Krevečių ūkio „Local Ocean“ savininkė – įmonė „Investara“. Ją įkūrė penki kauniečiai draugai. Anot „Local Ocean“ krevečių ūkio vadovo ir „Investaros“ bendrasavininkio A.Krupskio, jų penketukas – entuziastai, norintys daryti to, ko nėra.
„Esu vienas jų. Užmiegu su krevetėmis ir atsikeliu su krevetėmis. Mes visi ir anksčiau turėjome verslus, tačiau krevečių auginimas – ne verslas, kur įdedi eurą, o pasiimi dešimt. Tai – ambicijos, noras padaryti kažką, ko nėra. Jei šitą veiklą vertintume tik kaip verslą, nesėkmių būta tiek, kad galbūt jau labai seniai būtume viską palikę“, – pasakojo A.Krupskis.
Būbliuose, visai netoli Rumšiškių, kurtasi neatsitiktinai. Viena – tai patogu strategiškai, nes ūkis stovi tarp dviejų pagrindinių miestų. Tačiau tuo pačiu norėta, kad produkto kilmė sietųsi su Rumšiškėmis.
Krevetės – kanibalės
Pašnekovas neslepia – kai 2017 m. rekonstravo pastatą ir pradėjo auginti krevetes, būta daug nesėkmingų bandymų, dėl ko prarasta nemažai laiko ir pinigų.
„Mūsų vanduo kaip jūroje turi nuolatos judėti ir kiekvieną sekundę turi būti prisotinamas deguonimi. Jei krevetės be deguonies būna ilgiau nei 15 min., jos žūsta. Yra buvę, kai dėl elektros tiekimo gedimo visas kiekis buvo pakeitęs spalvą (kai miršta, krevetės pasidaro rožinės – red. past.). Šiandien esame 110 proc. apsisaugoję nuo su elektra susijusių rizikų“, – aiškino įmonės vadovas, vedžiodamas po ūkio vidų.
Čia – šilta: patalpoje, kur auga krevetės, turi būti apie 30 laipsnių temperatūra, vandenyje – 28.
Į ūkį atvežus mailių, jis kelias dienas karantinuojamas. Kai jau būna pasiruošęs, suleidžiamas į pirmuosius baseinus, kur auga 3-4 savaites, po to – į kiek didesnę sistemą, trečiuosiuose baseinuose jos gyvena iki sveria bent 20-25 gramus su galva ir kiautu.
Perkeliant mailių, patikrinamas realus krevečių kiekis. Vienos partijos mirštamumas gali būti ir 50 proc. Tačiau kadangi šie gyvūnai – kanibalai, vandenyje mirusios krevetės nepamatysi. Jei jau taip nutiks, bus įsimetusi liga, o tada vienu kartu žūsta visi gyvūnai.
Kai stresuoja, šokinėja iš baseino
Kol gyvūnas užauga nuo mailiaus iki skirtos suvartoti krevetės, praeina trys keturi mėnesiai. Jei per tą laiką jų nenuperka, tai nereiškia, kad krevetės nebetinkamos valgyti – krevečių ūkyje yra tokių, kurios baseinuose gyvena nuo pernai rugsėjo. Skirtumas tik tas, kad atėjus tam tikram momentui krevetės suvalgo daug pašaro, bet svorio priauga mažai.
A.Krupskis sako, kad krevetėms augant pašaras – labai svarbu.
„Krevetės – išrankus ir gan lepus organizmas. Kartais mums atrodo, kad pagal sudėtį maistas joms tinkamas, tačiau iš jų elgesio matome, kad kažkas nepatinka. Pavyzdžiui, ima šokinėti iš baseino: pakeitei pašarą ir matai, kad jos stresuoja. Tai – indikatorius, kad kažkas nepatiko“, – pasakojo A.Krupskis.
Iš pažiūros vanduo baseinuose, kur auga krevetės – purvinas. Tačiau šiems gyvūnams gėlas vanduo ir netinka – jame turi būti atitinkamas rūgštingumas, druskingumas, o vandens spalvą pakeičia gerosios bakterijos.
Mailius iš jų išaugintų krevečių
Krevečių ūkis Būbliuose mailiaus neaugina – jį atsiveža iš JAV. Nors galbūt atrodytų, kad mailius genetiškai geresnis Azijos šalyse, tačiau dėl ES reikalavimų jo atsigabenti iš bet kur negalima.
„Esame priversti jį importuoti iš JAV. Ten mailiaus augintojai stipriai pažengę – galime būti užtikrinti, kad gausime kokybišką produktą.
Tačiau turime partnerius ir Austrijoje – jie pirmieji Europoje pradėjo veisti mailių. Tai tik pirmieji žingsniai, tačiau iš jų jau gavome mailiaus partiją. Jis išvestas iš tų krevečių, kurias mes patys auginome, kitaip pasakius, tai mūsų išaugintų krevečių vaikai“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Nori kelis kartus plėstis
Verslininkai turi planų ūkyje Kaišiadorių rajone ir patys auginti krevečių mailių, tačiau kol kas tai – tik planai. Mat, kaip aiškino A.Krupskis, mailiaus auginimas – visai kas kita, nei iš mailiaus išauginti krevetę: tam reikia ir kitokių technologijų, ir kitos srities specialistų.
„Kai mes jas gauname, krevetės būna apie 20 dienų – vandenyje jos vos matomos. Kadangi jų rūšis – baltakojės blyškiosios, krevetės kone permatomos. Išsiritusių iš kiaušinėlių jų nė plika akimi nepamatysi. Mailiaus auginimas labai sudėtingas. Tai – atskira mokslo rūšis.
Čia ne tas atvejis, kai turi patinėlį ir patelę, ši padeda kiaušinėlius ir užauga krevetės“, – pasakojo „Investaros“ direktorius.
Šiandien 1,4 tūkst. kv. m krevečių ūkis Būbliuose per mėnesį gali išauginti apie tūkstantį kilogramų krevečių. Tačiau verslininkai turi planų ūkį plėsti keturis penkis kartus, tuo pačiu išauginant pajėgumus, o taip pat – ir įsirengti sektorių veisimui. Jei viskas eisis pagal planą, kitąmet turėtų būti pradėti projektavimo darbai ir statybos. Tokiu atveju 2022 m. antroje pusėje būtų realu pradėti dirbti didesniais pajėgumais.
A.Krupskis skaičiuoja: Europoje krevečių ūkių esama Šveicarijoje, Belgijoje, Vokietijoje, tačiau jie nepajėgūs aprūpinti netgi savo regiono.
„Mūsų strateginis planas neapsiriboja Lietuva. Mūsų tikslas – visa Europa, – kalbėdamas apie planus sakė A.Krupskis. – Šios rūšies krevečių, kurias mes auginame, paklausa didžiulė, Europoje – suvartojimas milžiniškas. Mūsų produktas – premium klasės tiek dėl kokybės, tiek dėl kainos.
Jei pasiimtume 5 proc. šių krevečių suvartojimo rinkos, mums reikia labai stipriai judėti į priekį ir plėstis“.
Neranda darbuotojų
Viena didesnių problemų, su kuria susiduria krevečių augintojai – darbui paruoštų specialistų stygius. Šiandien ūkyje, įskaičiuojant ir patį vadovą, dirba 7 žmonės. Vienas komandos narys – Vytauto Didžiojo universitete studijuojantis egiptietis.
Pasak A.Krupskio, vietinėje rinkoje itin keblu rasti darbuotojų, kurie turėtų bent bazines darbui krevečių ūkyje reikalingas žinias – tokių specialistų universitetai neruošia. Tai turi būti profesionalai, išmanantys ir akvakultūrą, ir mikrobiologiją. Iš 7 dirbančiųjų ūkyje tokių darbuotojų turėtų būti 5, o šiandien jų, kaip sakė vadovas, 2,5.
