Kartais tam jokių didelių investicijų perkant brangius kursus ar praleidžiant keletą metų profesinėje mokykloje visai nereikia – užtenka didelio noro tobulėti ir tinkamų asmeninių savybių, o pažangios įmonės noriai investuoja į savo darbuotojų auginimą. Tai įrodė į matavimų sritį pasukę klaipėdiečiai.
Keturios iš penkių kompanijų linkusios augintis savo darbuotojus. Tai būdinga ne tik didelėms, į viso pasaulio rinką orientuotoms užsienio kapitalo korporacijoms, bet ir nedidelėms lietuviškoms įmonėms su 10 ir mažiau darbuotojų.
Tiesa, investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimąsi pandemijos metu buvo kiek pristabdytos, tačiau dabar pamažu atsigauna.
„Mūsų apklausa parodė, kad visos išimtinai investavo į darbuotojus, norėjo kelti jų kvalifikaciją, suteikti papildomas žinias ir įgūdžius, kurie leistų žmonėms įmonėje karjerą daryti nebūtinai vertikaliai, bet „horizontaliai“. Jei darbuotojui pritrūksta kompetencijų, ieškoma galimybių, kur pritaikyti žmogaus gebėjimus, suteikiant jam mokymus.
Žmonės atleidžiami tik tada, kai jie patys neturi motyvacijos mokytis, neįdeda pastangų augti ir tobulėti“, – sako personalo atrankų specialistė Akvilė Kazlienė.
Ieškant naujų žmonių, kiek lanksčiau žiūrima į pradedančiąsias pozicijas – tuomet išsilavinimas ir patirtis nėra tokie svarbūs, o įmonės linkusios atsižvelgti į žmogaus vertybes, lūkesčius, kiek realistiškai vertina savo galimybes ir kiek motyvacijos turi tai pozicijai užimti.
„Darbdaviai lanksčiau žiūri į jaunus kandidatus, iš kurių galima kažką „sulipdyti“, kurie galbūt jau turi šiokią tokią patirtį, požiūrį, vertybes ir asmenines savybes. Norint persikvalifikuoti, pirmiausia kandidatas pats turi suprasti, ką jis nori veikti – išsianalizuoti rinką, kokios sritys žmogų domina, kokios būna pozicijos toje srityje.
Žmogus turėtų pasianalizuoti, kaip tose pareigybėse dirbama, kokie kyla iššūkiai, pabendrauti su tų specialybių atstovais, praplėsti pažinčių ratą“, – sakė „CVO Recruitment“ ir „Simplika“ vadovė.
Nuo aplinkosaugos – prie matavimų
Kad galima be didelės patirties pakeisti darbo sritį įrodė du klaipėdiečiai. Vienas iš jų, Marius Žalys, baigęs jūrų hidrologijos studijas, jau daugiau nei trejus metus kremta metrologo duoną. Darbą „Vilniaus metrologijos centro“ (VMC) Klaipėdos laboratorijoje pradėjo eilinio inžinieriaus pozicijoje, vėliau tapo inžinieriumi metrologu. Dabar 31-erių metų vyras vadovauja laboratorijai.
„Seniau dirbau kitoje akredituotoje laboratorijoje, tačiau dirbančia aplinkos apsaugos srityje, pagal specialybę. Buvusiam darbe turėjau šiek tiek reikalų su metrologija – ten naudojom prietaisus, kuriuos šiuo metu tikriname“, – pasakoja M. Žalys.
Daugiausiai jo kolegų metrologų baigia fiziką, chemiją, inžinerines specialybes, o hidrologų pasitaiko rečiau. Jo nuomone, įsidarbinti VMC padėjo nusimanymas, kaip vyksta darbas laboratorijoje.
„Žinojau, kaip veikia laboratorija, visus procesus. Juk dirbome pagal tuos pačius standartus kaip ir dabar. Ko gero padėjo ir noras domėtis, smalsumas ir polinkis į tikslumą. Tikslumu ir kantrybe pasižymiu ir gyvenime. Kartais ir iš aplinkinių būna užuominų, kad galėčiau mažiau klausinėti“, – sako M. Žalys.
Klaipėdietį darbas metrologijos srityje žavi tuo, kad jame daug iššūkių ir nuolat tenka galvoti, kaip padėti klientui, ieškoti naujų sprendimų.
„Kai kreipiasi dėl naujo, Lietuvoje dar nematyto prietaiso patikros ar kalibravimo, lengviausias būdas yra pasakyti „ne“. Tačiau mes to niekada nedarėm ir nedarysim. Visą laiką norisi ieškoti sprendimo – patikras ar kalibravimą atliekame ne sau. Man ieškoti naujų sprendimų, paaiškinti, kodėl kliento prietaisas veikia, ar neveikia, kodėl jam tokios patikros reikalinga, patinka labiausiai. Tai tuo pačiu gilina ir mano žinias, ir parodo įmonės kompetenciją“, – pasakoja VMC Klaipėdos laboratorijos vadovas.
Prašo prognozuoti orus
Kaip ir kiekviename darbe, metrologų kasdienybėje pasitaiko nesusikalbėjimų. Dažnai jie kyla tuomet, kai klientai netiksliai nupasakoja problemą arba patys nesupranta, ko jų klausia specialistai.
„Kai mums pateikia užklausą dėl svarstyklių patikros, turime gauti esminę informaciją apie tą prietaisą – kokios tai svarstyklės, kokios jų matavimo ribos. Klausdami kliento, „kiek sveria“, norime įvertinti, kiek svarsčių reiks vežtis, kad galėtume atlikti patikrą, o mums atsako: „aš pakeliu“, turėdami omenyje pačio prietaiso svorį“, – vieną iš tokių kuriozų prisimena VMC Klaipėdos laboratorijos vadovas.
Metrologai neretai dūsauja, kad juos painioja su meteorologais ir prašo išprognozuoti rytdienos orą. Kaip sako M. Žalys, tokių situacijų vis dar pasitaiko susipažįstant su naujais žmonėmis – kur dirba Marius, artimieji jau suprato, sunkumų nekyla ir su draugais ar bendrakursiais.
Kad išgirdę žodį „metrologija“ žmonės pradeda prašyti orų prognozių, patvirtina ir dantų technologijos specialybę baigęs ir VMC taip pat prieš trejus metus pradėjęs dirbti Nedas Norvaišas. 27-erių metų vaikinas sako, kad apie orus pradeda šnekėti 9 iš 10 žmonių, sužinoję, kad Nedas dirba metrologijos centre.
Nejunta rutinos
N. Norvaišas suprato, kad naujos srities teks ieškoti jau studijų metais – jis jautė, kad dantų techniko specialybė skirta ne jam. Dabar jis save laiko vienu universaliausių metrologų Klaipėdoje, mat jam tenka dirbti su įvairaus pobūdžio prietaisais – nors pagrindinė jo sritis yra susijusi su fizikiniais cheminiais matavimais, vaikinui tenka tikrinti ir svarstykles, manometrus ar termometrus.
„Dantų techniko darbas yra labai kruopštus ir preciziškas, metrologijoje taip pat reikia nepriekaištingo tikslumo. Manau, kad tuo panašios šios profesijos. Ko gero, personalo darbuotojos pamatė mano begalinį norą išbandyti save šioje srityje ir suteikė man šansą“, – apie tai, kaip jam pasisekė pereiti į kitą sritį sakė metrologas.
Nedas džiaugiasi, kad metrologijoje nėra rutinos, nereikia užsisėdėti vienoje vietoje visą darbo savaitę.
„Vieną dieną atlikinėji patikras viename Žemaitijos gale, kitą – kitame. Taip apvažiuoji daug įmonių, susipažįsti su naujais žmonėmis. Kadangi nesu chemikas, sunkiausia man sekasi su chemijos terminais“, – pridūrė N. Norvaišas.
Klaipėdietis save vadina tipišku metrologu, mat jis mėgsta ramybę ir su tuo susijusį laisvalaikį – žvejybą, laiko leidimą gamtoje.
