Apie tai, kad tokio masto kolekcijai – P.Avenas renka „Sidabro amžiaus“ („Serebrianyj vek“) dailės ir grafikos, agitacinio porceliano ir lakuotų miniatiūrų, latviškos keramikos darbus – reikia ypatingo dėmesio, kolekcionierius kalbėjo jau seniai.
Tai, ką yra surinkęs, eksponuoti privačiame muziejuje P.Avenas ruošėsi jau daug metų. Tarp miestų, kur toks muziejus galėjo atsirasti, svarstyta apie Maskvą (tačiau čia yra Tretjakovo galerija, su kuria mėginti konkuruoti – kvailystė), Londoną (tačiau ten įprasta rengti laikinas, projektines parodas) ir Rygą, istorinę savo senelio iš tėvo pusės tėvynę.
Prieš kurį laiką Ryga sutrikdė P.Aveną savo giliu kultūriniu provincialumu. O galiausiai šį miestą savo muziejui milijardierius pasirinko atsitiktinai: „Dėl pandemijos Latvijoje praleidau penkis mėnesius. Ir kai sužinojau, kad parduodamas trijų aukštų XIX a. pabaigos dvaras istoriniame Rygos centre, negalėjau jo nenupirkti. Įsigijau spontaniškai, tačiau už daug didesnę nei rinkos kainą“.
– Kas bus rekonstrukcijos autorius? Kiek laiko tai užtruks? Kada atsidarys muziejus?
– Manau, iki vasaros išaiškės. Kol kas nėra nei koncepcijos, nei rekonstrukcijos projekto. Remontas ir rekonstrukcija, tikėtina, užims porą metų. Įsivaizduoju, kad tai bus rusiško ir latviško meno muziejus, rodysiu ir dailės, ir porceliano, ir keramikos dirbinius, ir Vrubelio majoliką. Be abejo, Aleksandrą Drevinį su Nadežda Udalcova. A.Drevinis – svarbiausias latvių dailininkas.
– Kokį privatų muziejų, jūsų nuomone, galima laikyti pavyzdžiu?
– Iš visų privačių muziejų pasaulyje, kuriuos lankiau, didžiausią įspūdį padarė amerikiečių „Neue Gallery“, kurioje rodoma nedidelė nuolatinė ekspozicija ir rengiamos didžiulės parodos. „Frick Collection“ Niujorke (JAV) turi tik nuolatinę ekspoziciją, tačiau kokia ji! Ir Thyssen-Bornemisza muziejus Madride (Ispanija).
Manau, orientuosimės į „Neue Gallery: kai ką paliksime nuolatinei ekspozicijai, o taip pat atvešime ir projektų.
– Jūsų kolekcija tradiciškai pristatoma kaip D2 – pagal jūsų vyresniųjų vaikų, Darijos ir Deniso, vardus. Ar jie prisideda prie muziejaus projekto?
– Taip, tai šeimos kolekcija. Visa mūsų šeima – vaikai, žmona Katia, aptaria, kaip įrengsime muziejų, ką jame eksponuosime. Įkurti muziejų Rygoje – vienareikšmiškai mūsų šeimos sprendimas.
– Ketinate muziejų padovanoti miestui?
– Ne, neplanuoju. Ir kolekcija, ir muziejus liks privati nuosavybė.
Rygai tokio muziejaus atidarymas – didelis ir svarbus įvykis, kurio reikšmė nesulyginama su tuo, kokia ji galėtų būti Maskvoje ar Londone. Bet Ryga nepakeičia Maskvos. Aš būtinai ką nors nuveiksiu ir Maskvoje. Esu tikras: turėsime dvi erdves – ir Maskvoje, ir Rygoje.
– Keleriems metams numatytas muziejaus projektas?
– Visam laikui. Muziejui paremti įsteigiau fondą.
– Ketinate pritraukti rėmėjų?
– Ne, kol kas kalbame tik apie mano lėšas.
