Taip čia ir išdygo „Kino kiemeliu“ pavadinta erdvė, į kurią renkasi meną ir kultūrą, o ne J.Basanavičiaus gatvės šurmulį pasirenkantys žmonės.
Lemputėmis apkabinęs medžių šakas, knygomis ir žvakėmis apstatęs kino teatro palanges, o neretai jo sieną dar papuošiantis menininkų paveikslais, Šarūnas sako, kad Palanga, kitaip, nei mano daugelis, – pilna kultūros.
„Palangoje yra labai daug kultūros. Čia tiesiog uždėtas toks šablonas, kad visur tik kičas ir blizgučiai. Tikrai yra puikių vietų, o ypač smagu žiemos vakarais“, – portalui lrytas.lt sakė verslininkas.
12 metų praleido Norvegijoje
Su Šarūnu susitikome ketvirtadienio vakarą. Kiemelyje dar tik rinkosi pirmieji klientai, garsiai skambėjo muzika.
Einant baro link, už kurio nuolat stovi ir žmones aptarnauja pats Šarūnas, o kartais – ir jo žmona, dėmesį iš karto patraukė kino teatro išorinėje pusėje knygomis apstatytos palangės.
Tiesa, Šarūnas tvirtino, kad anksčiau čia jų buvo daugiau. Dalį knygų išnešiojo žmonės. Kai kurios kartais po kelių dienų atsiranda, o kitos – vėl iškeliauja nežinomais keliais.
„Žmonės sako – svajok atsargiai. O aš kaip tik sakau: svajok drąsiai ir atvira širdimi. Tada viskas ir pavyksta“, – pasakodamas apie savo pirmojo kiemelio atidarymą sakė Šarūnas.
Kaip viskas prasidėjo? Iki kiemelio atidarymo kelias buvo ilgas. Iš Kauno kilęs vyras pastaruosius 12 metų su trumpomis pertraukomis gyveno Norvegijoje.
Beje, net ir čia, dirbdamas šiek tiek neįprastą darbą, jis kasdien kurdavo savotišką meną.
„Restauravau ten senovinius automobilius. Toks darbas – irgi savotiškas menas: atkūrinėji jas, reikia ir kitas formas įgauti. Prikeli kažką naujam gyvenimui. Tai – kūrybiškas darbas“, – šypsojosi Šarūnas.
Iš pradžių dar vystęs idėją savo pirmąjį barą atidaryti Tenerifėje, po kelių netinkamai susiklosčiusių aplinkybių jis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palangoje.
„Prieš tai dar bandėme Tenerifėje atsidaryti barą, bet susiklostė tokios aplinkybės, kad vietoje, kurią norėjome nuomotis, stipriai pakeitė sąlygas, todėl grįžome į Lietuvą. Dar neturėjome patirties.
Gal ir gerai, kad viskas taip susiklostė“, – svarstė Šarūnas.
Vietą atrado važinėdamas dviračiu
Praėjusių metų gegužę jis sėdo ant dviračio ir, važiuodamas pro legendinį Palangos kino teatrą, suprato, kad jo pašonėje esančioje erdvėje būtų galima įkurti kinu, menu, muzika ir literatūra alsuojančią vietą.
Po daugybės vargų su įvairiausiais leidimais, kiemelis spėjo atsidaryti dar pernai, tačiau tik mėnesiui, todėl šiemet jis tapo naujiena daugeliui poilsiautojų.
Vienintelis kiemelio darbuotojas – pats Šarūnas, kuris kiekvieną vakarą ir stovi už baro, pilstydamas susirinkusiems klientams gėrimus ir klausydamasis jų atsineštos muzikos.
Nors verslininkas pripažįsta, kad žmonių kol kas – nėra labai daug, vieta atranda savo publiką.
Ar tarp tiek kontrastų turinčios Palangos įvairiausių restoranų, barų ir kiemelių buvo sunku atrasti savo veidą?
„Galbūt. Manau visada užtrunka, kol atrandi savo stilių ir publiką. Nors dabar jau lankosi nuolatiniai žmonės. Tokie, kuriems patinka šis užkampis, ramybė, apgriuvusios ir aptrupėjusios sienos.
Čia ateina žmonės su geru muzikiniu skoniu“, – kalbėjo Šarūnas.
Leidžia atsiskleisti menininkams
Pats kadaise turėjęs muzikos grupę, dabar jis teigia tik remiantis menininkus, o savo kiemelyje juos kviesdamas koncertuoti ar iškabindamas jų paveikslais sienas Šarūnas suteikia erdvę pasireikšti.
Tiesa, šįkart, kai čia lankėmės, paveikslai buvo nukabinti, nes vakarėlio metu viena kompanija esą sugalvojo grafiti dažais išpaišyti sieną, todėl verslininkas dabar laukia, kol ji bus perdažyta.
„Ateina jauni vaikinukai ir sako, kad nori pagroti. Jiems tik vos per 20 metų, o groja įvairiausią muziką. Neseniai apsilankė toks vyrukas ir atsivežė iš savo tėčio 3000 vinilų kolekcijos muzikos.
Jis pradėjo leisti superinį džiazą, įvairiausią muziką, kuri ir man, ir susirinkusiems labai patiko. Ateina tokia publika, kur esu ramus, kad nesąmonių neprigros“, – juokėsi kiemelio įkūrėjas.
