Kartu su tėčiu baldus kurti Tomas pradėjo 13-os, tad nenuostabu, kad vos 26-erių metų vaikinas – sėkmingos įmonės vadovas, sukūręs produktą, sudominusį visko mačiusius tarptautinius rinkos žaidėjus.
„Kaip baldžius Tomas – jau senas, kai nuo 13-os dirba“, – juokėsi Tomo tėtis Darius Petrauskas, padedantis sūnui darbuotis gaminant baldus.
Kaip pasakoja ežerų krašte įsikūrę vilniečiai, pagrindinė „Molėtų baldų“ veikla – nestandartinių baldų gamyba. Vis dėlto, didžiąją pokalbio dalį okupavo naujausias ir ambicingiausias vaikino projektas – moduliniai namai.
Nestandartiniai baldai
„Viskas prasidėjo su tėvuku – tėtis irgi gamina baldus“, – savo istoriją pradėjo T.Petrauskas. Prieš trejus metus vilniečiai persikėlė į Molėtus, ir čia Tomas įkūrė savo baldų gamybos įmonę.
„Visiems pasidarė labai įdomu, kokio velnio kažkas atvažiavo į Molėtus biznį daryti. Tačiau Molėtuose už šį angarą moku 800 eurų, o Vilniuje už tokių patalpų nuomą mokėčiau kokius 4 tūkst. eurų. Automatiškai tokių patalpų negalėčiau sau leisti ir nebūčiau sumąstęs pastatyti nieko panašaus į modulinius namus.
Vilniuje negausi investicijų, neišsiplėsi. Jei nori gerai, plačiai dirbti, turi persikelti į mažesnį miestelį“, – svarstė įmonės savininkas.
Nuo 13-os metų kurti baldus pradėjęs Tomas pasakojo šio amato išmokęs savarankiškai: „Atsisiunčiau programą, pradėjau nuo dėžutės kubelių, po truputį kilo idėjos“.
„Mokiausi ir profesinėje mokykloje statybos inžineriją, tačiau tik metus. Vis dėlto, kai dabar mokslus baigusių kurso draugų klausiu patarimų, jie sako, kad su tokiu projektu man niekuo negali padėti.
Jie mokosi gaminti standartinius produktus, statyti standartinius namus – jei iš šių ribų išeini, jau tie mokslai šuniui ant uodegos. Esminis dalykas yra tai, jog jei tau patinka, ką tu darai, tu ir išmoksi. Jei nepatinka, ką darai – viskas kaip ir baigta“, – kalbėjo Tomas.
„Molėtų balduose“ gaminami baldai nuo A iki Z – nuo spintų iki virtuvinių baldų. Apibūdindamas savo nestandartinius baldus vaikinas kuklinasi: „Baldai kaip baldai, sakyčiau, gaminame gerus baldus. Visas produktas sukuriamas vietoje iš aukščiausios kokybės medžiagų“.
Nestandartinių baldų, kaip įprasta, ir kaina nestandartinė.
„Tačiau viskas įperkama – mano draugai, bendraamžiai pirmus namus įsirenginėjo, sakė, kad su kaina viskas gerai – ji kaip ir visur. Draugams įrengiau virtuvę – kainavo 3 tūkst. eurų, bet viskas – aukščiausio lygio, pagaminta iš brangių medžiagų“, – pasakojo T.Petrauskas.
Nors baldų gamyba – kol kas vienintelis 3 darbuotojus turinčios įmonės pajamų šaltinis, tik baldus gaminančiai įmonei Lietuvoje, Tomo manymu, – per didelė konkurencija.
„Iš nestandartinių baldų išgyvensime – valgyti užteks, tačiau jei norime žmonėms geras algas mokėti, kad jie būtų patenkinti, turime sukurti gerą produktą ir jį gaminti masiniais kiekiais. Nestandartiniams baldams yra per didelė konkurencija. Gyvename Lietuvoje, kur visi baldus gamina“, – pasakojo Tomas.
Moduliniai namai
„Prieš keturis mėnesius pradėjome kurti ekologiškus namus – manyčiau, išskirtinius. Pačią idėją pamačiau internete – kad Lietuvoje kas tokius kurtų, nemačiau, nors užsienyje ši idėja startavo prieš penkerius metus, po truputį vis labiau populiarėja.
Tą idėją aš, taip sakant, patobulinau – šie moduliniai namai bus tiesiog paprasti namai. Minimaliai pakeičiau dizainą, užapvalinau kampus – tai ir dizaino, ir konstrukcinis elementas.
Namas susirenka kaip „Lego“. Net draugai atvažiuoja padėti jį surinkti – tik ne dėl to, kad jiems tai patiktų, bet todėl, kad niekur tokio dalyko nematė: namą dėliojame kaladėlė į kaladėlę“, – pasakojo Tomas.
Pirmasis modulinis Tomo namas – 40 kvadratinių metrų, tačiau ribų tokiems namams nėra – jei reikėtų, galėtų būti ir tūkstančio kvadratinių metrų. Iš ekologiškos faneros pagaminti namai, Tomo teigimu, už standartinį namą kur kas tvirtesni. Kitą namą Tomas planuoja 80 kvadratinių metrų.
Namas – visas prikimštas vatos: turėtų būti itin šiltas, atitiks A+ klasės namą ir kainuos apie tūkstantį eurų už kvadratą. Taigi 40 kvadratinių metrų namas su pilna apdaila kainuotų nuo 40 tūkst. eurų.
„Tokius namus stato Anglijoje, jie būna ir tūkstančių kvadratinių metrų. Tačiau svarbus vienas dalykas – jų kaina yra pakankamai didelė: kainuoja tiek pat, kiek pastatyti mūrinį pastatą.
Kai kainos tokios pačios, lietuvis pasižiūrės – ar pasistatyti namą iš faneros, ar statyti iš mūro. Aišku, kad rinksis iš mūro. Tačiau jei kalbame apie užsienio pirkėją – jie jau supranta, yra suaugę su tais dalykais. Ekologija užsienio šalims – svarbus dalykas.
Tačiau, manau, kad ir lietuviai priims, tai tik laiko klausimas – anksčiau ar vėliau, tikrai viskas turėtų išsirutulioti ir Lietuvoje. Kai žmonės jį pamato, visus labai sudomina. Tik lietuviai galbūt ne su pilna apdaila pirktų, bet su daline. Pas mus taip priimta – pats tą pasidarysiu, pats aną nudažysiu“, – svarstė Tomas.
Pirmąjį modulinį namą Tomas planavo pasistatyti sau – kad suprastų visas klaidas, jei atrastų – ištaisytų defektus. Tačiau vaikino sumanymą greitai pastebėjo stambus užsienio koncernas – nedidelę modulinę pavėsinę Tomas padovanojo Molėtams, ir taip jis buvo pastebėtas rimtų rinkos žaidėjų.
„Jie rado Tomą pamatę pavėsinę, kurią jis padovanojo Molėtų miestui. Kas tuos dalykus išmano – supranta, koks tai yra produktas“, – pasakojo Tomo tėtis Darius.
Kaip pasakoja Darius, vienas užsienio koncernas, T.Petrauskui pabaigus namą, pirktų į jį teises, o Tomas būtų paskirtas gamybos direktoriumi. Tačiau teisės būtų parduodamos tik į šio dizaino namą – visi kiti modeliai, kuriuos Tomas „iškeps“, būtų jo paties.
„Man buvo pasakyta: reikia padaryti taip, kad per mėnesį būtų pastatyta 10 tokių namų. Aš sakiau, chebryte, reikia dar palaukti, reikia išmokti – judėsime po truputį“, – juokėsi Tomas.
Vaikinas planuoja, kad pirmąjį 40 kvadratinių metrų namą surinks per tris savaitgalius. Kadangi skubina ir pats koncertas, namas pilnai įrengtas turėtų būti po mėnesio ar dviejų.
Baldžius svarstė, kad galbūt dirbti sau pačiam būtų įdomiau, tačiau mažai įmonei „išsukti“ tokio dydžio produktą – sudėtinga.
„Be to, prieš jus čia stovi du apšepeliai ir jums aiškina, kad namas yra geras ir šiltas. Tačiau tas koncernas, kuris nori perimti teises, užsienyje turi gerą ir žinomą vardą. Tad kai jis uždės savo vardą ant Tomo namo, jau aiškinti nebereikės – produktas tiesiog kitaip matomas, kai jį pristato žmogus, turintis vardą“, – teigė Darius.
O kai tokie namai gausiai įsitvirtins užsienyje, galbūt ir lietuviams nieko nebereikės įrodinėti.
„Populiarėja šis dalykas. Pavyzdžiui, kaip dabar Kinijoje – prireikė didžiulių ligoninių, tad viskas buvo pastatyta modulių principu. Ligoninę pastatė per mažiau nei dešimt dienų. Pastatas surenkamas vietoje – kelios dienos, ir turi namą“, – sakė Tomas.
„Manau, kad kai kur nors užsienyje važiuosite, pamatysite mūsų namą. Bet ne Lietuvoje“, – pridūrė D.Petrauskas.
„Tai – dar šviežias produktas. Tačiau tikiuosi, kad išsiplėtos, tikiuosi, kad dar išgirsite apie mus“, – kalbėjo T.Petrauskas.
