Po studijų VGTU mechanizacijos fakultete į kitą sritį pasukęs, tačiau po 16 metų kelių tiesimo įmonėje įsidarbinti nusprendęs Rolandas Rekašius greitai užsirekomendavo kaip puikus vadovas ir daugiau laiko praleido užsienyje nei Lietuvoje.
Lenkijoje, Danijoje, Ukrainoje, Anglijoje vadovaujantį darbą dirbęs R.Rekašius šiuo metu vadovauja bendrovei „Kauno tiltai Sverige“ ir yra bendrovės „Kauno tiltai“ Švedijos padalinio vadovas.
VGTU kelių ir geležinkelių inžinerijos magistrantui Rimvydui Petrikoniui metus laiko Prancūzijoje trukusi stažuotė tapo geru karjeros laipteliu – šiuo metu 37 metų R.Petrikonis vadovauja bendrovės „Eurovia Lietuva“ Projektų paruošimo skyriui.
Per pusmetį pramokta čekų kalba ir metus laiko šioje šalyje trukusi stažuotė kitam VGTU kelių ir geležinkelių inžinerijos absolventui Juliui Šimkevičiui padėjo apsispręsti, kokioje srityje siekti karjeros. Šiuo metu 36 metų J. Šimkevičius vadovauja vienos didžiausių Čekijos kompanijų „EUROVIA CS“ filialui Lietuvoje.
Pusšeštų metų – Lenkijoje
„Universitetą baigiau ne pačiu palankiausiu metu – VGTU Mechanizacijos fakulteto kelių ir statybos mašinų inžinieriaus diplomą gavau 1993 metais.
Tuo metu kelių statyba buvo sustojusi, todėl pradėjau dirbti visai kitoje srityje. Į kelių statybą pasukau po didelės pertraukos – 2009 metais tapau įmonės „Tiltra“, kuriai tuo metu priklausė 16 kelių statybos įmonių, mechanizacijos departamento direktoriumi“, – pasakojo R.Rekašius.
Kai bendrovę „Tiltra“ įsigijo Lenkijos įmonė „Trakcja“, R.Rekašius buvo pakviestas dirbti joje ir penkerius su puse metų praleido Varšuvoje.
„Buvau „Trakcja“ valdybos patikėtinis – Lietuvoje sunku rasti šios pareigybės atitikmenį. Tai daugiausia buvo kontrolės ir pagalbos veikla, sprendžiant įvairias vykdomų projektų problemas. O projektų būdavo labai daug ir įvairių: nuo geležinkelių statybos iki elektros linijų ir kelių teisimo.
Vėliau man buvo patikėta bendrovės plėtra užsienio rinkose. Vykdžiau „Trakcja“ projektus Danijoje, po to – Ukrainoje, kur įsteigiau jos antrinę įmonę ir perkėliau asfalto gamyklą. Po to metus laiko dar padirbėjau Anglijoje, aviacijos bendrovės direktoriumi, o 2018 metais grįžau į Lietuvą, įsidarbinau bendrovėje „Kauno tiltai“ ir tapau jų padalinio Švedijoje vadovu.
Šiuo metu ten vykdome 20 mln. eurų vertės projektą, netoli Stokholmo statome viaduką per šalia vienas kito besidriekiančius magistralę ir geležinkelį“, – sakė R. Rekašius.
Nevalia bijoti atsakomybės
Laisvai lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbomis kalbantis, latviškai suprantantis R.Rekašius dabar mokosi ir švedų kalbos.
„Dirbant kitoje šalyje reikia ne tik profesinių įgūdžių, būtina plačiau pažinti tą šalį, suprasti ten gyvenančius žmones. Dirbdamas Lenkijoje domėjausi ir šios šalies politika, skaičiau vietinę spaudą, žiūrėjau jų televizijos kanalų laidas.
Švedų kalbos dar gerai nemoku, o tai kelia tam tikrų problemų. Dirbant kitoje šalyje reikia suprasti, kad ten nėra taip, kaip Lietuvoje, ir tavo misija yra ne įrodinėti savo tiesas, o kurti verslą.
Mūsų verslas yra statyti tiltus, ir mes juos statome. Kadangi dabar statome viaduką Švedijoje, tai ir turime žiūrėti, kas švedams yra svarbu, ko reikia laikytis, kas jiems yra būtina. Reikia matyti skirtumus tarp jų ir mūsų ir skirti tam dėmesio“, – sakė R.Rekašius.
Paklaustas, kokių savybių reikia norint tapti geru vadovu, R.Rekašius atsakė, kad pirmiausia reikia nebijoti atsakomybės ir mokėti bendrauti su žmonėmis: nuoširdžiai, pagarbiai, įsiklausant.
"Ir nesvarbu, ar tai tavo vadovas, ar pavaldinys. Taip pat reikia tiesiog dirbti ir nebijoti.
Vadovas yra tas žmogus, kuris sprendžia problemas. Jei žmogus galvoja apie vadovo karjerą, jis turi savęs paklausti, ar nebijo atsakomybės. Juk tu būsi tas, kuris turės spręsti problemas, o ne numesti atsakomybę ant pavaldinio pečių ar sugalvoti kokį pasiteisinimą.
Aš niekada nebijojau parodyti, kad ko nors nežinau ir užduoti man rūpimus klausimus. Naudingą informaciją ir kontaktus didžia dalimi įgijau daug ir paprastai bendraudamas“, – kalbėjo jis.
Atsispyrė nuo žemiausio laiptelio
Bendrovės „Eurovia Lietuva“ Projektų paruošimo skyriui vadovaujantis R. Petrikonis sako, kad karjeros aukštumų pasiekti gali tik jam mielą darbo sritį pasirinkęs žmogus.
Po vidurinės mokyklos ilgai negalvojęs ir iškart į universitetą įstojęs R. Retrikonis sako greitai supratęs, kad „sėdi ne savo rogėse“.
„Mečiau studijas ir metams išvykau padirbėti į užsienį. Pasirinkti kelininko profesiją man pasiūlė dėdė, kurį galiu pavadinti idėjiniu kelininku.
Aš pabandžiau ir man patiko. Todėl remdamasis savo pavyzdžiu galiu patarti, jei baigęs vidurinę mokyklą žmogus dar nežino, ko nori, tai gal išties verta padaryti pertrauką, ir susidėlioti mintis, kur jis mato savo ateitį, o ne strimgalviais pulti bet kur, – pasakojo R. Petrikonis. – Kai pajutau radęs savo pašaukimą, nebesiblaškiau – pradėjau gilintis ne tik į studijas, bet ir dirbti.“
Profesinę patirtį jis pradėjo kaupti pabaigęs antro kurso studijas ir vasaros sezono metu dirbdamas paprastu kelių tiesimo darbininku.
„Tai man padėjo ne tik būnant studentu užsidirbti papildomų pinigų, bet ir suteikė neįkainuojamos patirties, – užsiminė R.Petrikonis. – Kai turi ne tik žinių, bet ir patirties, surasti sprendimą yra kur kas lengviau, nes tu jau žinai, kaip tie darbai vyksta. Tu suvoki visą darbų procesą. Todėl apie karjerą galvojantiems specialistams patarčiau nebijoti jos pradėti nuo žemiausio laiptelio.“
„Nemažai jaunų specialistų vos baigę universitetą nori sėsti į vadovo kėdę ir gauti didelį atlyginimą. Tačiau vien teorinių žinių norint tapti geru specialistu nepakanka. Reikia ir praktikos“, – pridūrė jis.
Geras specialistas neprapuls
Iki įsidarbiant „Eurovia Lietuva“, baigus bakalauro studijas R. Petrikonis projektavimo patirties įgijo dvejus metus dirbdamas „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – „YIT Lietuva“) įmonių grupei priklausiusioje įmonėje „Kelio linija“.
„Padirbęs pamačiau, nuo ko prasideda kelių statybos, kaip gimsta techniniai projektai. Ši patirtis man taip pat buvo labai naudinga.
2009 metais studijuodamas magistrantūros studijas, su VGTU universiteto bei AB „Eurovia Lietuva“ pagalba gavau pasiūlymą metams išvykti į stažuotę, viename iš įmonės padalinių Liono mieste Prancūzijoje.
Metus laiko teko darbuotis kartu su „Eurovia Lyon“ kelininkais. Tokiu būdu turėjau galimybę pamatyti kaip kelių infrastruktūros projektai įgyvendinami užsienyje, kaip organizuojami darbai ir kokios technologijos taikomos kitose šalyse. Tai buvo man neįkainojama profesinė patirtis.
Stažuotė Prancūzijoje tapo vienu iš mano karjeros laiptelių. Grįžęs iš stažuotės toliau dirbau „Eurovia Lietuva“, – sako šios įmonės Projektų paruošimo skyriaus vadovu tapęs R. Petrikonis.
Paklaustas, ko reikia norint siekti karjeros kelių statybos įmonėje, R. Petrikonis atsako, kad tam reikia ir inžinerinio išsilavinimo, ir per praktikas įgytos patirties: „Norėdamas lipti karjeros laiptais turi turėti ir ambicijų, kelti aukštesnius tikslus, nestovėti ten, kur yra patogu, o rodyti iniciatyvą“.
Pasak R. Petrikonio, geras kelių statybos specialistas tikrai ras, kur save realizuoti – jei ne toje pačioje, tai kitoje įmonėje: „Šioje rinkoje tikrai yra kur save realizuoti“.
Čekų kalbą pramoko per pusmetį
VGTU kelių ir geležinkelių statybos inžinerijos studijas baigęs Julius Šimkevičius sako, kad jį visada labiau traukė geležinkeliai, tačiau kelininko profesiją pasirinko dėl tuo metu šios srities specialistams mokėtų didesnių atlyginimų.
„Metus padirbęs mažesnėje įmonėje perėjau dirbti į AB „Eurovia Lietuva“. Pagrindiniu kriterijumi keičiant darbovietę man buvo siekis dirbti inovatyvioje, tarptautinę patirtį turinčioje įmonėje. Jau po pusmečio gavau pasiūlymą vykti į stažuotę vienoje didžiausių Čekijos įmonių „Eurovia CS, a.s.“.
Šios kelių, geležinkelio kelių ir tiltų statybą vykdančios įmonės metinė apyvarta siekia 700 milijonų eurų, ten dirba apie trys tūkstančiai darbuotojų“, – minėjo j. Šimkevičius.
Vykti į šią stažuotę man pasiūlė tuometinis mūsų gamybos direktorius, puikiai lietuvių kalbą išmokęs prancūzas. Vienas iš jo reikalavimų buvo mokėjimas kalbėti čekiškai. Aš šią kalbą pramokau per pusmetį, o kalbėjimo įgūdžius tobulinu iki šiol.
2009 metais išvykęs į Čekiją ten praleidau vienerius metus. Per stažuotę teko padirbėti keliuose dideliuose geležinkelio objektuose – vienas ėjo į pabaigą, o kitas – buvo dar tik pradedamas.
Pamačiau visą geležinkelio statybos virtuvę: nuo leidimų ir atestatų, leidžiančių dirbti prie geležinkelio, išdavimo, iki pamatymo, kaip vyksta bendradarbiavimas su užsakovu, kaip sprendžiamos problemos su gyventojais, projekto viduje bendraujama su subrangovais ir partneriais, kaip žiūrima į darbų saugą“, – sakė J.Šimkevičius.
Mintis apie geležinkelius nedavė ramybės
Grįžęs iš stažuotės J.Šimkevičius toliau tęsė darbą „Eurovia Lietuva“ kelio meistru.
„Mintis apie geležinkelių sektorių man nedavė ramybės. Kadangi „Eurovi“a matė šios srities perspektyvą Lietuvos rinkoje, įmonės viduje buvo nutarta kad būtent aš turiu pradėti rinkti informaciją apie Lietuvoje geležinkelių statybai taikomus normatyvinius aktus, statybos taisykles.
Pradėjome dairytis, kokie projektai yra arba bus vykdomi. Su čekų pagalba man pavyko įgyvendinti savo svajonę – tapti geležinkelių statybos specialistu. Bendrovė „Eurovia CS, a.s.“ mane įdarbino statybų vadovu ir projektų koordinatoriumi“, – dėstė J.Šimkevičius.
„Jau po pirmo projekto, Palemono-Gaižiūnų geležinkelio ruožo rekonstrukcijos, sulaukėme teigiamo įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ įvertinimo. Į geležinkelio statybą Lietuvoje atnešėme ir technologinių naujovių, ir čekišką darbų kultūrą.
Po to sekė kiti projektai: pirmojo „Rail Baltica“ etapo ruožo Kazlų Rūda – Mauručiai statyba, kurią irgi sėkmingai pavyko suvaldyti, nors tuo metu jutome ir technikos, ir statybos medžiagų badą, Vilniaus aplinkkelio trečio etapo dalies, Pušyno – Panerių ruožo statyba.
Šiuo metu vykdome du geležinkelių projektus: tai 50 mln. eurų vertės Livintų-Gaižiūnų ruožo statybą, kurio pagrindinius fizinius darbus planuojame baigti metais anksčiau, nei numatyta sutartyje, ir Jonavos istorinio tilto rekonstrukciją, kurią tikimės baigti 2022 metų rugpjūtį“, – darbus vardija J. Šimkevičius.
Pastangos siekiant tikslo visada atsipirks
Šiuo metu J.Šimkevičius yra geležinkelio projektų valdymo ir įgyvendinimo įmonės „Eurovia CS, a.s.“ filialo Lietuvoje vadovas.
Paklaustas, ko reikia norint pasisėkmingą karjerą, J. Šimkevičius atsako, kad pirmiausia reikia siekti užsibrėžtų tikslų ir to siekiant negailėti papildomų pastangų: „Grįžęs iš Čekijos aš pirmus metus dirbdamas objektuose laisvesniu nuo pagrindinio darbo metu rinkau informaciją apie geležinkelių statybas Lietuvoje. Konkursams su
ekais vykdėme paskaičiavimus dirbdami ir iki išnaktų, tačiau vėliau visa tai ne tik atsipirko, bet ir viršijo mano lūkesčius.
Todėl karjeros siekiantiems specialistams galiu patarti negailėti savęs ir daryti daugiau, nei to reikalauja darbdavys – galiausiai tai tikrai atneš vaisių“.
Pasak bakalauro studijas baigusio J. Šimkevičiaus, universitetinis išsilavinimas svarbus – jis padeda nenuklysti nuo kelio: „Visgi darbe iškyla problemų, kurių spręsti universitete nesi išmokytas, o sprendimo panaršęs internete nerasi. Todėl mano įsitikinimu, nebijojimas klausti bei konsultuotis priimant vienokį ar kitokį sprendimą padeda sumažinti klaidų tikimybę bei praplečia galimų sprendimų pasirinkimą. Be abejo, svarbu suvokti, kad klysti gali visi, o visos klaidos yra ištaisomos.“
