„Štai toks yra mūsų kieto saldainiuko žaidimas“, – šypsojosi Gerdas, parodęs karamelinio ledinuko gamybos procesą.
Liofilizuotų vaisių, uogų ir žolelių, cukriniai ar becukriai karameliniai ledinukai, kurių viduje įsitaisęs tam tikras piešinėlis – Gerdo saviraiškos sritis. Savo saldainiuose vyras randa būdų atvaizduoti bet ką, ko tik nori klientas, o ir pačiam fantazijos netrūksta: kaunietis vis neša parodyti, kokių saldainių yra sukūręs.
„Tėvynės“ ledinukų serijoje galima pamatyti Lietuvos vėliavą ir Gediminaičių stulpus, apelsinų, kriaušių ar obuolių skonių saldainiuose – šių vaisių atvaizdus. Mėta, vanilė, šaltalankis, eukaliptas, imbieras, čili ar dilgėlė – tik nedidelė dalis Gerdo išbandytų ir pasiteisinusių skonių.
Vyrui darbuotis padedanti D.Ptašnikienė pasakoja, kad su tam tikrais skoniais pavyksta nustebinti ir visko mačiusius.
„Vaikai gana lengvai išsirenka saldainius. O vyrai, atėję su vaikais, vis paklausdavo: „O ką galite pasiūlyti mums?“ Taip Gerdui kilo idėja pagaminti alaus skonio saldainius: apynio skonis, o saldainyje – bokalo su putele paveiksliukas. Pavyko labai gražus saldainis! Ir tikrai – vyrai labai nustemba, kai pasiūlome jiems alaus skonio saldainį“, – juokėsi Daiva.
Netikėtas karjeros vingis
Visgi ne mažiau nustebę buvo ir šeimos artimieji, sužinoję, kokia kūrybiška kryptimi nutarė pasukti Gerdas: „Visi stebisi, kad jis nuėjo visai kitu keliu – Gerdas baigė automobilizmą, ilgą laiką dirbo su buitine technika“.
„Dirbau tai vienoje, tai kitoje įmonėje. Pajutau, kad norėčiau energiją atiduoti savo verslui. Ši mintis kirbėjo kurį laiką, tačiau viskas pasikeitė apsilankius Danijoje“, – lemtingą kelionę prisiminė Gerdas.
Turistaudami, lankydami įvairias vietas Daiva ir Gerdas užsuko ir į saldainių gamybos parduotuvę.
„Tai, ką pamatėme, sužavėjo – galėjome ne tik įsigyti ledinukų, bet ir išvysti pačią gamybą: kaip saldainis sudėliojamas, kaip jame sukuriamas vaizda“, – prisiminė Daiva. – Galiausiai, visi buvome pavaišinti dar šiltu saldainiu“.
Grįžus iš kelionės, ilgą laiką Gerdo neapleido mintis sukurti kažką panašaus ir čia, Lietuvoje. Visgi kelias nuo idėjos iki realybės nebuvo paprastas – iš tiesų įgyvendinti ledinukų gamybos sumanymą užtruko penkerius metus.
„Vėl nuvykome į Daniją, tik šį kartą mokytis. Grįžę į Lietuvą suradome auksinių rankų meistrą, kuris sukūrė mums gamybai reikalingą įrangą. Pati gamybos pradžia buvo namuose: ten virėm, kepėm, sugadinome ne vieną kilogramą cukraus, kol galiausiai pavyko“, – su šypsena verslo pradžią prisimena Daiva.
Gamybos procesas – išties įspūdingas: užkaista 20 ar 25 kilogramų karamelės masė pilama ant šaldymo stalo, čia sudedami skoniai, spalvos. Ant šio stalo masė paruošiama: maišoma, skirstoma į dalis, kurių reikės paveikslėliui. Paruošta masė pilama ant kito stalo, skirto reikalingos temperatūros palaikymui – čia rankomis formuojamas saldainis. Galiausiai masę į daugybę mažų vienetų susmulkina aparatas – iš 10 kilogramų masės sukuriama apie 9 tūkst. ledinukų vienetų.
Verslo iššūkiai
Šiandien „Ledinuką“ galima rasti dalyje didžiųjų Lietuvos miestų prekybos vietų, knygynų ir degalinių, įvairiose parodose ir mugėse, įmonės užsisako saldainius su jų pačių logotipais ar kitais žodžiais. Vis dėlto, anot Gerdo, šis verslas sudėtingas ne tik dėl fizinės jėgos poreikio – kyla iššūkių ir siekiant realizuoti pagamintą produkciją.
„Verslo pradžia tikrai buvo nelengva – mažiausiai penkis kartus padėjome tašką, galvojome uždėti spyną ant durų ir eiti namo“, – pasakojo Gerdas. – Tačiau kuo toliau, tuo daugiau klientų atsiranda – kažkas mus pamato, išgirsta. Didiname pajėgumus, dabar ieškome darbuotojo.“
Konkurencija, ypač iš užsienio valstybių, gaminančių ne rankomis, todėl pigiau – labai didelė. Dėl to ir rasti partnerius, kurie prekiautų „Ledinuko“ produkcija, Gerdo teigimu, yra sudėtinga.
„Kai prekybininkams siūlome karamelės ledinuko didmenos kainą, dažniausiai atsakymas būna, jog yra brangu – taip, jei lyginsime su karamelės gamintojais Lenkijoje ar Ukrainoje, kurių gamyba remiasi įranga, yra brangiau. Tačiau ir skonis kitoks.
Kiekviena mūsų saldainio partija turi savitą vizualą, savo ženkliuką – tai nėra lengva padaryti. Siūlome pakankamai unikalų, tik natūralių medžiagų rankų darbo produktą. Automatiškai kaina yra didesnė“, – svarstė įmonės vadovas.
60 gramų maišelio ledinukų kaina prekybos vietose svyruoja nuo 1,3 iki 1,5 euro. 30 gramų ledinukas ant pagaliuko – nuo 0,7 iki 0,8 euro, 60 gramų becukrių ledinukų maišelis – 1,9 – 2,2 euro.
„Džiaugiamės, kad žmonės sugrįžta, kai sako, jog matė, ragavo, kad skanu, įdomu – tai labai malonu išgirsti. Džiaugiamės, jog užimame tam tikrą rinkos dalį. Tačiau ieškome daugiau partnerių, norėtume „Ledinuką“ pamatyti daugiau parduotuvių lentynų. Nenuleisime rankų“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo Gerdas.
Siūlykite savo verslą projektui „Verslo genas“: pildykite anketą ir papasakokite apie save Lietuvai!
