Bet… jau kuris laikas šalyje girdime atsiradus labai jau neįprastų ūkių – tropinį klimatą mėgstančių svirplių ūkių. Pasižvalgykime viename iš tokių ūkių, įkurtame Dūkšte, kuriame šeimininkauja Jolanta ir Viktoras Trečiokai.
Namų taryba
Klystate, jei manote, kad vieną dieną įvyko taip, kaip įvyko. Trečiokų šeimoje niekas neįvyksta bet kaip. Ūkyje veikia namų taryba, kuri sprendžia visus esminius klausimus.
Vyriausia namų tarybos narė – sodybos kūrėja Jadvyga Mardosienė. Kiti du tarybos nariai – jos dukra Jolanta ir neseniai žentu tapęs žemaitis Viktoras. Namų taryba sprendžia ne tik ūkio ateities klausimus, bet ir asmeninius kiekvieno nario veiklos reikalus.
Kai Viktoras sugalvojo, kad žmonai, VRM sistemos „pensininkei“, šalia visų pasiekimų reikėtų dar kartą stoti mokytis į VDU, namų taryba balsų dauguma ją išsiuntė į mokslus. „Aš iki paskutinės minutės negalėjau patikėti, kad pasirašiau tokiai avantiūrai – 53-ejų studentė, dirbanti Antstolių kontoroje apskaitininke. Ir ką jūs manote? Sugebėjau mokytis ir baigiau studijas“, – smagiai juokiasi J. Trečiokienė.
Būtent namų taryba nusprendė, kad privalo išbandyti save dar vienoje, labai neįprastoje srityje.
Veiklų gausa
77-erių J. Mardosienė labiau mėgsta vadovauti iš toli. Jos pagrindinės veiklos – spaudos apžvalga, MI kryžiažodžiai ir siuvinėjimas kryželiu. Moters darbai puošia didžiąją namų dalį. O kad tvirčiau jaustųsi ir sveikatos neprarastų taip greit, ant stalelio priešais turi pasidėjusi indelį su džiovintais svirpliais. „Taip pripratau, kad negaliu be jų. Per dieną žmogui reikėtų maždaug 30 svirpliukų, tačiau aš jų nebeskaičiuoju. Man labai skanu ir jaučiuosi kur kas energingiau ir žvaliau, valgydama juos. Sakau, gal senatvę atitolinsiu kryžiažodžiais ir svirpliais“, – šypsosi moteris.
Kaip jau minėjau, J. Trečiokienė dirba Antstolių kontoroje, o jos vyras Viktoras – žemėtvarkininku NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje. Kadangi abu labai darbštūs ir nagingi, tai užsiaugina visko sau ir dar kitiems: tujų, braškių, mėsinių viščiukų, bulvių ir kitų gėrybių. Visą perteklių Trečiokai parduoda kaimynams, draugams ir pažįstamiems. Visame darbų sūkuryje dar išderina laiko dalyvauti ir saviveikloje: koncertuoja Dūkšto dainų ansamblyje.
Svirplių ūkio idėja
„Kai išgirdome apie mokymus ir galimybę įkurti svirplių ūkį, abejojome ir patys. Bet žengėme žingsnį, juolab, kad tokie ūkiai – ateities veiklos. Kol kas viskas labai šviežia, nauja. Nors jau vykdome veiklą, bet dar tebeieškome, kur realizuoti produkciją, ir panašu, kad tai bus ne Lietuva. Na, kaip, turime nemažai klientų čia, kurie noriai išbando svirplius ir vis sugrįžta, tačiau tai labiau mėgėjiška veikla, nes dar neįsisuko šis reikalas.
Tikimės produktus realizuoti užsienyje. Nusiuntėme pavyzdžius į Prancūziją ir Vokietiją. Kol kas viskas vyksta sklandžiai, tačiau esmė ta, kad jie norėtų šios produkcijos tonomis, o todėl reikia kad kooperuotųsi keli ūkiai su kokybiška, o ne bet kokia produkcija. Jei atsirastų rajone norinčių auginti svirpliukus, mes tikrai padėtume patarimais“, – sako J. Trečiokienė.
Prisijaukinti skonį
„Suvokiame, kad daugeliui lietuvių vien mintis apie tai, kad reikėtų paragauti svirplio, kelia įvairių asociacijų, bet visgi tikime, kad tai gali tapti ateities maistu ir lietuviams. Skrudinti svirpliai – puiki sveika alternatyva nesveikiems užkandžiams. Tokiame užkandyje gausu baltymų (per 50 proc.) ir riebalų (per 30 proc.), kurie labai reikalingi mūsų organizmui. Mūsų svirpliai ištirti Kaune laboratorijoje ir mes žinome jų vertę. Maistingumu – lyg jautienos ir lašišos miksas. O skonis – tarsi kramsnotum riešutus, saulėgrąžas“ – pasakojo Viktoras.
Svirplių banda
Nedidelė patalpa pilna plastikinių dėžių, kurios dailiai keliais aukštais sukrautos ant lentynų. Kiekvienoje jų – atskira svirplių respublika. Kiekvienoje plastikinėje dėžėje „suprojektuoti“ svirplių nameliai, kurie tarsi primena bičių avilį. Tam panaudoti vienas šalia kito sustatyti popieriniai kiaušinių padėklai. Išpjovus skylutes, cirkuliuoja oras, be to, svirpliai patogiai landžioja ir turi kur pasislėpti. Į uždarą plastikinę dėžutę su vandeniu įdedamos virvės, kurių galai išlindę į išorę, ant jų užlipę vabzdžiai gali atsigerti, o maži geria iš kempinėlių.
Šeimininkai juokavo, kad auginant tokius gyvius darbo diena yra nenormuota, nes nuolatos reikia sekti, kad svirpliams pakaktų maisto ir vandens. Reikia stebėti, jei kurioje dėžėje svirplių per daug, juos reikia perskirstyti į kitas dėžes. Patys parodo, kada jų per daug. Jie pradeda rinktis priekyje ir kojelėmis beldžia į dėžę, tarsi norėdami pasakyti, kad jiems čia per ankšta, arba trūksta maisto ir nori gerti“, – aiškino Viktoras.
Ant kiekvienos dėžės užrašyta data, kada tos dėžės gyventojai išsirito iš kiaušinėlių. Jei sąlygos tinkamos, svirpliai užauga per šešias savaites.
Įdomu tai, kad pats svirplys suvartojamas visas, nelieka jokių pašalinių produktų: nei kiauto, nei kaulų, nei kailio. Nesvarbu, ar malami miltai, ar svirplys valgomas visas – suvartojamos visos sudėtinės jo dalys – ir kojytės, ir sparniukai, ir išnaros (kosmetikai) ir išmatos (puikios trąšos)“, – tikino Viktoras.
Nors Trečiokų šeima pripažino, kad svirplių čirpimas galėtų būti puiki terapija, visgi jų augintojams čirpimas reiškia kur kas daugiau.
