This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Per karantiną liko be darbo sostinėje ir grįžo į Ignaliną: čia pasiūlė tai, dėl ko atvyksta iš visos Lietuvos

Indrė Naureckaitė

„Lietuvos rytas“

Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.
Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą.

Per karantiną darbo Vilniaus restorane netekęs Justas Blaževičius grįžo į gimtąją Ignaliną ir sudrebino vietinių gyvenimą – tėvų sodo name pradėjo gaminti tokius mėsainius, kurių paragauti eilėmis atvyksta lietuviai iš įvairiausių šalies vietų.

Prieš tris mėnesius visai neplanuotai nuosavą verslą pradėjęs vaikinas pasakoja, kad pastaruosius kelis mėnesius jautėsi „tarsi kosmose“, o neseniai pasiekė ir parduotų mėsainių rekordą – 8 kilogramus jautienos pardavė per 1,5 valandos.

„Kai pasiūliau šį produktą Ignalinoje, pirmomis savaitėmis visame mieste vyko tarsi sujudimas – pasiūliau tikrai gerą maisto sritį Ignalinoje, kurios nebuvo, –lrytas.lt pasakojo 23–ejų metų „Forest Grill“ įkūrėjas J.Blaževičius. – Žinojau, kad siūlau konkurencijos neturinčią prekę, tikrai gerą produktą. Be to, žinojau, kaip jį parduoti“.

Netikėta pradžia

Kelias link „Forest Grill“ įkūrimo J.Blaževičiui nebuvo visiškai tiesus – pirmiausia ignalinietis studijavo prodiusavimą, o metęs šiuos mokslus įstojo į virėjystę. Studijų metais dirbo keliuose Vilniaus restoranuose.

„Dėl karantino praradome darbus, užsidarė barai, restoranai – parvažiavau čia, į Ignaliną. Ignalinoje izoliavosi ir vienas mano draugas, profesionalus sportininkas, grįžęs iš varžybų Ispanijoje. Vieną dieną jis paklausė: „Gal galima pas tave užsisakyti maisto?“.

Prieš tai 12 valandų rūkiau jautienos papilvę, tad iškepiau jam mėsainių – paragavo, jam labai patiko, todėl jis pasiūlė juos gaminti ir kitiems. Sakau, kodėl ne? Vieną dieną pabandžiau gaminti mėsainius išsinešimui, viskas sujudėjo, antrą dieną irgi. Taigi susitvarkiau dokumentaciją ir rimtai pradėjau šitą veiklą“, – pasakojo Justas.

Samdomas darbas Vilniaus kavinėse išėjo į naudą: „Turėjau tiekėjų sąrašus, todėl gaunu labai gerus produktus. Nerealius. Mėsa – pati geriausia Lietuvoje, vienareikšmiškai“.

Pradėti verslą mažame mieste, pasak Justo, nebuvo baisu, nes nereikėjo didelių pradinių investicijų, o dabar iš šios veiklos gali ne tik išgyventi, bet ir užsidirbti.

„Kai pradėjau gaminti mėsainius, nereikėjo daug investicijų – jau turėjau grilius, tiekėjų sąrašus – praktiškai galėjau vieną dieną paskelbti darbo pradžią, o antrą dieną, su tomis minimaliomis investicijomis, galėjau pradėti dirbti. Taigi, iš 100 eurų investicijos jau pirmą dieną galėjau turėti 200 eurų“, – pasakojo Justas.

Keisčiausia, kad daugiausia „Forest Grill“ lankosi ne vietiniai, tačiau vilniečiai, kauniečiai, aplinkinių miestų gyventojai. Justo teigimu, žmonės apie jo mėsainius sužino iš rekomendacijų, informaciją apie save jis teikia ir „Facebook“.

Sunkiausia, anot J.Blaževičiaus, viską daryti vienam – gaminti, bendrauti su tiekėjais, tvarkyti buhalteriją.

„Per tris mėnesius turėjau gal 6 laisvas dienas, o per tas 6 laisvas dienas važiavau pas tiekėjus, tvarkiausi dokumentus“, – pasakojo J.Blaževičius.

Kokybiškas produktas

Kol kas Justas siūlo tik jautienos (6,5 euro), kiaulienos ir vištienos mėsainius (po 6 eurus), ir tik išsinešimui: „Kol kas tik mėsainiai. Siūliau ir lėtai rūkytus šonkaulius, bet jie net per daug pasiteisino – nespėjau tokių kiekių rūkyti. Į grilį galiu užkrauti 14 kilogramų šonkaulių, bet 14 kilogramų parduodu per valandą. O jų rūkymas – 4,5 valandos“.

Nors neįprasta, visgi įkurti kavinę tėvų sodo name – viena vaikino svajonių. Pirmiausia jis čia įsirenginėja, kaip pats sako, „gerą, kokybišką darbo vietą“.

„Jei turėčiau tam pritaikytas patalpas, tikrai norėčiau čia pasidaryti kavinę. Mano svajonė – pasiūlyti gerą mėsos vietą Ignalinoje. Turėti geros, kokybiškos mėsos, sukurti vietą, kur žmonės galėtų ateiti, pavalgyti, pasėdėti. Turbūt dauguma virėjų turi tokias svajones“, – svarstė jis.

Anot Justo, pasisekimą nulėmė keramikinės kepsninės, kokybiška mėsa ir supratimas, kaip ją kepti.

„Visada klausiu žmogaus, kaip kepame jautieną – turiu suvokimą, kaip ją gerai iškepti. Jei žmogus paprašys medium (vidutiniškai žalio), tai 100 proc. tokį ir gaus.

Kitas dalykas – gerai žinau, kaip parduoti produktą. Gaunu gerą mėsą, pripažįstu, bet aš ją ir apibūdinu kaip gerą mėsą – pavyzdžiui, meniu parašyta – klasikinis brandintos jautienos mėsainis. Ir žmonės, užsisakydami telefonu, nesako, kad nori jautienos mėsainio – visi sako, kad nori BRANDINTOS jautienos mėsainio“, – juokėsi Justas.

Kokybe rūpinosi ne tik gaminant – samdė gerus fotografus, operatorius ir kokybiškai kavinės reklamai.

„Man daug kas sako – „tik nenumesk kokybės“. Būna, vieni padaro kokybiškai, o paskui suprastėja. Manau, kai yra sezoniškumas, ir turiu keturis mėnesius darbui, tai sugadinti prekės ženklo nelabai ir įmanoma“, – svarstė jis.

Pats nepabijojęs pabandyti, išdrįsti bandyti rekomenduotų ir kitiems jauniems žmonėms.

„Rekomenduočiau žmonėms tik bandyti. Virėjai negauna didelio atlyginimo. Kaip samdomo darbuotojo savęs jau neįsivaizduoju. Žinoma, nežinau, kaip bus, kažkada turbūt teks grįžti į samdomą darbą.

Tačiau po trijų mėnesių to, ką čia darau, tikrai neįsivaizduoju savęs kaip samdomo darbuotojo. Kai darai viską sau – viskas yra žymiai geriau, žymiai paprasčiau. Tai yra iš dalies ir sunkiau, bet kai darai pats – darai, ką nori daryti, nesi įspraustas į rėmus“, – patarė J.Blaževičius.