Nuo praeitų metų rugpjūčio Trakuose karaimai garsėja ne tik savo kibinais, bet ir pirmaisiais Lietuvoje saulės energija varomais katamaranais.

„Nors Lietuvoje kol kas yra tik du tokie laivai, tačiau jau greitai jų gali atsirasti ne tik Trakuose, bet ir kituose miestuose, mat šių katamaranų nebūtina registruoti ir jais galima plaukti visuose vandens telkiniuose – net ir tuose, kuriuose apribota tam tikra laivyba.

Pavyzdžiui, jeigu klientai norėtų jais paplaukioti kokiame nors didesniame savo ežere, mes be problemų galėtume tai suorganizuoti, nes šie laivai elektriniai, visiškai ekologiški ir aplinkosaugininkai leidžia jais plaukioti visur“, – pasakoja Artūras Lavrinovičius, įmonės „Holiday-boat“, plukdančios turistus katamaranais  „Solliner“ Galvės ežere, direktorius.

Stebėjosi net užsieniečiai

Nors prieš 6 metus įkurto šeimos verslo vienas pirmųjų laivų buvo hibridinis, turėjęs vidaus degimo ir elektrinį variklius, tačiau A.Lavrinovičius tikina greitai supratęs, kad elektra yra ateitis. „Mes važinėjame į parodas, kuriose pristatomos naujausios laivų technologijos, ir pastebime, kad ji vyrauja visur.

Kai laivas varomas elektra, nereikia nei su kuru bėgioti, nei su varikliais žaisti. „Solliner“ laivais plaukiame varomi saulės energijos – jei diena saulėta, katamaranus įkrauna saulė, o jei apsiniaukusi, tada per valandą įkrauname laivus įkišę jų kištukus į elektros lizdus“, – pasakoja jis.

Šiuo metu šeima turi baltą ir juodą šios firmos katamaranus. „Kaip aš vadinu – baltąją ir juodąją gulbes. Vakarėliams nuomojasi juodąją, o jaunavedžiai nori baltosios“, – šypsosi A.Lavrinovičius.

Tokiai, kaip jų laivais, tikina pašnekovas, plaukiojama Floridoje (JAV), Australijoje, įvairiuose ežeruose, kanaluose. „Labai norėjome šią naujovę pristatyti ir Trakuose. Katamaranų išvaizda itin moderni, traukianti akį – tai yra tikri XXI a. laivai“, – aprodo juos verslininkas.

Pirmosiomis dienomis, kai laivai buvo pastatyti Galvės ežero pakrantėje, turistai prie jų net fotografavosi, su šypsena prisimena pašnekovas. Jais stebėjosi ir daug ko matę užsieniečiai, kurių gimtinėse šie laivai jau turėjo būti ne naujiena.

Laivų kaina priklauso nuo komplektacijos, sako A.Lavrinovičius, ir visgi saviškių devynviečių kainas palieka paslaptyje. „Tačiau kalbame ne apie vieną dešimtį tūkstančių“, – tikina jis.

Verslininkas įsitikinęs, kad investicija anksčiau ar vėliau turėtų atsipirkti. „Šio laivo išlaikymo kaštai nėra dideli – reikia tik jį prižiūrėti, samdyti kapitoną ir pasirūpinti tam tikrais administraciniais reikalais. Kuro nereikia, elektros reikia minimaliai, nes šiaip energiją suteikia saulė“, – vardija A.Lavrinovičius.

Nors laivo konstrukcija yra gana paprasta ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad katamaranas yra pagamintas iš plastmasės, tačiau taip tikrai nėra, patikina jis. „Tai patvarios, kokybiškos medžiagos. Šie laivai yra saugūs, ergonomiški, turi CA sertifikatus, jų varikliai veikia labai tyliai“, – pasakoja verslininkas.

Anot jo, nors ir yra kitokio ekologiško vandens transporto, tačiau laivų su tokiais saulės energija įkraunamais varikliais kaip „Solliner“ nėra. 

Klientai vertina ekologiją

A.Lavrinovičius pastebi, kad žmonės vertina ekologiją. „Vieni klientai pasakė: „Jei plukdysite laivu su elektriniu varikliu, mes plauksime pusvalandžiu ilgiau“. O ir mes, trakiškiai, taip pat suinteresuoti, kad čia būtų tvarkinga ir gražu – nenorime teršti savo ežero, nes patys einame čia maudytis, prie jo auga mūsų vaikai“, – pasakoja jis.

Tik laiko klausimas, kada po Galvės ežerą plaukios laivai tik su elektriniais varikliais, įsitikinęs pašnekovas. „Pasaulis keičiasi: pavyzdžiui, medinių valčių irgi jau nebėra – istoriškai jomis plaukioti gal ir būtų įdomu, tačiau praktiškai jau niekas nebenori, nes jas irkluoti labai sudėtinga“, – palygina jis.

Kadangi atvykstamasis turizmas sumažėjęs, šįmet daugiausiai šiais katamaranais plaukioja lietuviai. „Žmonės ieško, kur praleisti savaitgalius su šeimomis, draugais, tad matome, kad dabar tuščia atvykstamojo turizmo niša užsipildo vietiniu turizmu. Taip pat dar atvyksta šiek tiek turistų iš Latvijos, Estijos, truputį padaugėjo iš Lenkijos“, – vardija A.Lavrinovičius.

Dažniausiai laivuose rengiamos šventės – gimtadieniai, mergvakariai, bernvakariai. „Pasiplaukiojimas kainuoja 100 eurų valandai. Bet, priklausomai nuo valandų skaičiaus, užsisakoma šventei ar ne, kainą galima derinti. Jei didesnis vakarėlis, turime ir kitų, didesnių laivų, su antrais aukštais, kaip aš sakau, „limuzinų ant vandens“, – kalba jis.

Visgi poilsiautojai katamaranais gali paplaukioti ir iš anksto neužsirezervavę plaukimo: jeigu nėra rezervacijų, plukdomi ir pavieniai žmonės. Tačiau šios vasaros savaitgaliais to padaryti greičiausiai nepavyks, mat viskas rezervuota, tikina pašnekovas.

Nors į šventes laivuose svečiams leidžiama atsinešti savas vaišes, tačiau taip pat jie gali užsisakyti maisto ir iš A.Lavrinovičiaus šeimos, karaimų virtuvės restorano. „Visgi nereikėtų labai tapatinti restorano su laivais, tai skirtingos sferos. Tik tiek, kad galime savo klientams pasiūlyti ir maitinimo paslaugas, ir pramogas“, – sako jis.

Tačiau šie metai verslui nebus labai geri, skaičiuoja verslininkas. „Bet mums svarbiausia veiklos tęstinumas. Dirbame toliau – kiek bus tų klientų, tiek bus. Bet reikia orientuotis jau ir į kitus metus, kitą sezoną ir tikėtis, kad nebus virusų, kurie turės įtakos mūsų veiklai“, – viliasi jis.

Ežeras – sausakimšas

Nors katamaranai gali plaukti ir greitai, tačiau Trakuose to neprireikia, nes dauguma poilsiautojų čia atvyksta pasimėgauti ramiu pasiplaukiojimu, pastebi A.Lavrinovičius. „Visgi savaitgaliais ežeras būna sausakimšas nuo jachtų ir irklenčių. Kada geri orai, apskritai į Trakus net įvažiuoti būna sudėtinga“, – šypsosi jis.

Plaukioti laivu niekada neatsibos, įsitikinęs verslininkas. „Pagal galimybes ir mes išplaukiame su šeima, draugais. Tas Trakų kraštas nuostabus – net jei atplauksi čia dešimt kartų, kiekvieną kartą čia viskas bus vis tiek truputį kitaip. Turime nuolatinių klientų, kurie plaukioja kasmet ar net kas mėnesį, kurie jau net turi susikūrę savas tradicijas“, – pasakoja pašnekovas.

Jis stebisi, kad užsieniečiai atvyksta į Trakus žinodami daug daugiau nei lietuviai. „Jie internete pasidomi, ką aplankyti, ką nuveikti ir rezervuojasi viską iš anksto. O lietuviai tik dabar viską atranda“, – šypsosi A.Lavrinovičius.

Siūlykite savo verslą projektui „Verslo genas“: pildykite anketą ir papasakokite apie save Lietuvai!