklausia, ar jis neturi nedidelio lapelio popieriaus. Suprask – jo reikia suktinei susisukti. Verslininkas sutiko, kad vis dar gajus požiūris, jog kanapių vartojimo sritis yra tik viena.
Kad yra ne taip, jis su E.Petkevičiumi griebėsi įrodyti Latvijoje nusipirkdami įrangą, kuri atskiria kanapių pluoštą nuo spalių.
„Pluoštas lieka tekstilininkams, virvių sukėjams, o mūsų kryptis – biokompozitai. Sumaišę spalius su kalkėmis, iš kanapių gaminame medžiagas namams statyti“, – aiškino E.Petkevičius.
Verslininkai neslėpė, kad jų verslui užtenka kanapių, užaugintų 5 hektarų plote, nes jie stengiasi eiti ne kiekybės, o įvairių inovatyvių sprendimų keliu.
Tinka alergiškiems gyvūnams
A.Ramonas ir E.Petkevičius kanapes pasirinko dėl mūsų krašto tradicijų ir ypač plataus šio augalo panaudojimo spektro.
2014 metais šiuos augalus legalizavus, iš pradžių vyrai juos tik pabandė auginti, o paskui pradėjo pirminio apdirbimo procesą – dekortifikavimą. Tai – augalų stiebų pluošto atskyrimas nuo spalių. Taip jie siekė atverti duris tolimesnėms panaudojimo nišoms.
Dabar A.Ramonas ir E.Petkevičius jau teikia pirminio pluoštinių kanapių apdirbimo paslaugas. Jie gali atskirti trumpąjį ir ilgąjį pluoštą, kuris tinka perdangų šiltinimui, gyvūnų kraikui.
Tokį kraiką jie ir patys gamina, jo galima rasti vieno tinklo veterinarijos vaistinėse. Kraikas pagamintas tik iš natūralių pluoštinių kanapės stiebelių, nenaudojant jokių žalingų medžiagų.
Jis tinkamas alergiškiems, pritaikomas visiems mažiems gyvūnams: žinduoliams, ropliams, graužikams ir paukščiams.
Aktyviai eksperimentuojame su žaliava ir greitu metu galėsime pasiūlyti ekologiškus daugkartinio naudojimo kanapinius indus.
Archeologai aiškina prieštaringai
E.Petkevičių susidomėti kanapėmis, jų perdirbimu paskatino jo brolio Rolando parengta išsami studija „Lietuviškos kanapės tradiciškumo klausimas“.
Joje rašoma, kad kanapės (lot. Cannabis) neabejotinai yra pirmieji Lietuvos kultūriniai augalai.
„Beveik visose Narvos kultūros Šventosios vidurinio neolito (3500–3000 m. pr. Kr.) gyvenvietėse rasta net kelių rūšių kanapių grūdų, o Šventosios 23-iojoje gyvenvietėje ir iš dviejų pluoštų suvyta kanapinė virvelė, tačiau kanapės atsiradimo regione prielaidas ir galimus šio augalo kilmės šaltinius lietuvių archeologai aiškina gana prieštaringai“, – teigė R.Petkevičius.
Pavyzdžiui, visame pasaulyje garsi archeologė Marija Gimbutienė pabrėžė, kad ikiindoeuropietiškoje Narvos kultūroje kanapių pluoštas plačiai naudotas virvelėms ir lynams vyti; virvelių rasta daug, ir jos gerai išsilaikusios, tuo tarpu audeklas pintas arba austas iš labai plonų suktų liepos karnų siūlų.
Pasėlių plotai sumažėjo perpus
Persikeldamas į nūdieną, R.Petkevičius pažymėjo, kad Europos Sąjungoje techninės sertifikuotos kanapės veislės įteisintos, bet vietinės Lietuvos laukinių kanapių veislės vis dar yra nereglamentuotos.
Maža to, jų neištyrus ir neapsaugojus, šiam genofondui gresia išnykimas kryžminantis su, tikėtina, gana greit plačiai atsirasiančiomis pietų kraštų genofondu paremtomis techninėmis jų rūšimis.
„Ūkio ir pramonės atstovams, teisinę bazę rengiantiems pareigūnams būtina atkreipti dėmesį, kad kol dar nėra išsamesnių tyrimų, tradicinėmis laikytinos C. ruderalis porūšio pagrindu sukurtos sėjamosios kanapės techninės veislės. Taip pat būtina tirti, kokį poveikį techninėms veislėms daro autochtoninės kanapių veislės“, – nurodė R.Petkevičius.
Beje, pagal pluoštinių kanapių pasėlių plotus Lietuva vienu metu buvo antra Europoje. Dėl to, kad įstatyminė bazė iki šiol nesutvarkyta, dalis kanapių perdirbimo verslo iškeliavo į Latviją ir Lenkiją, o pasėlių plotai sumažėjo perpus.
