Iš tiesų pradžia kur kas proziškesnė. Į sklypą, kuriame dabar įkurtas dinozaurų ir atrakcionų parkas su karuselėmis, mašinėlėmis, amfiteatru, tiru, batutais, alpakomis ir dovanų dalijamais triušiais, o taip pat stovi „Radailių dvaras“, Aušros atėjo prieš 24 metus. Pirmiausia čia įrengė žuvies rūkyklą, iš kurios apie 90 proc. produkcijos išvažiuodavo į Palangą. Tačiau, įstojus į ES, reikėjo įgyvendinti Bendrijos reikalavimus, kurių cechas neatitiko, todėl rūkyklą savininkai nutarė uždaryti.
„Sprendėme, ko imtis toliau: uždarėme žuvies cechą, atidarėme restoraną, įrengėme pirtis, o po to, kadangi buvome krikštynų sostinė – per dieną būdavo ir po šešerias krikštynas – supratome, kad reikia kažko daugiau vaikams. Norėjosi įrengti tai, ko Lietuvoje nėra“, – pasakojo A.Aušra.
Pradėję nuo 40-ies dinozaurų dabar jų turi 52. Visi jie, kaip manoma, natūralaus dydžio. Vis dėlto šeimininkų tikslas – ne didinti dinozaurų skaičių, o plėsti atrakcionus. Anot Andriaus, kasmet lankytojams pasiūloma kažkas naujo. Šios vasaros naujiena – laipynės.
„Mums lankytojai liepia plėstis. Sako – jau esame pas jus buvę, ką pasiūlysite naujo? Faktas, kad kiekvienais metais bus kažkas naujo. Galbūt kitąmet įrengsime čiuožyklą, nuo kurios leidžiamasi su padangomis. Tokius dalykus nutariame rudenį – vasarą sprendžiame einamąsias problemas“, – kalbėjo verslininkas.
Į šeimą su vaikais iki 12 metų nusitaikusiame parke nerasite amerikietiškų kalnelių ar kitų paaugliams tinkančių atrakcionų. Vis dėlto pats seniausias užsiėmimas dinozaurų parke visai su jais nesusijęs. Tai – vaikų labai mėgstamas Nykštukų miestelis, atsiradęs dar iki idėjos didelėje, 10 ha ploto, teritorijoje, įkurdinti dinozaurus. Ir dabar dar jis, vis atnaujinus, sulaukia savų lankytojų.
Toje pačioje 10 ha teritorijoje stovi ir Aušrų namai. Prie įėjimo į jų privačią erdvę atsirado vietos dukros numylėtiniui triceratopsui. „Kai pradėjome steigti parką, dukrai buvo penkeri. Su šituo dinozauru ji kas rytą išvažiuodama į darželį atsisveikindavo, o grįžusi pasisveikindavo“, – prisiminė A.Aušra.
Jo atžala – toli gražu ne vienintelė, tarp žaidimų draugų turėjusi dinozaurą. Verslininkas pasakojo, kad netrūksta vaikų, kurie, atvykę į parką, nueina pasisveikinti ir pasikalbėti su savuoju dinozauru.
„Turime etatinių lankytojų, kurie du tris kartus per savaitę ateina 10 val. ryto, o išeina 19 val. Suprantama, tokie lankytojai turi metinius bilietus, – sakė Andrius. – Kažkas mums bandė priekaištauti dėl kainų, tačiau perėjus Palangos J.Basanavičiaus gatve tuos pačius pinigus išleisite per 20 minučių, nes atskirai mokėsite už kiekvieną pramogą. Pas mus kartą sumokėjus gali pramogauti visą dieną“.
Parsiveža iš Kinijos ir Lenkijos
Dinozaurai į kaimą Klaipėdos rajone atgabenti iš Lenkijos ir Kinijos, o vienas jų turi ir ploną sąsają su legendine Godzila. A.Aušra sako, kad didįjį jų parko tiranozaurą gamino ta pati įmonė, kurioje atsirado Gozila. „Čia jau nebe pokštas“, – juokėsi Andrius.
„Kai sugalvojau, kad reikia dinozaurų, visi į mane labai skeptiškai žiūrėjo. Net sūnus sakė: „Ką tu darai? Kur kiši pinigus?“ Visi skandinaviški bankai man pasakė „ne“. Vis dėlto su vienu iš Lietuvoje veikiančių bankų pavyko susitarti. Apskritai sudėtingiausia buvo patikėti pačia idėja, kad mes ją galime įgyvendinti. Aš ja tikėjau, bet ar tikės kiti?“, – apie dvejones pasakojo verslininkas.
120 tūkst. lankytojų
Vienas iš dviejų Aušrų sūnų Nyderlanduose pasirinko su verslu susijusias studijas. „Galbūt jis pamėtės idėjų. Neatmetu galimybės, kad ir perims verslą, tačiau to daryti tikrai jo niekas nevers. Jei nenorės – ir nieko baisaus“, – svarstė Andrius.
Kol kas dinozaurų ir atrakcionų parkas Radailiuose – jo, turinčio inžinieriaus mechaniko, ir ekonomistės žmonos Vitos rankose.
Vasarą visame komplekse, įskaitant ir viešbučius bei SPA su restoranu, dirba 150 darbuotojų.
Anot A.Aušros, per metus sulaukiama apie 120 tūkst. lankytojų. Turint omenyje, kad parkas veikia tik kelis mėnesius, didysis jų srautas ir suplaukia vasarą.
Tiesa, šis šiltasis sezonas buvo visiškai kitoks nei įprasta: dėl karantino ir prasidėjo vėliau, ir turistų sulaukta kur kas mažiau. Jei įprastai pusę atvykstančiųjų sudarydavo užsieniečiai, kurių 30-35 proc. – latviai, šiemet jų nebūta. „Pernai liepą visur būdavo eilės, o šiemet – perpus tiek“ – skaičiavo verslininkas, tačiau situacijos pernelyg nedramatizavo, mat galimybė dirbti vasarą leido kiek atsitiesti.
