Tik tėčio ir sūnaus įkurta įmonė „Du medu“ išsiplėtė ir šiandien vienija 20 darbuotojų, tačiau V.Račickas kuklinasi: „Tai – labiau veikla negu verslas: versle daugiau pelno, o mūsų veikloje daugiau idėjos“, – pasakojo Vytautas.
Toji idėja – įsitikinimas, kad galima auginti ir sėkmingai pagaminti produktą, nekenkiantį nei žmogui, nei gamtai. O taip pat – įtikinti Lietuvą, jog naudingiau investuoti į ekologiškus produktus negu į vaistus ateityje.
Įsiminusi istorija
Šiandien didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose ir „Du medu“ firminėse parduotuvėse duoną, sausainius, grūdus pardavinėjančios įmonės pradžia – Prienų rajone esančiame Vytauto tėčio ūkyje, kuriame šeima ir dabar užsiaugina įmonei reikalingus rugius ir daržoves.
Prieš 30 metų dar mažai kam girdėtą „ekologijos“ sampratą miestiečiams vaikams, padėjusiems ūkyje, įskiepijo tėtis: „Mums patiko ne tik veikla, bet ir pati idėja – kad galime saugoti žemę, gaminti produktą nepakenkdami gamtai. Ši idėja mums taip patiko, kad pradėjome ją vystyti plačiau“.
„Tąkart tėtis man pasakojo kaime pamatęs, kaip atrodo žmogus, ką tik baigęs purkšti obelis – jis būdavo visas oranžinis nuo tų pesticidų, smirdėdavo. Pesticidai yra nuodas, jis kažką nužudo – ar tai augalą, ar kenkėją. Mes nežinome, kaip jis veikia mus. Mokslininkai į tai dar negali atsakyti – teigia, kad tie nuodai išsisklaido, pradingsta, todėl apipurkštus produktus galima valgyti.
Įsivaizduokite, kad obuolį tris kartus nupurškia chemija ir jus patikina, kad po dviejų savaičių jį bus galima valgyti. Net jei nuo obuolio chemija ir nugaruoja, tai reiškia, kad į orą ar į žemę ją nuplovė – ji vis tiek lieka tarp mūsų.
Paskui sergame įvairiomis ligomis. Todėl mes sakome, kad produktus galima užauginti be jokios chemijos. To įrodymas – kiek daug mes pagaminame, neteršdami nei gamtos, nei žmogaus sveikatos“, – kalbėjo V.Račickas.
Ilgas procesas
Šiandien, Vytauto teigimu, ekologišką duoną ir sausainius Lietuvoje gamina tik dvi įmonės – „Du medu“ ir „Trejos girnos“. Anksčiau jų buvo ir daugiau – įmonės tai pradėdavo, tai vėl mesdavo šią veiklą, grįždavo prie įprastų gamybos metodų.
Pasak V.Račicko, įmonės atsisako ekologiškos duonos gamybos, nes ši veikla – finansiškai nenaudinga: mielėmis ar sintetiniais priedais įmonės duoną pagamina per valandą, tuo metu ekologiškos duonos, gaminamos natūraliu raugu, be sintetinių priedų ar kitų „pagreitinimų“, gamyba užtrunka dvi paras.
„Kuo skiriasi įprastas produktas nuo ekologiško? Tai – tas pat, kaip vairuoti automobilį be draudimo ar su draudimu: ekologiškas produktas yra visiškas saugus, jis negali mums pakenkti. Tuo metu kokiais pesticidais, herbicidais pripurkštas, vaškuotas, lakuotas ar dažytas įprastas produktas – negali niekas pasakyti, nebent pats gamintojas“, – skirtumą paaiškino Vytautas.
Nors duona, galima sakyti, lietuvių maisto pagrindas, reikalingas visais laikais, tačiau kepyklos verslas – sudėtingas. Vytauto teigimu, konkuruoti duonos gaminiais yra sunku, nes kepėjų yra labai daug: turguje, parduotuvėse lentynos lūžta nuo duonos gaminių. „Duoną namuose šeimininkės ir pačios kepa. Net ir šeimininkės tampa mūsų konkurentu“, – juokavo jis.
Tačiau į vienintelę kitą duoną ekologiškai auginančią ir gaminančią įmonę „Du medu“ savininkas teigia nežiūrintis kaip į konkurentus, priešingai – konkuruoja su įprasta produkcija, siekia, kad vartotojas darytųsi sąmoningas, vartotų saugius produktus.
Tai, anot Vytauto, nėra paprastas darbas – dėl to įmonė važinėja po muges, veikia su įvairiomis asociacijomis. Vis dėlto, Vytautas pastebi, kad žmonės darosi vis sąmoningesni.
„Lietuviams labai svarbi ekologija, tik jie galbūt kažkiek kitaip ją supranta. Be to, mes nesame taip nutolę nuo žemės, kaip užsienio gyventojai: kažkas vis dar kaimuką turi, kažką parsiveža – tai kiaušinuką, tai vištaitę gauna. Kaimiška produkcija dar maišosi su ekologiška, tačiau netoli nuo žemės pabėgę esame“, – pastebėjo V.Račickas.
Galbūt konkuruoti su įprasta produkcija yra sudėtinga, nes ekologiškoji yra brangesnė? Vytautas mano kitaip.
„Mūsų vartotojas nėra labai turtingas – jis yra išprusęs, naudą mato per kitą pusę. Supranta, jog tam, kad nereikėtų pirkti vaistų ateityje, reikia maitintis ekologiškai. Turime nemažą klientų ratą, kurie dešimtmečius vartoja mūsų produktus ir džiaugiasi, kad jie yra. Tačiau atsiranda vis naujų, užauga naujos kartos“, – džiaugėsi V.Račickas.
Trūksta darbuotojų
Duona ir sausainiais prekiaujanti įmonė artimiausiu metu bus papildyta ir saldesne linija – jau atlikti bandymai šakočiams, tinginiams. Vis dėlto, šiai idėjai įgyvendinti trūksta darbuotojų – Prienuose galinčių dirbti kepėjų.
„Kepykla, kepėjas – ne advokato darbas: jis yra fiziškai sunkus, mažiau apmokamas, todėl ir sudėtinga rasti darbuotojų. Labai vertinu gamyboje dirbančių žmonių darbą, nes tai yra tikrai sunku: karštis, atsakomybė, – aš pats tą darbą esu atidirbęs sočiai.
Šiuo metu kepykloje daugiau dirba vyresni darbuotojai, jaunimas tokio darbo nenori: jaunimas ieško atlyginimo, jie darbo neieško. Toks va ir skirtumas. Šiam darbui reikia mėgti maistą, reikia pomėgio gaminti – tada būsi „savo rogėse“. Jei nepatinka ir su tešla elgiesi kaip su varžtu – tada negerai“, – kalbėjo Vytautas.
Nors žmonėms neretai kyla iššūkių atpažįstant įvairias produktų kokybės žymėjimo reikšmes, Vytautas nusiteikęs optimistiškai – ateityje visi atpažinsime, kaip žymimas tikrai ekologiškas produktas.
„Žmonės atpažįsta automobilių modelius, kažkada atpažinsime ir ekologiškų produktų ženklus – tada pirksime tuos, kurie yra užauginti ekologiškai“, – įsitikinęs Vytautas.
