Cechas Lilijos kieme veikia dveji metai, o iki pradėdama verslą ji sūrius gamino 17 metų. Produktus pirkdavo kaimynai, tačiau tai nebuvo pragyvenimo šaltinis.
„Aš pati labai mėgstu pieno produktus. Būdama 19 m. turėjau penkias karves. Vaikystėje pieno pas mamą neatsigerdavau: pas kaimynus nuėjusi tiesiai iš kibiro gerdavau ką tik pamelžtą šiltą pieną – man čia pasaka!
Melžti karvę išmokau būdama gal 11 metų, kai atsikraustėme iš Kėdainių į kaimą. Dar kiaulių mama turėjo labai daug – ir kiaules šėriau, ir karves melžiau. Mokiausi ūkiškų darbų ir tai man gyvenime pravertė. Pravertė tiek, kad net išsirutuliojo į verslą, – pasakojo moteris. – Gyvenimas taip pastūmėjo, kad gaminu sūrius – man tai tinka ir patinka“.
„Lilės sūriuose“, Kėdainių rajone, dirba 11 žmonių. Lilija sako, kad dar nė neįkūrus cecho jau važiavo darbuotojai prašytis priimami. Tie žmonės ir liko.
„Labai smagu nueiti į cechą – mūsų kolektyve šilti santykiai. Padirbam, pasveriam sūrius, moterys eina atsigerti kavos, aš – rašyti sąskaitų, – kalbėjo L.Liutkevičienė. – Prasidėjo pirmas karantinas – pradėjau pati važiuoti prekiauti iš autoparduotuvės. Džiaugiausi, nes man tas darbas – ne tik darbas, bet ir malonumas. Taip realizuoju save“.
Verslo Kėdainių rajono vienkiemyje galėjo ir nebūti, jei ne 40 tūkst. eurų parama iš Smulkiojo verslo fondo. Niekas pinigų tik už idėją nedalina, sako pašnekovė – turi turėti sėkmingai veikiančią įmonę, neturėti skolų. Tada gausi paskolą. Bet, kaip sako pašnekovė, pradžioje niekas netikėjo, kad taip gali būti.
Dabar jau įmonė stojasi ant kojų, plečiasi, atsiranda tinklai, su kuriais sutarta dėl produkcijos platinimo. „Iki to reikėjo prigyventi, kad nebankrutuotum. Už tai dabar galvojame apie dar vieno cecho statybas, naujų produktų kūrimą. Noriu gaminti fermentinius sūrius, sviestą, grietinę, išmokti padaryti jogurtą, gal net ateityje atidaryti nedidelę parduotuvėlę“, – pasakojo Lilija svajojanti, kad verslą tęstų ne tik anūkai, bet ir proanūkiai.
Jos sūriai – ne tik lietuviškas baltas varškinis, bet ir rūkyti, desertiniai, kepti. L.Liutkevičienė neslepia – kai kurios sūrių gaminimo paslaptys, kurias pati sugalvoja, rodos, paprastas dalykas, bet kitiems į galvą nešauna.
O štai karvių moteris nebeaugina – sako, neįmanoma turėti sveikas pieningas karves ir švarų gerą produktą. „Ir sveikatos tikrai nebus ir karves laikant, ir cechą turėdamas“, – kalbėjo ji.
