„Vyras dovanodavo man daug gėlių, ir, matyt, įsivaizdavo, kad visi vyrai savo antrosioms pusėms jų daug dovanoja. Tačiau atidarę gėlių studiją greitai pamatėme, kad vyrai gėles perka tik specialiomis progomis, – juokėsi Rita. – Tačiau moterys viena kitai gėles perka dažnai. Poreikis yra, tačiau ne taip, kaip tikėjomės – vyrai jų nuperka gerokai mažiau nei moterys“.
Kaip pasakoja R.Brazaitienė, procentaliai į gėlių studiją užsuka 30 proc. vyrų ir 70 proc. moterų. Floristė pastebi, jog dabar gėlės perkamos progomis: gimtadieniams, Šv. Valentino dienai, Motinos dienai ar kitoms šventėms. Žmonių, kurie užsuka artimiesiems nupirkti gėlių be jokios progos – vienetai.
„Kartais užsuka tokių klientų, kurie dovanoja gėles ir be progos. Kartą man paaiškino: „Žinokit, moterys skaičiuoja vienetais – ar tu ją nusiveši į Balį, ar parneši gėlių – tai yra vienas vienetas, vienas pliusas tavo sąskaitoje. Tai geriau daug mažų dalykų, negu vienas dalykas“, – prisimindama šypsojosi floristė.
Vis dėlto, moteris neslepia, kad gėlių pirkimas tik progomis – liūdinanti tendencija, ir ne dėl vienos priežasties.
„Švenčių metu gėlių kainos pašoka beprotiškai aukštai, tačiau patys žmonės tai diktuoja – nedovanoja eilinėmis dienomis, dovanoja per, pavyzdžiui, Šv. Valentino dieną, tada rožės kaina pašoka trigubai. Būna labai gaila: atrodo, galėtumėte daugiau gėlių padovanoti eilinėmis dienomis, nelaukti jokios šventės. Švenčių metu klaidingai atrodo, kad nupirkti gėlių yra labai brangu“, – pastebėjo Rita.
O ar pačiai vyras vis dar taip pat dovanoja gėles, nepaisant to, kad ji visą dieną sukasi tarp žiedų?
„Dar kol kas negavau. Sakė, parsinešk, – juokėsi ji. – Gėlių dovanojimas gerokai sumažėjo, bet aš jam vis primenu, jog šis darbas nereiškia, kad man gėlės nebepatinka“.
Pirmieji sunkumai
Žiūrėdama atgal į pačią verslo pradžią moteris stebisi, kaip lengvai, neturėdama verslui reikalingų žinių, pasiryžo šiai avantiūrai.
„Galvojau, kad nebūsiu toji moteris, kuri bamba ir atkalbinėja, kad „Nedarom, nepavyks.“ Sakiau: „Gerai, darome – jei nudegsime tai nudegsime, bet būsime pabandę ir nereikės senatvėje gailėtis, kad kažko nepadarėme“, – prisiminė ji.
Dabar, kai verslas įsisuko, moteris teigia pastebinti daug dalykų, kurių nenumatė prieš įkuriant įmonę, pavyzdžiui – kokia šioje srityje didelė konkurencija, kokia brangi patalpų nuoma Klaipėdoje ar to, kad visus metus teks dirbti be jokio poilsio – be savaitgalių, be atostogų.
Kita vertus, būtent šis nežinojimas ir leido šeimai išdrįsti žengti nuosavo verslo link.
„Labai baisu nebuvo, nes nebuvome susiję su gėlėmis, nežinojome, kaip atrodo šis verslas. Anksčiau dirbau restorane ir galvodavau, kaip baisu būtų atidaryti restoraną, nes mačiau, kokia situacija viešojo maitinimo sektoriuje.
Klaipėdoje iš tiesų labai daug gėlių parduotuvių: kiekvienas prekybos centras jas turi, yra ir nemažai gėlių salonų. Rasti patalpas buvo labai sudėtinga: nuomos kainos didžiulės, manau, kad tokios, kaip Vilniuje. Kai supratome, kiek turėsime skirti vien nuomai...
Iš esmės, gėlių verslas yra be proto „slidus“ – tai nėra koks daiktas, kuris gali ilgai stovėti lentynoje. Jos vysta, jas nuolat reikia mesti lauk, pasipildyti šviežiomis, o gėlės kainuoja nemažus pinigus – ypač po karantino kainos pradėjo labai šokinėti“, – neslėpė floristė.
Kita vertus, gėlių puokštės yra patogi prekė tuo, kad dovanojant ją pastebi daugiau žmonių, pasidalinama nuotraukomis, o pats darbas – labai malonus, suteikiantis gerų emocijų.
„Kadangi dirbu sau, nei jėgų, nei laiko negaila, tačiau kartais pagalvoju, ar tikrai man to reikėjo, nes būna beprotiškai sunkių dienų: per Motinos dieną dirbome pusantros paros. Tačiau nesigailime – sakėme, kad reikia laiko augti, plėstis.
Tai – malonus darbas, nes kasdien kažką sukuri, kažką nudžiugini. Tenka ir pristatyti gėles, tada tikrai matome tuos laimingus veidus – suvoki, kad padedi nudžiuginti“, – kalbėjo floristė.
„O aš laimingas, nes žmona laiminga“ , – suskubo įsiterpti Arnas.
Bando padaryti kitaip
Tarp vyrų populiariausios gėles ir dabar išlieka raudonos rožės, tuo metu moterys, Arno teigimu, beprotiškai mėgsta bijūnus.
Rita pasakoja, kad vis stengiasi stumtelti vyrus išbandyti kažką naujo, pasirinkti gėlių puokštę ir pamatyti žmonos reakciją.
„Pati prisimenu – man vyras dovanodavo raudonas rožes glėbiais. Ir kažkada parvežė puokštę – man buvo „kosmosas“, nes tai buvo kažkas kitokio, įdomesnio. Ir tikrai, daug kas grįžta ir pasakoja, kad labai džiaugiasi, kad labai patiko. Tada pradeda norėti pirkti tik puokštes“, – pasakojo Rita.
Gėlių salone floristė vis bando klientams pasiūlyti kažką naujo, kitokio – siekia išsiskirti ne tik puokštėmis, bet ir, pavyzdžiui, gėlių kompozicijomis dėžutėse – jomis rūpintis praktiškai nereikia.
Kaip pasakoja Rita, kartais būna gaila, kad kai kurių gėlių žmonės tiesiog nemėgsta, jos būna „nurašytos“: „Neįsivaizduojate, kokio grožio būna lelijų, bet jų nepripažįsta. Pavyzdžiui, anturiai – jos gali išlaikyti virš mėnesio, bet jų nemėgsta, nes primena laidotuves. Nors būna ir rožinių atspalvių“.
Rita juokiasi, kad puokščių komponavimas jai pavyksta natūraliai, tuo metu kainos skaičiavimas – ne: „Aptariame sumą, kurią žmogus pasiruošęs išleisti. Dažniausiai surenku puokštę ir tada žiūriu, kad reikėtų dar šio ar ano… man maloniau, kad žmogus išsineša gal kiek peršokusią kartelę puokštę, bet žinau, kad ji tikrai gerai atrodys“.
Kitaip negu daugeliui smulkiųjų verslų, karantinas gėlių salonui išėjo į naudą – tai buvo būtent tas metas, kada daugelis klaipėdiečių šį saloną ir atrado. Tačiau karantinas atnešė ir savų iššūkių.
„Žmonės norėjo artimuosius sveikinti su gimtadieniu – negalėjo nuvažiuoti pasveikinti, bet galėjo nusiųsti gėlių. Gėlės karantino metu žmones tikrai džiugino. Tik tiek, kad karantino pradžioje porą savaičių jų nebuvo įmanoma gauti – puokštes daryti buvo labai sudėtinga. Kartais net pirkdavau gėles vazonėliuose ir išsiskabydavau, ką reikia, kad tik užtektų tų gėlių“, – prisiminė floristė.
Gėlių salonas pribrendo ir prie komandos didinimo – parduotuvėje labai reikia pagalbos.
„Norėtume rasti vyresnį žmogų, nesvarbu, vyras ar moteris, bet ne jauną. Turėjome porą jaunų žmonių, buvo sunku – kai žmogus pasako vieną, o darbai vyksta visai kitaip“, – pastebėjo Rita.
Ji neslepia – per šiuos metus nuo įmonės įkūrimo išmoko labai daug, tačiau jeigu galėtų atsukti laiką atgal, viską darytų lygiai taip pat.
„Daug kas mums sakė daryti kuo daugiau reklamos, kad kuo daugiau žmonių mus pamatytų. Gal taip būčiau dariusi, jei būčiau išmaniusi tą dalyką. Tačiau pradėjome veiklą po truputį, apšildami kojas: labai gerai startavome, nes mūsų neužgriuvo, neužpuolė, atrado po truputį“, – džiaugėsi floristė.
Siūlykite savo verslą projektui „Verslo genas“: pildykite anketą ir papasakokite apie save Lietuvai!
