Stogdengį suviliojo smidrų verslas: neatbaido nė naktys ropojant smidryne

Mokantiems skaičiuoti ir nedaug žemės turintiems žmonėms smidrų auginimas gali papildyti pinigines. Bet patiems tenka susirasti, kur juos parduoti, o nuimant derlių – ištverti ir nemenką nuovargį.

M.Vitauskas: „Pirmąjį sezoną pajamos už pardavimą padengė sodinukų išlaidas, o po metų jau davė pelno.“<br> Lrytas.lt montažas. 
M.Vitauskas: „Pirmąjį sezoną pajamos už pardavimą padengė sodinukų išlaidas, o po metų jau davė pelno.“<br> Lrytas.lt montažas. 
 Kalasi pirmasis derlius.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
 Kalasi pirmasis derlius.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
M.Vitauskas: „Pirmąjį sezoną pajamos už pardavimą padengė sodinukų išlaidas, o po metų jau davė pelno.“<br> T.Bauro nuotr.
M.Vitauskas: „Pirmąjį sezoną pajamos už pardavimą padengė sodinukų išlaidas, o po metų jau davė pelno.“<br> T.Bauro nuotr.
Smidrų sodinukus šeima atsisiuntė iš Olandijos.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Smidrų sodinukus šeima atsisiuntė iš Olandijos.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
 Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
 Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
 Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
 Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Taip pjaunami smidrų daigai – šparagai.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Taip pjaunami smidrų daigai – šparagai.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
M.Vitausko smidrynas rudenį.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
M.Vitausko smidrynas rudenį.<br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>E.Skardžiaus nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>E.Skardžiaus nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2017-ieji, pirmais ruduo M. ir J. Vitauskų smidryne prie Ariogalos. <br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
2017-ieji, pirmais ruduo M. ir J. Vitauskų smidryne prie Ariogalos. <br> Asmeninio M.Vitausko archyvo nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>T.Bauro nuotr.
Nedideliame sklype žaliuojantys smidrai paprastai pradedami skinti gegužę, o jų derlius baigiasi apie Jonines.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Jul 14, 2021, 6:45 PM, atnaujinta Aug 3, 2021, 9:19 AM

Verslas – ant stogų, pomėgis – ant žemės.

Taip susiklostė 35 metų Mariaus Vitausko ir jo bendraamžės žmonos Jolitos gyvenimas, kai šeima pagaliau sutarė, ką augins vos kelių hektarų žemės sklype prie Ariogalos (Raseinių r.).

Šie metai jau ketvirti, kai gegužę iš po žemės pradėjo lįsti smidrai. O tai reiškia, kad maždaug du mėnesius jų augintojams teko vos ne kiekvieną naktį praleisti smidryne.

Ieškojo apylaisvės nišos

„Dengiu stogus. Kadaise pradėjau dirbti samdomu darbuotoju, o paskui įkūriau savo įmonę, kuri tapo mūsų šeimos maitintoja.

Kadangi turime žemės, pasvajodavome ir apie nedidelį savo ūkį. Bet laikas ėjo, o mes tas svajones vis stūmėme į ateitį.

Prireikė kone dešimtmečio, kol ryžomės imtis darbų“, – pasakojo M.Vitauskas.

Tačiau ką nuveikti nedideliame sklype?

Mintis, kad jame būtų galima prisodinti šilauogių ar prismaigstyti vaismedžių, šeima ginė į šalį – juk ir vienų, ir kitų rinkoje jau yra apsčiai.

„Sukome galvą, ką gi būtų galima auginti nestandartinio, – norėjosi rasti tokią nišą, kuri Lietuvoje dar nėra užimta.

Galvosūkį išsprendė atsitiktinumas.

Kartą nusipirkome parduotuvėje smidrų ir išsikepėme gardų kepsnį.

Atsirado dar keletas užuominų apie smidrus, todėl netrukome suprasti, ką toje žemėje pasodinsime“, – apie tai, kaip prieš ketverius metus sužaliavo smidrynas, pasakojo M.Vitauskas.

Kainos – tikrai nemenkos

Pasak jo, šis nedidelis ūkis tapo atgaiva po kasdienių darbų. Tuomet, kai vieni žmonės per karantiną traukdavo kuo toliau nuo miestų, juodu su žmona pasukdavo link smidryno.

„Sunkiausias yra derliaus nuėmimo laikas, kai smidrai sparčiai auga ir juos reikia nupjauti kone kasdien.

Štai tada tenka ropote ropoti lysvėmis ir peiliuku pjauti daigus, parsivežus juos nuplauti, surūšiuoti, supakuoti ir parduoti“, – kalbėjo Marius.

Užsakymus šeima priima internetu. Kol kas ši prekė turi didelę paklausą.

Pakanka paskelbti feisbuke, kad ryšeliai jau surišti, ir valgytojai juos greitai išgraibsto.

Pirkėjai, kurie gyvena netoliese, smidrus atsiima iš paties ūkio.

Į kitus miestus augintojai juos siunčia išmėgintu ir labiausiai pasiteisinusiu būdu – tarpmiestiniais autobusais.

Smidrai nėra pigūs. Sezono pradžioje, gegužę, jų kilogramas kainuoja 12–14 eurų, įpusėjus sezonui kaina nukrinta iki 8–10 eurų, o jam baigiantis, apie Jonines, smukteli ir iki 5–6 eurų.

„Plotas nėra didelis, bet smidrų duodama nauda prilygsta dešimtims hektarų kviečių. Ko gero, daržininkystė tuo ir ypatinga, kad iš mažo žemės gabalėlio galima gauti daug naudos“, – užsiminė pašnekovas.

Į parduotuves nesižvalgo

Pasak M.Vitausko, kiekvienas smidrų augintojas paliudys, kad Lietuvoje užaugintų šių daržovių skonis nuo importuotų iš svetur visiškai skiriasi.

„Tai lyg porcelianas ir plastikiniai indai – atsigerti galima iš visų, bet ar skanu?“ – palygino verslininkas.

Jis pats sukvietė į būrį smulkiuosius šių daržovių augintojus, tačiau net ir dirbdami kartu į prekybos tinklus jie nesitaiko.

„Tai – ne mums. Galimybių užauginti reikiamą kiekį yra, bet supirkimo kainos nėra palankios“, – paaiškino Marius.

Tačiau jis viliasi, kad šį sezoną pavyks rasti daugiau bendros kalbos su kavinėmis ir restoranais, kurie vertina Lietuvoje užaugintą produkciją.

Šių daržovių pasiūla nėra didelė. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017–2019 metais Lietuvoje buvo deklaruota apie 34–38 hektarus smidrų, o pernai jų kiekis pašoko iki 51 hektaro.

Kol kas Vitauskai jais yra apsodinę maždaug hektarą žemės. Tokiam plotui prižiūrėti pakanka poros žmonių, nes, padvigubinus plotą, dvigubai daugiau reikėtų ir darbo rankų.

Dalijasi patirtimi

Anot Mariaus, kol po vieną kitą hektarą smidrų auginantys žmonės nesusibūrė į bendrą grupę, sunku buvo gauti informacijos, susijusios ir su šių augalų priežiūra.

„Pirmieji ir didieji smidrų augintojai nelinko dalytis žiniomis, tikėtina, kad bijojo konkurencijos. Tik per pažįstamus žmones informacijos apie šiuos augalus gavome Olandijoje, daug ką išbandėme eksperimentuodami.

Tai ir sodinimo būdas, ir jų priežiūra, ir laistymo sistemos“, – pasakojo mažuosius augintojus suvienijęs M.Vitauskas.

Pavyzdžiui, svarbu pirmaisiais metais nenuimti smidrų derliaus – reikia leisti augalui įsitvirtinti žemėje.

Taigi visas jais apsodintas plotas taps laukuose žaliuojančiu smidrynu. Užtat rudenį arba žiemą jį būtina nupjauti – augalai turi pailsėti, kad pavasarį duotų gerą derlių.

Tas pats augalas derlingas išlieka maždaug 15 metų, vėliau ima silpti.

Pristigo sodinukų

M.Vitauskas pirmuosius smidrų sodinukus į žemę susodino prieš penkerius metus ir pamažu jų plotą didino.

„Tuo metu viskas vyko sklandžiai. Pirkdavome sodinukų Olandijoje – rezervuodavome tam tikrų veislių iki sodinimo darbų likus porai mėnesių. Žinojome: jeigu olandai juos sukrovė į mašiną, vadinasi, po kelių parų jie bus mūsų kieme.

Dabar situacija pasikeitė. Norėjome žemės plotą rudenį padvigubinti, bet paaiškėjo, kad kokybiškų daigų trūksta. Nežinia, ar dėl to kalta pandemija.

Anksčiau pakakdavo prieš porą mėnesių Olandijoje rezervuoti tam tikrą kiekį daigų, bet nuo pernykščio rudens tokios galimybės neliko.

Jei dabar rezervuotume sodinukus, galbūt po metų juos ir gautume. Yra galimybių nusipirkti jų kitur, bet tuomet tektų mokėti aštuoniskart brangiau“, – pasakojo verslininkas.

Investicijos jau sugrįžo

Ar sugrįžo investicijos į pirmąjį smidryno hektarą? „Nelygu, kaip skaičiuotume, – pratarė Marius. – Jeigu reikėtų vertinti įdėtą darbą, tuomet ne. Bet kadangi viską nudirbome patys, pirmąjį sezoną pajamos už pardavimą padengė sodinukų išlaidas, o po metų jau davė pelno.

Tačiau mes toliau investuojame – įrengėme specialias sandėliavimo patalpas. Jų reikėjo, kad smidrus būtų galima ilgiau išlaikyti.

Norint įgyti pranašumą investicijos būtinos.“

Iš vieno kero pripjaunama apie 100 gramų smidrų, esant ypač palankioms gamtos sąlygoms – ir daugiau.

Jeigu plote yra 10 tūkst. kerų, pardavus derlių pajamos siektų 10 tūkst. eurų.

Anot pašnekovo, tuo metu, kai jis 2016-aisiais sodino smidryną, sodinukams išleido būtent tiek – apie 10 tūkst. eurų.

Sodinukų kaina priklauso ir nuo jų veislės, ir nuo dydžio. Mažesni – pigesni, bet juos pasodinus prarandami maždaug metai derliaus.

Ar iš smidryno įmanoma pragyventi? „Daug pažįstu žmonių, kuriems smidrų auginimas yra pagrindinis pajamų šaltinis.

Paprastai 3 hektarų smidryno šeimai pragyventi pakanka“, – atsakė M.Vitauskas.

Jis pats laikosi nuostatos, kad gyvenime turi tekėti keli pajamų upeliai, – jeigu vienas išdžiūsta, kitas neleis žūti iš troškulio. Štai todėl jis liko ištikimas ir stogdengystei.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.