Aplink žirgyną ne vieno hektaro spinduliu nusidriekusiose pievose laisvai ganosi 12 jau suaugusių žirgų ir 6 kumeliukai. Kaip juokauja Pranas Milkintas, reikia būti lyg medžiotoju, kad surastum plačiose pievose vėjo kedenamais karčiais išsilaksčiusius žirgus.
Paklaustas, kaip prasidėjo pirmoji pažintis su žirgais ir kaip užgimė pirmoji meilė jiems, P. Milkintas neslėpė, jog žirgais susižavėjo dar vaikystėje. Būdamas 6 metų jis išvydo pirmąsias žirgų varžybas ir nuo tos akimirkos visuomet širdyje puoselėjo viltį vieną dieną turėti savo žirgą ir žirgyną.
Žirgyno įkūrimas
Beveik visą savo gyvenimą dirbdamas žirgyne ir prižiūrėdamas žirgus P. Milkintas vieną dieną sutiko Klaipėdos bendrovės „Statega“ akcininką Vladimirą Stefanovą. Pastarasis, sužinojęs apie Prano meilę žirgams, pasiūlė finansinę paramą.
„Mes kartu nusipirkome dvi kumeles ir tada jis man sako, galėtume nusipirkti ir gerą reproduktorių, eržilą, kurį galėtume reklamuoti, kergti kumeles ir gauti prieaugį, užsiauginti daugiau žirgų“, – apie žirgyno įkūrimo pradžią pasakojo P. Milkintas.
Taip žirgyne atsirado išdidumo, elegancijos ir nuostabaus grožio kupinas žirgas Komplimentas. Jis buvo licencijuotas kaip reproduktorius ir tuomet, pradėjus kergti kumeles, žirgynas ėmė plėstis.
Kiekvienas žirgas yra skirtingas
P. Milkintas ne tik pats prižiūri žirgus, jais rūpinasi, bet ir važiuoja į konkūrus bei varžybas, o jose dalyvauja tik su tais žirgais, kurie jau yra sulaukę 4 metų amžiaus.
„Aš vežuosi keturis žirgus, važiuoju vienas, pats šoku ir dalyvauju varžybose. Jose dalyvaujame tam, kad parodytume žirgus, jų meistriškumą, kad kiti žinotų, jog tas žirgas, kuris yra aukštos klasės ir gali turėti perspektyvių palikuonių, jeigu yra licencijuotas, yra pas mane. O kai jį nupirks, bus uždirbami pinigai“, – sakė P. Milkintas.
Gimusiam kumeliukui ant galvos yra uždedamas kantariukas, jis nuo pat pirmųjų dienų yra mokomas ir supažindinamas su kvapu, kad atsimintų, jog kantaras nėra pavojingas. Prano Milkinto teigimu, jei neseniai gimęs kumeliukas nėra supažindinamas su kantaru, vėliau tenka vargti, kol kumeliuką pagauni.
„Kiekvienas kumeliukas ir charakteriu yra vis kitoks, turime vieną, kuriam labai patinka žaisti su šunimi, kai tik jį pamato, jam iškart atvimpa viršutinė lūpa ir jis jau žino, kad čia jo draugas atėjo, kad kartu galės pažaisti“, – pasakojo P. Milkintas.
Sulaukę 18-19 metų žirgai dažniausiai išeina į savo užtarnautą poilsį, į pensiją.
Išlaikyti žirgyną nėra lengva
Žirgininkystė visame pasaulyje yra laikoma prestižiniu ir nepigiu malonumu, tad įkurti ir išlaikyti žirgyną nėra taip lengva, kaip gali atrodyti, tam reikia įdėti ne tik be galo daug darbo, pastangų, investicijų, bet ir rėmėjų pagalbos.
P. Milkintas pasakojo, jog kiekvieną dieną yra begalė darbo. Iš pat ryto jis eina pas žirgus, išvalo jų gardus, paduoda šieno, vėliau avižų, išvalo ir iššukuoja žirgus, kad kailyje nebūtų jokių sukibimų, tuomet žirgus, su kuriais reikia treniruotis, ruošia varžyboms. Viena tokia treniruotė trunka maždaug 1 valandą 20 minučių, o po treniruočių reikia vėl sutvarkyti žirgus, pašerti ir tuomet jau paleisti į aptvarą.
„Kiekvieną dieną žirgui reikia 8 kg avižų, taip pat šieno, pjuvenų, šiaudų, druskos ir vitaminų. Jei žirgai ko nors negauna, tuomet, jau žiūrėk, ir kanopos pradeda trūkinėti arba kailis nebeblizga. Čia ne mašina, kad pastatei, kuro įpylei ir važiuoji, neįpylei, tai ji stovi. Kiekvieną rytą, vakarą ir per pietus turi juos šerti, duoti valgyti, jei neduosi – jie neišgyvens“, – pasakojo P. Milkintas.
Vasarą, kol lauke šilta, žirgai yra laikomi erdviuose lauko aptvaruose, tačiau atėjus rudeniui žirgus tenka vedžioti iš lauko aptvaro į vidaus gardus. Kai šviečia saulė ir nėra lietaus, žirgai yra laikomi aptvaruose, tačiau tik prasidėjus lietui yra vedami į gardus, kad nesušaltų, negautų skersvėjo ir nesusirgtų, nes gyvūnų gydymas ir priežiūra yra be galo brangūs.
P. Milkintas pasakojo, jog išlaikyti žirgyną yra labai sunku, o be rėmėjo – praktiškai neįmanoma, nes neužauginus gero žirgo, kurį būtų galima parduoti, nėra gaunamos jokios pajamos, tad, norint išsilaikyti, reikia rasti rėmėją.
„Daugiausiai mus remia Klaipėdos bendrovės „Statega“ akcininkas Vladimiras Stefanovas. Kiti galbūt geriau išvažiuotų kur nors, pakeliautų, pamatytų, o jis remia mūsų žirgyną„, – sakė P. Milkintas. Investuoti tūkstančiai ar net milijonai rėmėjui niekada neužtikrina, kad šios investicijos kada nors atsipirks.
Kumeliukų perspektyvos, grakštumas ir kaina dažniausiai paaiškėja tik ketvirtaisiais auginimo metais, tačiau rėmėjai džiaugiasi turėdami galimybę pabūti su žirgais, atsivežti šeimą, taip pat suteikti realią naudą sergantiems ar negalią turintiems žmonėms.
„Visą meilę žirgams man įskiepijo Pranas, nors tai nėra pelningos investicijos, tačiau tikimės, kad ateityje pavyks žirgynui pačiam save išlaikyti. Planuojame dar labiau išvystyti žirgyną, statyti arklides ir maniežą“, – pasakojo V. Stefanovas.
Labdaringa veikla
Žirgai iš prigimties yra neagresyvūs, be galo socialūs gyvūnai, reaguojantys ir jaučiantys aplinkinių emocijas bei elgesį. Jie ne tik ramina žmones, bet ir leidžia užsimegzti tarpusavio ryšiui, kuris skatina pasitikėti žirgais.
Glostant, šukuojant ar jojant tarp vaiko ir žirgo užsimezga ryšys, kuris leidžia vaikui pajusti gyvūną, pasitikėti juo, skatina norą domėtis išoriniu pasauliu ir tapti atviresniu, tobulėti.
„Tai tarsi kokia terapija, sergantys ar negalią turintys vaikai, taip pat vaikai iš socialialinės rizikos šeimų atvažiuoja pajodinėti, pabūti kartu su gyvūnais. Moko juos švelnumo ir atjautos, o vaikams yra ypač įdomu paglostyti ar pašerti žirgą“, – sakė P. Milkintas.
